Ligota senolė liko it musę kandusi – kunigas pabėgo iš jos kiemo

„Kunigas į mūsų kiemą atvažiavo, užklimpo, o kai išstūmėm mašiną – apsisuko ir pabėgo, vidun nebeužėjo ir 90-metės mano mamos neaplankė. O dabar mane visi pirštais bado, prikaišioja, kam kunigą išvariau, nes, sako, jis per mišias parapijiečiams pasiskundė, kad buvo nelaukiamas“, – nuoskaudą liejo vadoklietis Marijonas Šiaulinskas.

Pačiam M.Šiaulinskui bažnyčia buvus nebuvus, bet jo senutei motinai, visą gyvenimą uoliai lankiusiai pamaldas ir pagal išgales aukojusiai Dievo namų išlaikymui, tai – didžiulis širdies skausmas. Kaipgi – juk naujasis Panevėžio rajono Vadoklių parapijos klebonas Ričardas Banys ją šitaip paniekino.

Senolė jau keleri metai iki miestelio nebenueina, trepinėja tik po savo kiemą. Vienturtis sūnus į bažnyčią nenuveža, nes neturi automobilio, pats važinėja dviračiu.

59 metų M.Šiaulinskas ir jo motina Janina Šiaulinskaitė gyvena šalia Vadoklių, Degenių kaimo vienkiemyje.

Sodybos link veda žvyrkelis, o iki namo nusidriekęs žole apaugęs takas po gausaus rudeninio lietaus neišvažiuojamas. Abipus tako yra ūkininkų laukai, jie irgi apsemti, virtę purvynu.

Iki namų brendame apsiavę guminiais botais. Kieme gražiai nupjauta žolė, bet ji liula lyg pelkė.

Troboje gerai prikūrenta, senolė sukrunta svečius sodinti prie stalo ir pasakoja savo širdperšą: sušmėžavo kunigas jos kieme ir, supykęs, kad mašina įklimpo, movė atgal nė trobos durų nepravėręs.

„Kai pamačiau, kad kieman kunigėlis įsuko, puoliau stalą ruošti, užklojau staltiesę, uždegiau žvakelę, pagatavojau ir 20 eurų aukai. Laukiu, o jis kaip neateina, taip neateina. Nėra buvę, kad kunigas kalendavojant manęs neaplankytų. Už ką gi man dabar šitaip?“ – jaudinosi žilagalvė.

„Mama klausia, kodėl kunigas išėjo. O kitą dieną davatkos atneša paskalas, kad esą mes klebono nelaukėm, išvarėm. Tada mamai vėl stresas“, – kalbėjo M.Šiaulinskas.

Vyras pasakoja, kaip kleboną atvežusi mašina įstrigo purve.

Automobilį vairavo garbaus amžiaus parapijietis. Užuot palikę transportą žvyrkelio pakrašty ir iki trobos atėję šlapiu, bet vis dėlto vaikštomu taku, vairuotojas prilėkė iki pat durų, tai pažliugusioje pievoje mašina ir užklimpo.

Pamatęs netikėtus svečius M.Šiaulinskas išbėgo į lauką, o jo motina dėl garbingo svečio puolė dengti stalą.

Vairuotojas sodybos šeimininko paprašė talkos padėti išstumti transportą. Teko beveik pusvalandį paplušėti, kol ratai pagavo kietesnį pagrindą ir automobilis pajudėjo.

„Mane purvais aptėškė nuo galvos iki kojų. Kunigas išlipęs stovi su bateliais baloj ir dejuoja: „Šlapia, šalta, purvina, manęs čia niekas nelaukė.“ Pasakiau, kad batų jam neparūpinsiu, atsiprašiau. O kunigas man: „Atsiprašinėt nereikia, jau po laiko. Žiūriu, kupstais, kupstais ir lekia link žvyrkelio. Kai tik mašina privažiavo, sėdo ir išrūko... Kaip turėjom laukti? Kelią išasfaltuoti ar kilimą patiesti? Likau kaltas, kad gamta šiemet šitaip pasistengė“, – įsižeidęs dėl kunigo elgesio pasakojo M.Šiaulinskas.

Vyrui skaudžiausia, kad iškart per pamokslą klebonas R.Banys visiems papasakojo užklimpimo istoriją ir viešai pasidejavo, kad jo tame kieme niekas nelaukė. Dargi išpeikė sodybos gyventojus, esą kokie jie baisūs.

„Kitądien miestelyje mane visi užsipuolė, net vietiniai girtuokliai, ir tie šaipėsi, kad kunigo neįsileidau. Visą gyvenimą kunigai atvažiuodavo ir niekas nepriekaištaudavo, kad kieme šlapia, įveikdavo balas ir mamą aplankydavo. Aš pats ką tik po širdies šuntavimo operacijos, o davatkos dar nervina, praeiti neduoda“, – guodėsi M.Šiaulinskas.

Net poliklinikoje sutikta vadoklietė jį užsipuolusi, klausė, ko prisidirbęs, kad naujasis klebonas iš kiemo spruko.

Tai buvęs pirmasis naujojo kunigo vizitas pas vietinius gyventojus ir – pirmasis nemalonus krikštas.

„Tegu važiuoja prezidentas ar popiežius, vis tiek užklimps, čia ne aš kaltas, o tokia šiemet gamta“, – teisinosi vyras.

R.Banys Vadokliuose dirba nuo vasaros. Jis atkeltas iš Joniškėlio.

