Ją, dešimtmetę, mama išlydėjo iš namų Plungėje į baleto mokyklą sostinėje, o vėliau balerina tarsi jautė mirusių tėvų globą, kuri ją vedė menininkės keliu.
Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, per Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją paskelbus pirmąją nominaciją „Jaunasis menininkas“ scenoje sprogo nesuvaidintos emocijos – šį apdovanojimą gavusi A.Krasauskaitė pasruvo ašaromis. Jos liejosi baleto šokėjos veidu plaudamos šventinį makiažą.
Atsiimant apdovanojimą iš žinomos aktorės Reginos Varnaitės rankų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai ir choreografei A.Krasauskaitei mintyse prabėgo jos sudėtingas gyvenimas – tėvų netektis, devyneri metai M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokantis baleto ir gyvenant bendrabutyje, krikšto tėvų iš uostamiesčio globa.
„Pamenu, grįžau į mokyklą po mamos laidotuvių ir atrodė, kad tik ta baleto atrama per pamoką, į kurią aš įsikibus, mane laiko“, – prabėgus kelioms dienoms po Auksinių scenos kryžių teikimo iškilmių pasakojo A.Krasauskaitė, neabejojusi, jog mama ją sąmoningai anuomet stūmė į baletą.
Nuo mažens baleto šokėjos keliu ėjusi Aušra šįmet buvo apdovanota už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją. Šis spektaklis pastatytas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, į kurį Aušra atėjo dirbti baigusi M.K.Čiurlionio menų mokyklą.
„Baigus mokyklą norėjosi kuo greičiau susidėti daiktus ir dingti iš Vilniaus. Važiuoti kuo toliau nuo bendrabučio ir baleto salės. Juk ten praleidau devynerius metus. Tada tai atrodė tinkamiausias sprendimas.
Po baigimo nieko neveikiau keletą mėnesių, tiesiog valgiau ir atostogavau. Po to pasiūlė šokti Klaipėdos muzikiniame teatre, studijavau Klaipėdos universiteto Menų akademijoje“, – apie tai, kas laukė grįžus į Klaipėdą, pasakojo A.Krasauskaitė.
Atslūgus audringoms emocijoms po Teatro dienos iškilmių Aušra tvirtino, jog Auksinis scenos kryžius vainikavo jos darbo vaisius, kuriuos ji pasiekė per atkaklumą.
„Visada turėjau energijos, stiprybės daug ką įveikti.
Daugelis dalykų ateidavo savaime, o silpnumo momentais neleisdavau sau pasiduoti“, – tikino baleto šokėja.
Sunkiomis minutėmis, kai Aušrai atrodė, kad viskas, ji daugiau nebegali nieko iš savęs išsunkti, tarsi kažkas imdavo ir stumtelėdavo, padėdavo atsikelti ir judėti į priekį.
„Kad ir kaip tai mistiškai arba dramatiškai skambėtų, manau, kad per daug sau nuopelnų prisiskiriame, nes kartais viskas būna suplanuota iš aukščiau ir mūsų didžiausios pastangos ar norai nieko nekeičia“, – svarstė pašnekovė.
Baletas atrodė lyg stebuklas
Ne tik baleto šokėja, choreografė, bet ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros lektorė A.Krasauskaitė šokiu susidomėjo būdama vos trejų – tada ji pirmąkart išvydo baleriną televizoriaus ekrane.
Baletas mergaitei atrodė tarsi stebuklas. O kai vėliau vaikiškame spektaklyje dirigentas iš po pulto ištraukė Pelenės kurpaites, Aušra tris dienas sprendė galvosūkį, kaip jos ten atsidūrė.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
