„Žinoma“, – nusišypsojo jai Eskedar.
„Ar tikrai galima?“ – dar kartą perklausė, sunkiai galėdama patikėti savo laime. Gavusi patvirtinimą patenkinta moteris nuskubėjo pas savo likimo seseris matuotis išsirinkto gražaus drabužio.
Penktadienio popietę Vilniaus įgulos karininkų ramovės salė buvo virtusi milžinišku persirengimo kambariu, kuriame šeimininkavo įvairaus amžiaus mergaitės ir moterys.
Kai kurios jų dar tik rinkosi, kuo galėtų pasipuošti. Kitos sėdėjo visažisčių kėdėse, kantriai laukdamos, kol pirmąsyk gyvenime joms padarys makiažą. O trečios jau pasidabinusios aukštakulniais ir gražiomis suknelėmis orios vaikščiojo pirmyn atgal po salę, laukdamos, kol prasidės iniciatyvos „Padovanok suknelę“ finalinis renginys.
Gražūs drabužiai ir makiažas šias moteris pakeitė neatpažįstamai.
„Oi, aš net nemačiau savęs veidrodyje“, – į likimo sesės komplimentą, kad puikiai atrodo, atsakė laiminga ką tik padažyta moteris, paprašiusi ją būtinai įamžinti.
Pamačiusi save nuotraukoje neslėpė nuostabos – ji dar niekada sau neatrodė tokia graži.
Šios ir kitų moterų gyvenimas nelepino: dalis jų – vyrų skriaustos ar paliktos daugiavaikės mamos, kitos šiaip gyvenančios vargingiau, trečios tos, kurios sveiksta nuo įvairių priklausomybių.
Visos šios moterys jautėsi tarsi pelenės, kurios vieną dieną virto princesėmis.
Tiesa, skirtingai nei pasakoje, princų čia nebuvo, nebuvo ir gražių karietų, o puošnias sukneles joms dovanojo ne krikštamotės fėjos, bet daugybė geros valios moterų, prisijungusių prie E.Maštavičienės jau trečius metus inicijuojamos akcijos „Padovanok suknelę“.
Akcijos ambasadore tapo „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Daiva Žeimytė, pati likimo nuskriaustoms moterims padovanojusi ne vieną savo puošnų rūbą.
Tiek E.Maštavičienė, tiek ir D.Žeimytė ragina Lietuvos moteris neslėpti savo puošnių, bet retai vilkimų arba dėl įvairių priežasčių nebevilkimų drabužių, taip pat batelių ar aksesuarų spintose, o verčiau padovanoti visą tai gyvenančioms vargingiau.
Į šį raginimą kasmet atsiliepia vis daugiau įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenančių moterų.
Dar pernai ši akcija vyko tik Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. O šiemet ji surengta ir Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, Palangoje, Rokiškyje, Širvintuose, Švenčionyse bei Visagine.
E.Maštavičienė negalėjo atsidžiaugti ne tik išsiplėtusia akcijos „Padovanok suknelę“ geografija, bet ir tuo, kad moterys dovanoja vis geresnės kokybės drabužius. Kai kurios padovanojo netgi savo vestuvines sukneles!
Buvo ir tokių, kurios pernai sukneles gavo dovanų, o šiemet jau jas dovanojo pačios. Viena tokių – Ina, kuriai pernai nepažįstamosios padovanota žalsva suknelė lėmė daugybę nuostabių pokyčių gyvenime. Dabar ji laimingąją suknelę nutarė perdovanoti kitai, linkėdama tokios pat sėkmės.
O štai ponia Roma ne tik padovanojo savo puošnią, kaip pati juokavo, holivudinę suknelę, batelius, bet ir specialiai finaliniam renginiui iškepė obuolių pyragą.
„Pamaniau, negi eisiu į renginį tuščiomis?“ – šyptelėjo ponia Roma, atnešusi dovanas tiesiai į Vilniaus įguls karininkų ramovę.
Eskedar negalėjo atsidžiaugti ir „Padovanok suknelę“ akcijos savanorėmis, kurios kituose Lietuvos miestuose puikiai suorganizavo suknelių surinkimą ir finalinius renginius.
Labiausiai ją nustebino savanorės iš Širvintų ir Rokiškio.
Pasirodo, kad Rokiškyje nepavyko surinkti pakankamai suknelių visoms norinčioms, o Širvintuose jų pridovanota daugiau nei reikia. Taigi Širvintų suknelių perteklius buvo perduotas Rokiškiui.
Pasiimti suknelių vyko pati savanorė iš Rokiškio, dėl kilnaus tikslo už savo pinigus nuvažiavusi po 120 kilometrų pirmyn ir atgal.
Baigiamieji akcijos „Padovanok suknelę“ renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose vyko visą šią savaitę. O į juos susirinkusios vargingai gyvenančios moterys buvo apdovanotos įvairiomis dovanomis. Bet svarbiausia, kad galbūt pirmąsyk gyvenime turėjo progą pasipuošti ir pasijusti tikromis damomis.
