Būdamas vos trejų metų Dmitrijus suprato, kad nori pasirodyti scenoje. Mažas berniukas iš Krasnojarsko, klausydamas vieno garsiausių rusų operos solistų Fiodoro Šaliapino (1873–1938), staiga suvokė, kad vieną dieną ir jis dainuos.
Bet paskui, ropšdamasis ant kėdės senelės namuose, kad jos prašomas padainuotų svečiams, nesugebėjo ištarti nė garso.
Ir tik gerokai vėliau, prabėgus dešimtmečiams, D.Chvorostovskis suprato, kodėl jam taip atsitiko: jam stigo išskirtinio vidinio pojūčio.
„Dainavimas nėra pataikymas į natas. Tai – išpažintis. Norint dainuoti, reikia peržengti per save, pakilti“, – yra sakęs garsusis operos dainininkas.
Visa tai D.Chvorostovskis dar miglotai jautė jaunystėje, bet aiškiai suvokė subrendęs.
Ir ypač stipriai paskutiniais gyvenimo mėnesiais, kai kiekvienas pasirodymas scenoje kainavo milžiniškas pastangas.
Nuo 2015-ųjų vasaros, kai per repeticiją dėl galvos svaigimo D.Chvorostovskis negalėjo išlaikyti pusiausvyros ir jam buvo diagnozuotas smegenų auglys, jis nesiliovė koncertuoti. Rečiau, sunkiau, bet koncertus tęsė.
Dainavimas buvo jo gyvenimas – mintis, kad negalės nedainuoti, jį liūdino labiau nei mirtina diagnozė. 2016 metų pabaigoje operos dainininkas nutarė atsisakyti pasirodymų scenoje ir rimtai gydytis.
„Mieli draugai, gerbėjai ir kolegos, su dideliu liūdesiu esu priverstas atsisakyti dalyvavimo operos spektakliuose. Dėl ligos turiu pusiausvyros problemų, todėl man sunku juose dalyvauti.
Bandysiu koncertuoti ir įrašinėti naujus albumus“, – tuomet rašė D.Chvorostovskis.
Į operos pasaulį Dmitrijus pateko ne iš karto. Inžinieriaus chemiko ir gydytojos sūnus gimtajame Krasnojarske lanke muzikos mokyklą.
Nors jo šeima neturėjo nieko bendra su profesionaliąja muzika, jai tarnavo visa širdimi.
Abu Dmitrijaus tėvai dainavo ir grojo instrumentais, net susipažino per mėgėjišką koncertą.
Iš pradžių būsimoji operos žvaigždė prisidėjo prie vietos roko grupės „Raduga“ („Vaivorykštė“). Jei su ja nebūtų atsisveikinęs dėl įspūdingesnės karjeros, D.Chvorostovskis galėjo iškilti iki roko žvaigždės.
„Buvau sunkus vaikas – savavalis ir užsispyręs. Manyje nuolat kunkuliavo protesto dvasia“, – vėliau prisipažino garsusis operos dainininkas.
Dmitrijus netgi grasino pabėgti iš namų tiesti Baikalo–Amūro magistralės. Nusiraminti padėjo tik muzika.
Išvaizdų, atletiško sudėjimo 27 metų sibirietį pasaulis įsidėmėjo po jo pergalės tarptautiniame operos dainininkų konkurse Kardife (Didžioji Britanija) 1989-aisiais.
Netrukus jis sulaukė kvietimų į garsius festivalius ir geriausius pasaulio teatrus – Londono „Covent Garden“, Niujorko „Metropolitan Opera“ , Milano „La Scala“, Vienos valstybės operą.
„Mano karjera klostėsi taip, kaip negalėjau net svajoti“, – yra sakęs atlikėjas.
D.Chvorostovskis persikėlė gyventi į Londoną, kad būtų arčiau savo darbo vietos. Prigimtinį orumą, savigarbos jausmą papildė elegantiška jo išvaizda.
Aukštas, visada spinduliuojantis gera nuotaika, anksti pražilęs operos dainininkas buvo įtrauktas į žurnalo „People“ sudaromą gražiausių žmonių 50-uką. Tai – itin retas atvejis klasikinės muzikos atlikėjui.
Bet Rusijoje D.Chvorostovskio niekas kitaip nevadino – tik mūsų sibirietis.
Garsiausių pasaulio operos teatrų žvaigždė niekada neneigdavo, kad yra kilęs iš Sibiro ir ilgisi gimtojo Krasnojarsko.
Todėl ir šių metų vasarą čia surengė koncertą jau labai sirgdamas. D.Chvorostovskis vos pastovėjo ant kojų, jam taip sunku buvo išeiti į sceną ir dainuoti.
„Aš turėjau grįžti, nes tai mano gimtasis miestas – visas mano gyvenimas susijęs su Krasnojarsku“, – pasakė stovėdamas scenoje.
Lipdamas nuo jos ištarė: „Iki pasimatymo!“ Iš pradžių tyliai, paskui pasilenkė prie mikrofono ir pakartojo garsiau drebančiu balsu – ir abejodamas, ir tvirtindamas.
Nors D.Chvorostovskis turėjo puikų humoro jausmą ir mėgo pakvailioti, jo pasaulėjauta buvo tragiškų spalvų. Galbūt šis jausmas suteikė jo balsui nuoširdumo, kai jis atlikdavo garsiąsias arijas, – atlikėjas žinojo, apie ką dainuoja.
Ir apie meilę žinojo svarbiausia: ji gali ne tiktai gydyti, bet ir žlugdyti. Ir abi šias jėgas pats pajuto.
Pirmoji D.Chvorostovskio santuoka su balerina Svetlana Ivanova buvo pražūtinga.
Skandalai, žmonos neištikimybė, jo depresija, bandymai visas problemas paskandinti alkoholyje. Padėties negelbėjo net bendri vaikai.
Bet šeiminę laimę operos žvaigždei dovanojo antroji santuoka su italų kilmės dainininke Florence Illi.
Susitikimas su šia moterimi grąžino operos dainininkui saulėtąją gyvenimo pusę. Ir būtent nuo to laiko jis kalbėjo, kad yra labai laimingas.
„Su Floša – taip švelniai Dmitrijus vadino savo išrinktąją – mano gyvenimas iš esmės pakito, sušvito ryškiomis spalvomis! Man ir galvoti, ir kvėpuoti, ir dainuoti lengva.
Viskas stojo į savo vietas. Floša leidžia man būti savimi, labai pagarbiai žiūri į mano profesinę veiklą. O man tai labai svarbu“, – kalbėjo operos žvaigždė.
D.Chvorostovskio pasirodymą gyvai ne kartą pamatė ir išgirdo Lietuvos publika. 2013-ųjų vasaros pabaigoje jis muzikos mylėtojams surengė išskirtinį koncertą Pažaislyje.
„Tas gyvenimas, kurį teko nugyventi, man labai patinka. Gyvenimas nuostabus, bet labai trumpas“, – sakė D.Chvorostovskis.
Tuo metu operos žvaigždė dar nesirgo. Bet D.Chvorostovskio gyvenimas pasirodė esąs dar trumpesnis. Atlikėjas paminėjo 55-ąją sukaktį. Po mėnesio, šių metų lapkričio 22-ąją, jo gyvybė užgeso Londone šeimos apsuptyje.
Vykdant D.Chvorostovskio paskutinę valią viena urna su jo pelenais buvo palaidota Maskvos Novodevičės kapinėse.
Kita turėjo iškeliauti į Krasnojarską, bet šią savaitę pranešta, kad ji dingo.
Parengė Ona Kacėnaitė
