Moteris puikiai pamena pirmą kartą, kai viena sėdo prie butelio. Tuomet jai buvo 24-eri, ji atliko praktiką mokykloje, buvo vieniša motina ir ką tik atsikėlusi į naują miestą – draugus ir artimuosius paliko už daugiau nei 60 kilometrų.
Tuo metu Esther sau turėjo pasiteisinimą – kai išgers, jausis taip, lyg vėl visi artimi žmonės būtų šalia, rašo „Mirror“.
Alkoholiu bandė slopinti vienatvę
Į parduotuvę už kampo jauna moteris išsiruošė kartu su kūdikiu ant rankų. Ji susimokėjo už raudonąjį vyną, grįžo į namus, sūnų pasodino į lovelę ir atsikimšo butelį. Tuo metu merginai atrodė, kad gerti vienai – normalu, taip daro visi, kuriems nėra lengva.
„Į naujus namus atsikrausčiau iš aplinkos, kur alkoholis buvo neatsiejama laisvalaikio leidimo dalis. Mes gerdavome gerą vyną vakarieniaudami, niekada nepirkdavome pigių skardinių. Tuo metu, dirbdama ir studijuodama universitete ir būdama toli nuo namų, buvau visiškai viena.
Neturėjau galimybių išeiti pasižmonėti, kaip kad būdavo anksčiau, kai dar neturėjau vaiko. Alkoholiu bandžiau pakeisti savo draugus, kurie visi liko toli“, − pasakojo Esther.
Pirmas kartas, kai gėrė viena, buvo tik pradžia – jau kitą dieną Esther vakaro scenarijus pasikartojo, kol galiausiai vyno butelis vienai namuose tapo kasdieniu įpročiu. Po paskaitų ji pasiimdavo iš lopšelio sūnų Liamą ir laukdavo nesulaukdavo, kada galės įsipilti pirmąsias taures „nusiraminimo“.
Dėl alkoholio negalėjo atlikti tyrimų
„Deja, užuot taip nugalėjusi savo vienatvę, vis labiau į ją grimzdau. Vienos taurės buvo negana – ateidavo eilė antrai, trečiai... Galiausiai pusę butelio vakarui išaugo į visą, o mano izoliacija tik augo.
Kartą net paprašiau kaimynės prižiūrėti Liamą, kad galėčiau nubėgti iki parduotuvės alkoholio. Jai pasakiau, kad mirštu, kaip noriu šokolado. Tuomet jau perėjau nuo gero vyno prie pigaus sidro – vakaro be butelio jau nebeįsivaizdavau“, − pasakojo moteris.
Laikui bėgant moteris pradėjo išgėrinėti ne tik vakarai s- laikas, kai ji atsidarydavo butelį, darėsi vis ankstesnis. Galiausiai ji susivokė sėdinti baruose per pietų laiką – vienoje rankoje laikydavo studijų užrašus, o kitoje – pintą alaus.
Mintis, kad yra bloga mama ir sukelia nesaugumą savo vaikui, Esther stūmė tolyn. Juolab kad nė vienas žmogus niekada jai neišsakė jokių pastabų dėl jos būsenos ar įpročių. Ji jautėsi puikiai galinti susitvarkyti ir universitete, ir kontroliuoti savo elgesį namuose. O pagirios jai buvo nė motais.
„Vis dėlto mano gėrimas galiausiai pasidarė nesveikas. Kartą net atsidūriau ligoninėje – man ėmė punkciją iš nugaros, kad ištirtų nesibaigiančių galvos skausmų priežastį. O greičiausiai ta priežastis buvo gėrimas.
Tuomet gydytojai man pasakė, kad negali atlikti tyrimo, nes mano kraujyje – per daug alkoholio. Naktį prieš tyrimą tikrai daug gėriau. Pajutau siaubingą gėdą. Ir tiek. Tai nesustabdė manęs“, − prisiminė E.Nagle.
Krito nuo laiptų su vaiku ant rankų
Per vienas Kalėdas ji vos pastovėjo ant kojų šeimos vakarėlyje. Pati nieko nepamena, tačiau motina pasakojo, kad ji nusirito nuo laiptų su vaiku ant rankų – Liamui tuomet buvo treji. Vaikui, ačiū Dievui, nieko nenutiko.
Esther motina tada įsiuto. Ji rėkė, kad dukra privalo liautis vartoti alkoholį. „Tai ne mano kaltė, mano taurė vis būdavo pilna...“ − tesugebėjo atsakyti ši.
„Tokia jau buvau – visada rasdavau pasiteisinimų, niekuomet nesijaučiau kalta dėl to, kad išgėriau“, − sakė Esther.
Kitus kelerius metus Esther stebuklingu būdu pavyko išlaikyti mokytojos darbą. Tačiau vėliau ji su Liamu grįžo į savo miestą, kur pradėjo dirbti kaip IT specialistė. Vėl atsirado susitikimai su senais draugais, kurie mėgo išgerti – o tai tik sustiprino jos priklausomybę.
