Beprotiškiausiu Rusijos kolekcininku laikomas A.Dobrovinskis neseniai iš Londono atsisiuntė beveik pusantro metro pločio ir dviejų metrų aukščio Naomi atvaizdą. Tai – vienintelis toks egzempliorius.
Kodėl žymus advokatas užsiima tokiais niekais? Gal jis įsimyli garsias moteris ar jose mato moters idealą? To kartais juokais klausia kai kurie jo draugai.
– Maždaug nuo 12 metų buvau įsimylėjęs Italijos kino žvaigždę S.Loren, – bendraudamas su žurnalistais neslėpė A.Dobrovinskis. – Neseniai ji lankėsi Maskvoje per mano bičiulio dailininko Niko Safronovo (61 m.) gimtadienį. Jie palaiko gerus santykius.
Ir aš buvau per Niko gimtadienį, šokau su S.Loren. Mano svajonė išsipildė! Šokdamas su ja pasakiau: „Ponia Loren, vaikystėje buvau taip stipriai jus įsimylėjęs, kad lankydavote mane net naktimis. Ir tuomet dviese jau tokius dalykėlius išdarinėjome!“
Ji paklausė: „Ar aš gražiai atrodžiau?“ Atsakiau: „Žavingai.
Buvo galima išeiti iš proto!“
„Na, tuomet viskas puiku!“ – atsakė S.Loren. Ji ir dabar nuostabiai atrodo.
– Kaip manote, tai genetika ar pastangų rezultatas?
– Man atrodo – valios galia. Žmogus stengiasi išsilaikyti.
Jaunystėje iš tiesų patyriau meilę ir vėliau palaikiau gerus santykius su prancūzų aktore Brigitte Bardot (83 m.). Tuomet man buvo jau per 30 metų, o jai viso labo 50.
Bet ji negražiai paseno, net labai. Ir tai buvo jos iššūkis. Juk jos, kovotojos už gyvūnų teises, gyvenimo esmė – protestas.
Visi sako, kad nakčiai veidą reikia patepti kremu ir atlikti visas kitas grožio procedūras, o Brigitte guldavosi nenusivaliusi makiažo. Ji pastatė save prieš pasaulį todėl, kad pasaulis ją iki to privedė.
Įsivaizduokite: sėdime su ja kavinėje, o aplink stovi minia ir spokso į mus! Šlykštukai, gal 60 žmonių. Koks siaubas! O mes tik geriame kavą! Kaip galima gyventi tokiomis sąlygomis? Labai sunku.
Kas dar man užgniauždavo kvapą? Žinoma, kino žvaigždė Marlene Dietrich (1901–1992). Su ja taip pat susipažinau Paryžiuje.
Ji buvo pirmoji vokiečių aktorė, sulaukusi pripažinimo ir šlovės Holivude.
– Iš šios trijulės – B.Bardot, S.Loren ir M.Dietrich – kuri patiko labiausiai?
– S.Loren. Yra dar viena ponia, kuri, vaizdžiai sakant, laikė mano širdį nelaisvėje ir aš su ja buvau pažįstamas. Ji buvo išskirtinio žavesio moteris. Tai prancūzų aktorė Anouk Aime (85 m.), vaidinusi filme „Vyras ir moteris“. Bet pagal temperamentą man artimesnė italė S.Loren.
– Kokios žvaigždės! Ar joms ką nors dovanojote?
– Žinoma. Bet šių moterų briliantais nenustebinsi. Vienu metu Brigitte vyras buvo garsus vokiečių fotografas, leidėjas ir filmų kūrėjas Gntheris Sachsas (1932–2011) – vienas didžiausių pasaulio turtuolių!
Bet prisimenu, kai Paryžiuje su Brigitte pereidami gatvę sustojome jos vidury, automobiliai važiavo iš abiejų pusių, o mes stovėjome ir bučiavomės į nieką nekreipdami dėmesio. Manau, kad šis atsiminimas – geriausia dovana jai ir man.