Vadoklių gyventojai dar neturį ką apie jį pasakyti.

Dauguma apskritai nebuvo linkę atvirauti apie klebono ir parapijiečių santykius, nenorėjo nei kalbėti, nei tuo labiau fotografuotis.

„Kunigas per pamokslą Šiaulinskų pavardės neminėjo, tik sakė, kad buvo užklimpęs, prašė iš anksto padaryti sąrašą, kas jo lauks, tada tik tuos ir lankys, kad nebūtų nereikalingo vargo“, – sakė viena moteris.

Ji pridėjo, kad gyventojai patys iškart susivokė, kieno kieme įklimpo klebonas.

Kita moteris patikino, kad M.Šiaulinkso niekas pirštais nebadė, vyras perdeda.

Iš to, kiek teko R.Banį pažinti, žmonės kol kas apie jį turi susidarę tik gerą nuomonę. Naujakurys prisistatė bendruomenei, papasakojo apie save. Žmonėms patiko jo nuolatiniai pokštavimai.

„Pasirodė atviras ir nuoširdus. Jis mums sako: kam nepatinka mano plikė, barzda ar antsvoris, sakykit į akis. Jei apsilankyti norėsite, skambinkit, nes galiu būti išvykęs, užsiėmęs ar vonioje kelnes mautis. Tai jaunatviško požiūrio šposininkas ir humoristas“, – apie ganytoją pasakojo Genė Klebonienė.

Monika Meškonienė prisiminė, kad R.Banio poelgis prieš atlaidus, kai buvo organizuota talka sutvarkyti bažnyčios teritoriją, žmones labai maloniai apstulbino.

Pabaigus darbus klebonas netgi norėjo su talkininkais atsiskaityti, ketino jiems sumokėti keliasdešimt eurų. Žmonės pinigų neėmė, juk visada talkinantys už ačiū.

Tada klebonas nulėkė į parduotuvę, pripirko skanėstų ir visiems surengė vaišes.

Lankydamas parapijiečius R.Banys užsuko ir pas daugiavaikę šeimą. Užuot paėmęs auką, pats ant stalo padėjo 50 eurų.

„Žmogus jam malkų pigiau pardavė, tai klebonas po to pas jį nuvažiavo su dovanomis“, – naujo ganytojo dosnumu ir kituose kiemuose stebėjosi vadoklietės.

Kad kunigas paprašė sudaryti jo laukiančiųjų sąrašą, M.Meškonienei ir G.Klebonienei atrodo labai gerai. Taip išvengiama nesusipratimų.

„Būdavo, kalėdojančiam kunigui paruošiu triušį ar žąsį, dabar sirgau, nieko neparuošiau, duosiu pinigų, vėliau nunešiu mėsinę vištą“, – G.Klebonienė sakė labai laukianti dvasininko vizito.

R.Banys „Panevėžio kraštui“ sakė apgailestaująs dėl nesusipratimo.

„Sakiau vairuotojui nevažiuoti, o jis įsibėgėjo ir įlėkė kaip kamikadzė. Išlipau, iš po ratų purvas tyška, paskendau iki kelių, pajutau, kad atima balsą“, – pasakojo klebonas, po braidymo lediniame vandenyje peršalęs ir susirgęs.

Pasak klebono, iš trobos išpuolęs vyras jį ir vairuotoją aprėkė, išvadino durniais, kad taip aklai įlėkę į purvyną.

Kodėl, kad ir sušlapęs, jis nebežengė poros žingsnių iki durų ir neįėjo vidun aplankyti ligotos parapijietės?

R.Banys aiškino, kad taip elgtis jam neleidęs etiketas: baisi išvaizda.

„Mano auklėjimas buvo aristokratiškas ir vakarietiškas, žinau, ką reiškia kunigo ir pasauliečių etiketas. Jei ir atlapos durys, bet niekas nekviečia vidun, negaliu eiti. Be to, buvau panašus į paršioką, visas aptaškytas. Kaip galiu eiti pas bobutę, jei kojos ką tik buvo dumble? Galėjo bent išnešti tualetinio popieriaus snukučiui apsivalyti. Bet aš ant tų žmonių nepykstu, neturiu mados rūšiuoti į tokius ir anokius“, – vis nusijuokdamas kalbėjo kunigas.

Po nepavykusios viešnagės R.Banys gydėsi skaudančią gerklę. Tuoj po to jis nusipirko botus ir pas parapijiečius dabar vyksta pasiruošęs ir per purvynus bristi.

„Jie turėjo būti pirmieji mūsų aplankyti parapijiečiai, vežiau ir dovanų, bet išėjo kitaip. Nežinojau, kad močiutė manęs laukia, niekas nepasakė. Vairuotojas sakė, kad šituose namuose kunigą priimdavo, bet kaip veršiuosi vidun, jei šeimininkas piktas ir ant mūsų šaukia?“ – situaciją aiškino R.Banys.

Netrukus po šio pokalbio R.Banys perskambino ir užtikrino, kad ištaisys savo klaidą, metęs visus darbus artimiausiu metu vyks aplankyti J.Šiaulinskaitės.

Po geros valandos su redakcija susisiekė M.Šiaulinskas ir pranešė, kad pas juos ką tik atvyko klebonas.

„Buvom pasikarščiavę, reikia atitaisyti, kas padaryta, žmogiška klysti, svarbu išsiaiškinti. Sudraudžiau ir parapijietes, kad M.Šiaulinsko nepuldinėtų“, – sakė mums R.Banys.