Visas Esther socialinis gyvenimas apsiribojo pasisėdėjimais pas draugus – kompanija nebėjo į klubus ar barus. Todėl moteris per vakarą sugebėdavo išlenkti net po du butelius vyno. Vėliau atsirado dideli kiekiai degtinės, kartais – net sidro skardinės.
Vienintelis tikslas vakarais – butelis
Vieną rytą moteris pabudo ant sofos ištroškusi ir su siaubingu galvos skausmu. Tuo metu Liamas buvo pas savo tėvą. Esther susmuko draugų namuose, o savuosiuose iš paskutiniųjų stengdavosi atsiliepti į pabudusio sūnaus kvietimą, kad ir kokios stiprios pagirios kankindavo.
„Atsisukusi atgal suvokiu, kad alkoholis man nepadėjo būti gera motina, bet aš tiesiog ignoravau realybę. Alkoholį pirkdavau vis kitose parduotuvėse, kad pardavėjai nesuprastų mano priklausomybės dydžio. Jei tai nėra alkoholiko elgesys, aš nežinau, kas tai yra.
Buvau pati tikriausia alkoholikė. Stebiuosi, kaip man pavyko išsaugoti darbą. Laikydavausi iš paskutiniųjų visą dieną, o vakare namuose mano vienintelis tikslas buvo kuo greičiau atsikimšti butelį.
Vis dėlto kažkaip man pavyko išgyventi. Buvo keletas situacijų, pavojingų ir man, ir aplinkiniams. Kartą virtuvėje kilo gaisras dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Dėkoju Viešpačiui, kad tuo metu aš buvau darbe, o Liamas mokykloje.
Jei tai būtų nutikę savaitgalį arba vakare, nežinau, ar būčiau pabudusi. Galbūt mūsų jau nebūtų tarp gyvųjų“, − atviravo jauna moteris.
Būdama nėščia negėrė
Neilgai trukus Esther sutiko naują mylimąjį ir netikėtai pastojo. Čia ji nustebino pati save – sugebėjo nebegerti dėl kūdikio sveikatos. Per tuos 9 mėnesius ji instinktyviai saugojo ir save, ir įsčiose augantį mažylį. Tačiau vos gimus antrajam sūnui grįžo prie senų įpročių.
„Mano priklausomybė pasiekė viršūnę, kai 2011-aisiais išsiskyriau su Marcuso tėvu. Kitus trejus metus mano gyvenimas dužo į šipulius, nors visaip stengiausi susidoroti su sunkumais.
Kiekvieną vakarą išgerdavau butelį ar du vyno, o atsikeldavau suirzusi ir nuolat šaukianti ant vaikų. 2013-aisiais pasijutau taip, lyg būčiau ant išprotėjimo ribos. Išėjau iš darbo, pirmas dvi savaites praleidau namuose su buteliu iki paryčių.
Neatsikeldavau rytais, kad Marcusą laiku palydėčiau į mokyklą. Tą laiką pamenu lyg per miglą, šiandien man sunku suvokti, kaip mes visi trys – ir aš, ir vaikai – išgyvenome“, − prisiminė Esther.
Išgelbėjo jogos mokymai
Moteris sako sunkiai pamenanti tų dienų kasdienybę, bet puikiai prisimena tą dieną, kai pamatė skelbimą, siūlantį jogos mokymo kursus. Joga anksčiau buvo jos kasdienybė metai iš metų. Šis skelbimas pakeitė Esther gyvenimą.
„Treniruotis pradėjau 2014-ųjų balandį. Joga parodė man, kaip atsipalaiduoti ir privertė mane suvokti, kad man nereiki alkoholio. Iš pradžių nustojau gerti darbo dienomis. Vėliau, naudodama kvėpavimo technikas ir atsipalaidavimo strategijas išmokau atsisakyti alkoholio ir savaitgaliais.
Kadangi praktikavau jogą, didelių pastangų tam neprireikė. Dabar esu blaivi jau trejus metus ir jaučiuosi daug laimingesnė, ramesnė ir kur kas geresnė motina. Rašau knygą apie tai, kaip atsistačiau padedama jogos, turiu savo verslą – padedu moterims kovoti su jų priklausomybėmis.
Mintis, kad vos nepražudžiau savo sūnaus krisdama nuo laiptų man iki šiol yra tarsi varomoji jėga – šis vaizdinys mane ir toliau palaiko sunkiomis akimirkomis. Jaučiuosi laimingesnė, stipresnė ir sveikesnė nei buvau bet kada iki šiol. Ir esu labai rimtai nusiteikusi niekada negrįžti į tą siaubingą būtį, kurioje skendau tiek metų“, − kalbėjo E.Nagle.
