Mados namų „Sirena“ įkūrėja, rankinių dizainerė I.Serapinienė niekada nenorėjo palikti gimtojo Kauno ir tėvų namų.
Gali būti, kad likimas dažnai klostosi pagal žmogaus norus. Todėl nenuostabu, kad verslininkė tebegyvena gimtuosiuose namuose, tik Irenai sukūrus savo šeimą prie jos tėvų namo buvo pastatytas priestatas.
Panašiai gyvena itališkos šeimos! Toks gyvenimo būdas, įsitikinusi verslininkė, turi labai daug privalumų.
Irenos tėvai Juzefa ir Kęstutis Petraičiai padėjo užauginti jos ir šviesaus atminimo sutuoktinio Valdo vaikus Ingą, Jurgį (23 m.) ir Martyną (21 m.). Kol anūkai buvo mažamečiai, močiutė jiems ruošdavo patiekalus pagal pageidavimus. O dabar anūkai domisi kulinarija ir savo seneliams neša pietus!
Tragiška vyro netektis
Irena su Valdu du dešimtmečius drauge dirbo „Sirenoje“, sutuoktinis ėjo rinkodaros vadovo pareigas. Prieš trejus metus Irenos vyras tragiškai žuvo.
Tuo metu į šeimos verslą dar didesne jėga įsiliejo poros vyriausioji atžala – I.Aksamitauskienė tapo mados namų rinkodaros vadove.
„Su vyru buvome kaip uola – kad ir dalelei jos atskilus uola niekada nebus tokia tvirta kaip anksčiau“, – vis dar sunku apie vyro netektį kalbėti I.Serapinienei, kuri nenori guostis ir atrodyti silpna.
Tačiau gyvenimas nesustoja – verslininkė laiko visą verslą ir keturis namų kampus. Bet moteris neliko ir be ramsčio, kuriuo visada bus didelė jos šeima.
Gražaus bendravimo paslaptis
Kur slypi paslaptis – kaip išlaikyti tvirtus ryšius su tėvais ir vaikais?
Šį klausimą akimirksniu išlukšteno J.Petraitienė: „Auginant vaikus nuo mažens reikia kurti gražų bendravimą – jie visą laiką turi žinoti, kad turėtų būti prie namų, visi kartu. Jie įpranta, ir tas ryšys ilgai trunka – dabar jau anūkai jį puoselėja.
Taip ir dukras auklėjau. Iki dabar Irenos ir sesers Daivos ryšys labai stiprus. Ir per šventes, ir darbe jos visada kartu. Ir abiejų vaikai, mano visi anūkai, labai artimi. Jau trys kartos – bendra mūsų didelė šeima.
Anūkas manęs aną vasarą paklausė: „Močiute, ar turite uogų?“ Atsakiau: „Nevažiuosiu į mišką.“ Tai anūkas ėmė ir nupirko uogų, priruošė uogienių. Jis pasakė: „Močiute, nuo vaikystės prisimenu tą skonį, todėl namuose turi būti uogienių.“
J.Petraitienė džiaugėsi, kad su dukters šeima gyvena santaikoje: „Pas mus visada smagu – savoje šeimoje susėdame papietauti, laisvalaikiu pabendrauti. Tokios mūsų gyvenimo apeigos.“
Šeimos moteris sieja ir bendri pomėgiai – šventėms jos drauge kepa „Napoleono“ tortą, mėgsta žiūrėti Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklius.
„Ypač žiemą norisi laiką praleisti teatre, todėl kas turi laiko – dukra ar anūkai, su jais ir einu į spektaklius“, – pasakojo J.Petraitienė.
Senjorė talkina versle
Motina dukrai į pagalbą skuba ir versle – šįmetėje Kaziuko mugėje senjorė stovėjo už prekystalio.
„Mamos indėlis – didžiulis, nes ji padeda šeimoje ir darbais, ir patarimais. O kaip darbuotoja mažiau dalyvauja versle, tačiau talkindama ji atriša man rankas – aš galiu daugiau daryti“, – tvirtino I.Serapinienė.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
