Užsukus į svečius Kristina puola rodyti, kad kai kuriose vietose sienos nutriušusios, tualetas ir vonia nesutvarkyti ir jiems labai reikia remonto. Palei langus, nors tie neseniai pakeisti naujais, plastikiniais, įsimetęs pelėsis. Pelėsis veisiasi ir balkone, kuriam irgi reikia remonto.
Kambarių durys senos, norėtųsi jas pakeisti naujomis. Norėtųsi ir naujų virtuvės spintelių, nes tos, kurios kabo dabar, tarnauja daugiau nei 30 metų. Taip pat norėtųsi turėti gartraukį...
Be to, ir mamai, ir dukrai reikėtų dantų protezų. Kristina aiškino stovinti eilėje, kur dantų protezavimas kompensuojamas biudžeto lėšomis. „Tačiau man eilė ateis kažkur po dvejų metų, o juk nežinia, kas per tiek laiko atsitiks... Konsultavausi privačiai, sužinojau, kad mano dantų taisymas kainuotų apie 800 Eur. Gal žmonės galėtų tam paaukoti?“ – rūpinosi moteris.
Panašios sumos reikėtų ir jos dukros Gražinos dantų protezavimui.
Moterys pasakojo, kadjos pačios savo gerove pasirūpinti tikrai negali. Mama gauna 200 Eur neįgalumo pensiją, dukra – 300 Eur, ir ji savo pensiją atiduoda mamai.
Pasak moterų, 500 Eur išmokų joms pragyvenimui niekaip neužtenka. „Tenka kiekvieną mėnesį skolintis iš kaimynių, gerai, kad yra gerų moterų, kurios paskolina. Pinigus joms visada grąžiname, bet po to vėl reikia skolintis...“, – pasakojo Kristina.
Prisipažino, kad sykį nesusilaikė ir pasiėmė paskolą, nes labai reikėjo naujos sofos. Dabar paskolą moka kita Kristinos dukra, Lilija, kuri taip pat turi negalią, bet yra dirbanti. Na, o mama nusiteikė daugiau paskolų nebeimti. Dukra Gražina pridūrė: „Aš irgi gaunu žinučių, kad siūlo imti kreditą, būna, ir paskambinę jį siūlo. Bet aš neimsiu, niekas man ir neduotų, juk esu neįgali, turiu pirmą grupę. Pasakykite jiems, kad daugiau tų žinučių man nesiųstų!“
Ar tikrai moterys negalėtų išgyventi iš savo pensijų, neprašydamos pagalbos? Kristina sakė: „Labai brangiai kainuoja vaistai, kiekvieną mėnesį už juos sumokame maždaug po 70 Eur. Ir maistas brangus, ir už butą reikia daug mokėti. Alkoholio nevartoju. Ir drabužių sau neperku, rengiuosi tai, ką gaunu iš labdaros. Bet štai dukros batus reikėjo nešti į taisyklą, ir ji už taisymą sumokėjo 6 Eur.“
Taigi pašalpų, pasak moterų, ir būtiniausiems dalykams nepakanka, ką jau kalbėti apie būsto remontą ir privačių odontologų paslaugas. Iki gegužės 10 d., kai gaus išmokas, dar likę daug laiko, o joms sumokėjus už butą, vaistus ir grąžinus skolas pragyvenimui teliko 50 Eur...
Girdi balsus ir atsiduria ligoninėje
Bene daugiausia Kristina kalba apie savo sveikatos bėdas. Pasak moters, invalidumas jai priklauso dėl bendros negalios. Turi problemų ir su nugara, ir su kraujagyslėmis, ir su skydliauke. Kartais labai kamuoja galvos skausmai ir kraujagyslių spazmai. Nustatyta, kad jai prasidėjusi sklerozė.
Moteris sakė, kad ji buvo silpnos sveikatos nuo vaikystės. Būdama 6 mėn. susirgo abiejų plaučių uždegimu, po to dar persirgo meningitu. Ir mokyklą lankydama daug sirgo. Ją baigusi profesinėje mokykloje baigė dešimt klasių ir įgijo siuvėjos specialybę.
Dirbo „Lelijos“ gamykloje, kitose įmonėse, bet dirbti darėsi vis sunkiau. Galiausiai viena giminaitė pasakė: „Tavo tokia bloga sveikata, gali gauti neįgalumą“. Tada moteris kreipėsi į gydytojus, išties buvo pripažinta neįgalia ir dirbti nustojo.
Jos dukros sveikatos būklė dar sudėtingesnė. Jai diagnozuota šizofrenija, kai užeina priepuoliai, ji girdi balsus ir kartais turi gultis į psichiatrijos ligoninę Naujojoje Vilnioje.