– Kokius žmones, jūsų nuomone, gamta apdovanoja gražiu senėjimu?
– Mažai yra žmonių, kurie myli save. Ir mažai žmonių, kurie atsibudę rytą gali nusišypsoti pasauliui ir pasakyti: „Sveikas, pasauli, aš atsibudau!“ Man atrodo, kad gražiai sensta tie žmonėms, kuriems pavyksta laikytis tokio požiūrio į gyvenimą.
– Kaip patekdavote tarp garsių ir už jus gerokai vyresnių užsienio žvaigždžių?
– Mano jaunystė buvo nuostabi. Tada aš, kinematografijos aukštosios mokyklos (VGIK) Maskvoje Ekonomikos fakulteto studentas, gyvenau vienas trijų kambarių bute M.Gorkio (dabar Tverės) gatvėje.
Į Prancūziją emigravusi mano mama iš ten siuntė drabužius, kuriais puikavausi prieš kitus.
Anais laikais dar buvo parduotuvės „Beriozka“, kuriose už specialius sertifikatus galėjau nusipirkti užsienietiškų prekių.
Iš tų laikų išliko labai madingas daiktas – nešiojamasis radijas „Spidola“. Į jį sumanūs vyrukai įmontavo kažką ir jis pagaudavo „Amerikos balsą“ ir kitus „priešiškus balsus“.
– Kokie dar anų laikų „priedai“ derėjo prie tokios „Spidolos?“
– Tuo metu buvo madingi batai su platforma – tokių turėjau kelias poras. Be to, vakarui reikėjo ir kelnių į apačią platėjančiomis klešnėmis, vadinamų kliošinėmis, ir didelėmis gėlėmis išmargintų marškinių su apykakle ilgais smailiais ar apvalintais kampais.
Aš dar nešiojau visokius spalvotus mamos iš Prancūzijos atsiųstus švarkus. Hipiai, B.Bardot ir „The Beatles“ – ši trijulė diktavo madą visam pasauliui.
Iki jų pasaulis buvo labai puritoniškas – su savo kanonais, taisyklėmis, apribojimais. Visa tai buvo susprogdinta, nes B.Bardot ir „The Beatles“ skelbė: viskas galima!
Ir žmonija jiems pakluso. Praėjusio amžiaus septintasis dešimtmetis yra paskutinis, kuris davė ką nors naujo kultūrai. Daugiau juk nieko mūsų civilizacija nesukūrė!
Tuomet vienu kartu nukrito ribojimo rėmai, ir menas tapo kitoks visose srityse – nuo kino iki tapybos. Ir mada tapo kitokia. Ir viskas. Toliau – tik atkartojimas to, kas jau buvo.
– Augote pasiturinčioje šeimoje, gaudavote viską, ko tik norėjote. Ar buvo kas nors tokio, ko labai troškote, bet negalėjote turėti?
– Žinoma, turėjau visokiausių vaikiškų svajonių. Ypač tuomet, kai su mama važinėdamas po užsienį mačiau daugybę žaislų ir visokių pramogų. Juk supratau, kad atvažiuoju tik kuriam laikui, negaliu čia gyventi. Tai erzino.
Bet paskui mokykloje galėjau pasakoti, ką ten mačiau, ir šiems pasakojimams nebuvo pabaigos. Pavyzdžiui, apie Žydrajame Krante praleistą vasarą, kai man buvo septyneri, bendraklasiams pasakojau visus metus.
– Ar apie studijas tų laikų VGIK turite ką prisiminti?
– Žinoma. Ten buvo daug ryškių žmonių, ypač dėstytojų. Režisierius Sergejus Gerasimovas (1906–1985) ir jo žmona, režisierius Sergejus Bondarčiukas (1920–1994), jo gražuolė žmona aktorė Irina Skobceva (90 m.) ir daugelis kitų.
Visos šios legendos vaikščiojo po VGIK, jas buvo galima paliesti, su jomis pakalbėti. Su manimi mokėsi daug žinomų žmonių vaikų – auksinis to laiko jaunimas.
