Nors piešti buvo didžiausias Arvydo vaikystės pomėgis, jis neturėjo galimybių mokytis dailės, nes cirko artistų šeimoje augęs Arvydas kartu su tėvais dažnai vykdavo į gastroles.
Todėl vaikystėje neugdomi gebėjimai netrukus išblėso.
Bet tereikėjo savotiško postūmio, kuris vėl priverstų A.Gaičiūną griebtis teptuko. Po ilgos pertraukos vyras jį į rankas paėmė tada, kai prieš šešiolika metų gimė sūnus Arvydas. Tėvas nutapė savo kūdikį!
O prieš trejus metus A.Gaičiūnui vėl kilo įkvėpimas tapyti, tuomet magas daugiau pasidomėjo šiuo menu, juolab kad jo sūnus baigė Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklą.
Kol Arvydas jaunesnysis dar lankė dailės pamokas, tėvas jį vežiodavo, kalbėdavosi su mokytojais. Tėvas stebėdavo, kaip atžala prie molberto valdo teptuką.
Bet daugiausia magas mokėsi iš interneto svetainės „YouTube“ vaizdo įrašų, kurie padėjo įgyti tapybos pradmenų ir vėliau perprasti subtilybes.
Tapymo aistra A.Gaičiūną taip užvaldė, kad vieną kambarį namuose jis pavertė kone meno studija, – prisipirko dažų, drobės, teptukų ir laisvalaikiu sėdo tapyti.
„Kai man pasiūlė surengti parodą, nežinojau, kiek bus darbų. Kai viską pakabinau, suskaičiavau penkiasdešimt“, – pats nustebęs sakė Druskininkų viešojoje bibliotekoje pirmąją parodą pristatęs A.Gaičiūnas.
Menininkas mėgėjas savo darbus priskirtų prie abstrakčiojo ekspresionizmo, o daugeliui parodos lankytojų pasirodė, kad juose apstu magijos prieskonių, todėl kūriniai veikia lyg hipnozė.
„Prieš pradėdamas tapyti vieną naktį sapnavau, kad krinta kortos iš dangaus į vandenį. Bet vanduo primena dažus.
Todėl mano paveiksluose kortų motyvas yra dažnas“, – pasakojo triukus su kortomis scenoje neretai rodantis ir ketverius metus pokerį žaidęs A.Gaičiūnas.
Naktį magas niekada netapo, tačiau atsigulus į lovą jį dažnai aplanko idėjos, kurias jis kitą kartą įamžina drobėje.
Užsirašęs mintis arba nusibraižęs eskizus A.Gaičiūnas pasineria į sapnų karalystę, kurioje taip pat kartais iškyla tapybiškų vaizdinių. Juos, jeigu pabudęs nepamiršta, magas perkelia ant drobės.
Užvaldytas tapymo aistros Arvydas neretai dieną užsirakina kambaryje penkioms valandoms, kad niekas netrukdytų, ir iš jo išeina tik nutapęs paveikslą.
„Kai kyla idėja arba tapau, man sunku nukreipti dėmesį į kitus dalykus. O kai persijungiu į darbo reikalus, sudėtinga nusiteikti kūrybai“, – tvirtino pašnekovas.
A.Gaičiūnui nelengva po pasirodymų scenoje netrukus sėsti prie molberto, jam reikia kelių dienų pertraukos, kad galėtų atsiriboti nuo magijos ir susitelkti į tapybą.
Nors kūriniai rodo ką kita – magijos tapyboje nemažai.
Druskininkiečio tapyba neliko nepastebėta meno mėgėjų – vienas jo darbų iškeliavo į Maskvą, tam tikrą kortų derinį vaizduojantį paveikslą įsigijo Arvydo pažįstamas pokerio žaidėjas.
„Jis mano geras pažįstamas, todėl ir sakiau jam: padovanosiu tą paveikslą. Bičiuliui toks kortų derinys buvo sėkmingiausias, nes jis dažniausiai laimėdavo.
Kai paveikslą padovanojau, jis pažadėjo, kad kai laimės pokerio žaidimą su šiuo deriniu, pusę sumos atiduos man. Draugiškai pajuokavome, ir jis išvyko su tuo paveikslu.
Kadangi jis žaidžia didelėmis sumomis, neseniai jam pavyko laimėti nemažai pinigų ir pusę jų jis man atidavė“, – pasakojo sėkmingai pirmą paveikslą pardavęs A.Gaičiūnas.