Vis blogiau ir blogiau
Pasak motinos, Gražina sveikatos sutrikimų turėjo nuo pat vaikystės. „Ji gimė pernešiota, buvo pridususi, dar ir virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą. Iš karto ją parodė neurologui ir buvo aišku, kad kažkas negerai. Šešias klases ji dar šiaip taip baigė mokykloje, nors jai ten buvo sunku, vaikai iš jos vis šaipėsi. Vėliau jai skirtas namų mokymas, ji baigė 10 klasių pagal adaptuotą programą.“ Po to dar mėgino mokytis profesinėje mokykloje, bet merginai ten jai buvo per sunku.
Su savo vyru, abiejų dukrų tėvu, Kristina išsiskyrė prieš 13 metų. Vyras mėgdavo išgerti, išgėręs tapdavo agresyvus, motina su dukromis net turėdavo bėgti iš namų. Pradžioje po sklyrybų dukromis dar kiek pasirūpindavo, bet dabar jomis beveik nesidomi.
„Kai dar gyvi buvo mano a.a. tėvai, buvo linksma, jie man padėdavo. O dabar visi giminės ir pažįstami išsiskirstę kas sau, visi turi savų bėdų ir žiūri savęs...“, – sakė pašnekovė.
Jai reikia rūpintis dukra, nes toji nemoka tvarkytis namuose. Ji nemoka nei grindų pašluoti, nei patalynės pakeisti, nei sriubos išvirti. „Neįsivaizduoju, kaip dukra gyvens, kai manęs neliks“, – sakė mama. O ir jai pačiai dėl prastos sveikatos namuose tvarkytis nelengva, tarkim, kai šveičia viryklę, nutirpsta ranka...
Geriausi dalykai – pavasaris ir žaislai
Moteris piktai sakė: „Būna, pikti žmonės mums sako ar rašo komentaruose, kad reikia ne prašyti pagalbos, o eiti dirbti. Bet mano ir dukros sveikata tikrai to neleidžia. Man vis sunkiau darosi išeiti iš namų, dažnai svaigsta galva.“
Dukra Gražina pridūrė: „Aš esu dirbusi, dalinau lankstinukus, man dirbti patiko. Dar galėčiau klijuoti skelbimus, man tikrai patiktų ir nebūtų per sunku. O nešioti reklamas po pašto dėžutes jau būtų per sunku...“
Motina labai supyko, kai vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje jai pasiprašius paramos viena pažįstama parašė, kad niekas jiems nieko neaukotų. Pašnekovė sakė: „Nesuprantu, kodėl ta moteris taip rašė, juk grupė „Facebook'e“ tam ir skirta, kad būtų galima prašyti pagalbos. Mielai velkuosi drabužius, kuriuos man atiduoda geri žmonės. O kartą reikėjo naujo puodo, ir kaip tik radau skelbimą, kad viena moteris naują puodą atiduos už kavos pakelį. Taip išeina daug pigiau, nei pirkti...“
Su motina ir dukra ilgai kalbame apie sunkumus, sveikatos ir pinigų trūkumą. Galiausiai paklausiu, kas jų gyvenime yra gero. Motina sakė: „Gerai, kad atėjo pavasaris, lauke šilčiau ir šviesiau. Dažniau išeisiu į lauką.“
Dukra entuziastingai pasakojo: „Man labai patinka visokie žaisliukai! Man sesuo sako, kodėl aš vis einu į lauką su žaisliuku rankoje, kodėl juokinu žmones. Bet aš, kai einu į lauką, jį nešuosi, nes jis mane saugo nuo visko. Kaip jie nesupranta manęs, gerai jiems, kai jie nebijo...“
Situacija sudėtinga
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ tarybos narė Birutė Šapolienė sakė, kad Kristina Ambražuk su dukra Gražina jų bendrijai priklauso daugiau nei 10 metų. Bendrijai priklauso ir kita Kristinos dukra.
B. Šapolienė sakė: „Seniau motina dar bandė dirbti, bet jai tą daryti buvo sudėtinga. Dabar jos su jaunesniąja dukra gyvena iš šalpos pensijų ir verčiasi sunkiai. Moterims sunku pačioms tvarkytis savo gyvenimą, nors jos ir stengiasi.
Mūsų bendrijos socialinė darbuotoja prireikus joms padeda susitvarkyti įvairius reikalus – nueiti į savivaldybę, apsipirkti ar panašiai. Kai turime galimybių, padedame ir maistu bei drabužiais.“
