Našlio su dviem vaikais kasdienybė vienkiemyje spaudžia ašaras

Už paaukotus pinigus šeimos galva ruošiasi pagilinti šulinį ir galbūt net įsivesti vandentiekį į namus.

Luokės seniūnas Česlovas Ubartas ir socialinio darbo organizatorė Akvilė Blažiūtė papasakojo, kad seniūniją pasiekė elektroninis laiškas. Buvęs telšiškis, dabar gyvenantis Vilniuje, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys Edmundas Žalpys rašė, jog JAV Portlande gyvenantys lietuviai nori padėti sunkiai besiverčiančiai šeimai.

Užsimezgus bendradarbiavimui, nuspręsta, kad šį kartą labiausiai parama reikalinga Rimanto šeimai, kurioje be mamos auga pametinukai Ieva ir Aivaras. Kūdikystėje dėl ligos mamos netekę vaikai jos neprisimena, žino tik iš nuotraukų.

Išgirdę sudėtingą Rimanto gyvenimo istoriją Portlando bendruomenės nariai pritarė Luokės seniūnijos administracijos pasirinkimui ir į vyro sąskaitą banke pervedė 1000 eurų.

„Portlando bendruomenė šį kartą pasirinko padėti šeimai, kurios skausmai ir sunkumai nusėda ant socialinių darbuotojų stalo. Telšių rajono kaime gyvenanti šeima neteko mamos, kai berniukas tebuvo naujagimis, o vyresnė mergaitė – vos metukų.

Našlys tėtis vienas augina našlaičius vaikus, kasdien vežioja juos į mokyklą, ūkininkauja ir stengiasi, kad ant stalo netrūktų duonos“, – JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkės valdyba kreipėsi į Portlando bendruomenės narius.

R.Grigo šeimai Portlando lietuviai paaukojo ne tik pinigų, bet ir suruošė siuntinį su dovanomis. Iš tolimosios Amerikos atkeliavusiame siuntinyje sesutė su broliuku rado striukes, pirštines, Portlando suvenyrus, o svarbiausia – ranka rašytus laiškus su nuoširdžiausiais linkėjimais.

Siuntinį su laiškais perdavė Luokės seniūnas Č.Ubartas ir socialinio darbo organizatorė A. Blažiūtė, lydimi žurnalistų. Tėtis su vaikais tuoj pat atplėšė laiškus ir juos perskaitė.

Pasiekti atokiame vienkiemyje gyvenančią šeimą nebuvo taip paprasta – apie kilometrą teko važiuoti sunkiai pravažiuojamu pažliugusiu keliuku, kurį teisingiau būtų pavadinti purvynu, o ne keliu.

Kad vaikai patektų į mokyklą vežantį geltonąjį autobusiuką, tėtis kas rytą juos veža specialiai tam įsigytu naudotu visureigiu, o po pietų vėl parsiveža namo. Jei ne visureigis, pradines klases lankantys sesė ir brolis Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos taip ir nepasiektų.

Barvydžių kaimo vienkiemyje svečius pasitiko pakinkytas arkliukas. „Tai mano pagalbininkas, padeda išvežti mėšlus“, – prasitarė šeimos galva R. Grigas.

Paklausus, ar nebūtų lengviau susirasti pačią, kuri padėtų vaikus užauginti, 46 metų vyras atsako, kad nuo kūdikystės juos užaugino, tai ir toliau įstengs. Tiesa, kol sūnus buvo naujagimis, labai padėjo į namus atvykusi Rimanto sesuo.

Kad išmaitintų šeimą, R.Grigas ūkininkauja buvusiame tėvų ūkelyje, anksčiau laikė melžiamas karves, dabar augina mėsinius galvijus.

Paklausus, kas namuose gamina valgį, Ievutė skuba pranešti, kad tėtis verda ypatingai skanias sriubas, o jos mėgstamiausia – raugintų kopūstų. Mūsų apsilankymo dieną Rimantas pasigyrė išviręs miltinių kleckų su mėsa.

1936 metais iš rąstų suręstame namelyje – kambarys ir virtuvė. Kambarys skirtas vaikams, o tėtis glaudžiasi virtuvėje. Nors būstas kuklus, tačiau jame šilta ir tvarkinga.

Ir mamą, ir tėtį vaikams atstojantis vyras, kuris nuo jų gimimo vienas rūpinasi buitimi, moka taupiai elgtis su pinigais. Jis patikino, kad dovanos tikrai vėjais nepaleis.

Paklaustas, ką vis gi darys su Amerikos lietuvių Portlando bendruomenės dovanotais pinigais, šeimos galva R. Grigas atsakė, kad seniai planavo pagilinti šulinį, tad pirks rentinius, samdys specialistą.

Į pokalbį įsiterpęs Luokės seniūnas Č.Ubartas Barvydžių kaimo gyventojui pasišovė padėti patarimais ir kuo tik galės įvedant vandentiekio sistemą į namą. „Juk vaikams reikia maudytis, skalbti drabužius, valgį ruošti, bus patogiau ir lengviau gyventi“, – kalbėjo seniūnas.