Sausio 25-osios rytą, ketvirtadienį, Raseiniuose, Aušros al. 4, sprogo skysto kuro katilas. Ugnis nuniokojo Almos Truskauskaitės ir Aleksėjaus Šubino namą.
Name tuo metu Aleksėjaus tėvai prižiūrėjo poros vaikus: 10 metų berniuką ir dar dvejų neturinčią mergytę. Greitos senelių reakcijos dėka, visi buvę name liko sveiki. Sveiki, tačiau benamiai.
Atostogas nutraukė skambutis
Sprogimo dieną Almos ir Aleksėjaus vaikai su seneliais buvo namuose. Pora tuo tarpu džiaugėsi reta galimybe pailsėti.
„Buvome susitarę, jog seneliai pas mus pagyvens 5 dienas, o patys išvažiavome pabūti dviese. Kelionė į Druskininkus – kalėdinė senelių dovana“, - suplanuotą kelionę prisiminė Alma. Tačiau romantiškas atostogas nutraukė gąsdinantis skambutis.
Pasak moters, šeima dar gruodžio viduryje kvietė meistrą skysto kuro katilo apžiūrai: „Pečius vis rodė klaidą, paaiškėjo, jog reikia keisti vieną detalę. Sprogimo rytą dar paskambinome meistrui, susitarėme, jog po pietų atvažiuos sutvarkyti. O kitas skambutis – jau senelių. Močiutė pasakė, kad iš pečiaus veržiasi liepsnos, dūmai. Prašėme gelbėti vaikus, vyras pasakė kuo greičiau juos išvesti.
Seneliai nubėgo pažadinti ir aprengti vaikų. Mažylę dar spėjo susukti į antklodę, o tada išlėkus laukan teliko stebėti, kaip namas plyksteli liepsnose.“
Šeimos mažylei - šokas
„Esame apsistoję pas senelius. Ieškome buto nuomotis, nes nežinome, kiek gali trukti namo atstatymas. O šiuo metu... Šiuo metu dviejų kambarių bute iš viso gyvename šešiese“, - atviravo Alma.
Jeigu tragedija gyvenimą perkeičia suaugusiems, sunku net įsivaizduoti, kaip netekę namų jaučiasi vaikai.
„Berniukas gal rodo mažiau emocijų. Jis vyresnis, daugiau supranta. Žino, kad užtruks, kol grįšime namo. Kaip ir visi tokio amžiaus vaikai labiausiai jaudinasi, jog neteko kompiuterio“, - šypsojosi moteris.
Tačiau duktė į nelaimę reagavo sunkiau. Alma tikisi, kad padedant šeimos nariams mažylė nurims: „Mergaitei šokas. Seniau buvo linksmutė, o dabar vis išsigandusi. Visą laiką įsikabinusi į močiutę...
Tikriausiai todėl, kad tai ji išnešė mažylę iš namo, išgelbėjo. Kalbamės su ja, stengiamės nuraminti, paaiškinti, kad jau yra saugi. Norisi suteikti jai saugumo ir išvengti ilgalaikių pasekmių.“
Žalos įsivaizduoti negalėjo
Apie nelaimę sužinojusi pora atgal į Raseinius išvyko nežinodami absoliučiai nieko: kokio masto buvo sprogimas, kur dabar artimieji ir svarbiausia – ar sveiki vaikai.
„Visą kelią iš Druskininkų galvojome, ką rasime... Kai miestelio naujienų puslapyje pamatėme, jog šeima nenukentėjo, palengvėjo“, - prisiminė Alma.
Tačiau namui padarytos žalos masto pora nė neįsivaizdavo.
„Manėme, na, tikriausiai apdegė kompiuteris, gal šiek tiek reiks paremontuoti kambarius. Bet kai pamatėme tikrąjį vaizdą... Virtuvė sunaikinta, šaldytuvo viduje buvo matyti juodas, sudegęs maistas. Vienintelė sveikesnė vieta visame name – miegamasis“, - pasakojo moteris.
Seniau namas buvo apdraustas, tačiau draudimas baigėsi vasarą. Dėl reikalų gausos laiku jo neprasitęsusi pora apgailestauja – išmoka supaprastintų visą situaciją.
Iki gimstant dukrai, Alma dirbo padavėja. Nors mergaitei dar nesuėję dveji, moteris priversta anksčiau laiko grįžti į darbą.
„Kitą dieną po sprogimo nuvykau į darbovietę paprašyti, kad jau leistų pradėti dirbti. Iš motinystės pašalpos išgyventi ir dar atkurti namus neįmanoma. Per mėnesį gaunu maždaug 150 eurų. Todėl ir noriu grįžti į darbą – nėra kitos išeities“, - pripažino ji.
Svajonių namas – vyro rankų darbas
Alma sakė trečiąją dieną po įvykio jau pradėjusi po truputį atsigauti: „Dabar jau kažkaip tvarkomės. Tačiau pirmą kartą įžengus į namą jo valyti... Vaizdas buvo toks, kad net nežinai, nuo ko pradėti.“
Namą šeima buvo pasistatę patys. Kiekvieną kampelį norėjo įsirengti taip, kaip svajota. Statybos truko penkerius metus, o vidinė apdaila dar nebuvo baigta.
„Viskas padaryta mano vyro, jo tėvo ir poros draugų rankomis. Jau kurį laiką gyvenome name, tačiau dar buvo nebaigtų darbų. Jau nedaug trūko, kol įsirengsime iki galo – kaip tik plyteles klojome...“ - pasakojo Alma.
Kitos galimybės nei iš pagrindų atkurti suniokotą būstą šeima nė nesvarsto – anot moters, jie tiesiog nori grįžti namo. Todėl labiausiai nukentėjusiai šeimai trūksta statybinių medžiagų, durų, netgi langų.
Taip pat trūksta buitinės technikos, virtuvėje būtinų daiktų. Sudegė ir visi berniuko daiktai: rūbai, mokyklinės priemonės. Šeima pasakojo, jog tą išgirdę žmonės jau nemažai padėjo, Raseinių prekyvietė parūpino drabužių.
„Miestelio gyventojai labai padeda“, - dėkojo Alma.
Rūpinasi ir seniūnija
Pagalbos šeimai būtinybę pabrėžė ir Raseinių miesto Seniūnijos Seniūno pavaduotoja Virginija Altakovienė.
„Seniūnas buvo nuvykęs į nelaimės vietą. Viskas buvo suniokota, dabar prašoma pagalbos šeimai. Mes taip pat mėginsime padėti.
Vėliau šeimai reikės tvarkyti dokumentus dėl išmokų, žala ir išmokų dydžiai bus įvertinti pagal nuostatus. Paramai gauti turime turėti ir priešgaisrinės tarnybos išvadas, ir kitus dokumentus.
Tačiau kad šeimai reikalinga pagalba matome jau dabar. Pavyzdžiui, berniukas liko tik su tais rūbais, kuriais išbėgo apsirengęs. Ištikus nelaimei visa bendruomenė stengiasi padėti“, - tvirtino V.Altakovienė.
Norintys padėti šeimai gali kreiptis į juos feisbuku (paskyros: Alma Truskauskaitė ir Aleksėjus Šubinas), per fondą „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ arba susisiekti su Raseinių miesto Seniūnija.