Bet aš studijų VGIK nebaigiau – emigravau į Prancūziją, kur mane kvietė mama. Ir jau užsienyje įgijau advokato profesiją. Ten ir pradėjau savo karjerą. O paskui grįžau į Rusiją.
– Iš šeimos perėmėte kolekcininko dvasią.
– Kolekciniai daiktai mane supo daugelį metų. Apgailestauju tik dėl to, kad kolekcionuojant vienus ar kitus daiktus mano finansinė padėtis neleido to daryti greičiau. Ne visada gyvenau pasiturimai, apsuptas prabangaus interjero. Buvo laikotarpis, kai neturėjau pinigų net metro bilietui!
Paryžiuje kulniavau į parduotuvę valandą pėsčiomis, nes ten duona buvo keliolika santimų pigesnė.
Ir Niujorke dirbau taksi vairuotoju, kai reikėjo sukaupti pinigų mokslams.
Mano gyvenime būta įgriuvų, ypač tuomet, kai persikėliau gyventi į Prancūziją. Atvykęs iš Maskvos, kur turėjau viską, patekau į aplinką, kur nieko neturėjau. Bet buvau jaunas, todėl tai normalu, netgi šaunu.
– Esate sakęs, kad žmogaus laimė priklauso net nuo to, kaip atrodo jo namų siena ir kokie daiktai ant jos kabo.
– Laimė kiekvienam – sava. Pažįstu žmonių, kurie laimingi turėdami katiną. Ir kas iš jų atims šią laimę?
– Jei tektų rinktis tarp golfo aikštyno ir blusų turgaus, kur eitumėte?
– Į blusų turgų. Ypač Paryžiaus, nes jis – geriausias. Londono blusų turgaus, kurį daugelis laiko geriausiu, negalima net lyginti su Paryžiaus.
Blusų turguose aptikau tokių daiktų, kurie vėliau tapo rimtomis kolekcijomis. Taip prasidėjo ištapytų skrynelių kolekcija, už kurią buvau apdovanotas Italijos Respublikos ordinu.
Blusų turguje nusipirkau pirmąjį daiktą dar nesuprasdamas, kas tai. Ten aš išmokau derėtis ir nepirkti to, už ką brangiai prašoma. Blusų turguose sukaupta patirtis man iki šiol padeda.
Bet neseniai man nušluostė nosį! Aukcione norėjau įsigyti du plakatus. Maniau esąs vienintelis pasaulyje žmogus, galintis už juos sumokėti didelius pinigus.
Salėje buvome tik dviese – patrakusi moteris ir aš. Mes vis kėlėme kainą.
Nusiminiau, kad man nepasisekė. Bet paskui pagalvojau: kada nors juos vis tiek įsigysiu!
Turtus saugo ir vedybų sutartis
A.Dobrovinskis 2009-aisiais atstovavo buvusio dainininkės Kristinos Orbakaitės partnerio čečėnų verslininko Ruslano Baisarovo interesams konflikte dėl jų bendro sūnaus Denio globos.
2010 metais šio advokato klientu buvo Rusijos scenos žvaigždė Filipas Kirkorovas, kaltinamas režisierės Marinos Jablokovos sumušimu.
Jo klientai buvo ir jau anapilin iškeliavę baleto žvaigždė Maja Pliseckaja ir milijardierius Borisas Berezovskis.
Teisės mokslų kandidatas A.Dobrovinskis 2002 metais tapo Rusijos golfo čempionu. Jis laikomas ir vienu elegantiškiausių Rusijos advokatų.
A.Dobrovinskio stiliaus ženklai – daugybė akinių rėmelių įvairiems metų laikams, cigaras ir peteliškė. Jis žino daugiau kaip 10 peteliškės surišimo būdų ir niekuomet jų nenešioja ant gumelės.
Dviejų dukterų su odontologe žmona Marina susilaukęs A.Dobrovinskis su ja yra sudaręs vedybų sutartį.
