Teisės studijos Lietuvoje, politikos mokslai Škotijoje, krepšinio trenerio darbas Australijoje, o dabar jau ir Kinijoje – šie A.Liaukevičiaus gyvenimo faktai rodo, kad vyras savo pašaukimą rado treniruodamas jaunuosius krepšininkus, tad jam nesvarbu, kur ši veikla jį nublokš.
A.Liaukevičius tikino prieš ketverius metus supratęs, kad nenorėtų dirbti kokioje nors įstaigoje aštuonias darbo valandas. Jam būtų baisu prabusti kiekvieną rytą su mintimi, kad vėl reikia į darbą.
Imtis nemėgstamos veiklos jam būtų buvusi didelė kančia. Todėl savo pomėgį žaisti krepšinį ir supažindinti kitus su jo taisyklėmis Aivaras pavertė darbu – moko vaikus šios sporto šakos paslapčių. Šiuo metu lietuvis dirba krepšinio treneriu Kinijoje, Donguano mieste, o prieš tai jis vaikus treniravo Australijoje, Sidnėjuje.
Tad kaip klajojantis krepšinio treneris susitiko su buvusia grupės „Mango“ dainininke J.Jančiauskaite?
„Su Aivaru susipažinome Kalėdų vakarėlyje mano namuose, kai kaip svečias buvo pakviestas ką tik iš Australijos grįžęs mano pusbrolis, kuris nusprendė atsivesti ir draugą.
Jis taip pat buvo grįžęs atostogų iš Australijos“, – apie pažintį su netikėtu svečiu Aivaru pasakojo Justina.
Po vakarėlio juodu vienas kito negalėjo pamiršti. Po atostogų grįžęs į Sidnėjų A.Liaukevičius su Justina bendravo elektroniniais laiškais.
„Dar dainavau grupėje, todėl Aivaras metė savo darbus Australijoje ir grįžo gyventi į Lietuvą – planavome ateitį. Tačiau nei jis, nei aš tuo metu nesijautėme laimingi. Žinojome, kad reikia tikslo, plano“, – sakė J.Jančiauskaitė.
Pora norėjo kartu siekti bendrų tikslų – atlikėja apsisprendė palikti sceną, o mylimasis suprato norįs tęsti karjerą Australijoje, tad juodu nutarė ten vykti abu.
Nors dainininkė niekada nesvajojo gyventi užsienyje, nebuvo kelionių mėgėja, meilė jai užaugino sparnus. Tad ji leidosi paskui savo mylimąjį nors ir į pasaulio kraštą.
„Su tokiu kelionių fanatiku, kuris buvo išmaišęs pusę pasaulio, man tereikėjo vykti kartu, nes viskas buvo suplanuota už mane“, – patikino J.Jančiauskaitė.
Klaipėdietė dainininkė sakė širdyje žinojusi, jog išvyksta tik laikinai, – kad atsiribotų nuo buvusios veiklos, pailsėtų ir mintyse susidėliotų, kam teiks pirmenybę.
Prabėgus aštuoniems mėnesiams po to, kai pora įsikūrė Sidnėjuje, Aivaras gavo pasiūlymą dirbti treneriu Kinijoje. Ir jis su mylimąja leidosi į dar vieną svaiginančią kelionę.
„Tačiau jau iš anksto buvome sutarę, kad Kinijoje pabūsiu tik mėnesį ir keliausiu namo, į Lietuvą.
Labai džiaugiausi, kad Aivaras jau buvo atradęs savo pašaukimą užsienyje. Na, o aš mačiau save tik tėvynėje. Beprotiškai myliu Lietuvą, jos darganotus orus, dievinu rudenį!
Australijoje ir Kinijoje man buvo tiesiog per karšta. Kol atostogavau Kinijoje, susisiekiau su Lietuvos kolegijomis ir universitetais, pradėjau ieškoti geriausios vietos studijoms ir siekiamybėms“, – pasakojo Klaipėdos technologijų mokymo centre siuvimo subtilybių besimokanti ir televizijos projekte „Lietuvos balsas“ pasirodžiusi J.Jančiauskaitė.
Dainininkei sugrįžus į Lietuvą, poros jausmai neišblėso, atvirkščiai, jie priėmė svarbų įsipareigojimą – Justina ir Aivaras daugiau nei prieš metus susižadėjo.
„Gyvenimas mums pamėtėjo ne vieną išbandymą, todėl vis dar nesame susituokę, kita vertus, mūsų siekiai keitėsi.
Pirmiausia svajojame įsigyti būstą, tada kelsime vestuves, o vaikai – griežtai tik po santuokos. Konkrečios vestuvių datos dar nesutarėme, tiesa, norėčiau, kad jos vyktų rudenį, nes tai mano mėgstamiausias metų laikas.
Nesu iš tų merginų, kuri savo vestuves planavo dar žaisdama su lėlėmis. Mano nuomone, tai – tik formalumas, ir didelių tradicinių vestuvių aš neįsivaizduoju, Aivaras – taip pat.
Galėčiau ilgai ir nuobodžiai pasakoti apie savo nuostatas, bet galbūt užtektų pasakyti, kad svajojame apie vestuves užsienyje, kur būtume tik mudu ir galbūt dar keletas brangių žmonių“, – išsidavė J.Jančiauskaitė.
Sužadėtiniai savo tikslų siekia skirtingose šalyse, tad taip gyventi nėra lengva.
„Tačiau kartais tenka aukotis, jei nori pasiekti tam tikrų rezultatų. Džiugu, kad turime galimybių vienas pas kitą nuskristi ir aplankyti. O sutarčiai pasibaigus Aivaras sugrįš į Lietuvą, planuojame įsigyti būstą Kaune.
Nors mano gimtasis miestas – Marijampolė, abu norime gyventi Aivaro gimtajame Kaune. Tai geografiškai patogiausias gyventi miestas, nes nereikia daug laiko praleisti automobilyje norint nuvykti į bet kurią Lietuvos vietovę, pavyzdžiui, kaip gyvenant pajūryje“, – kalbėjo J.Jančiauskaitė.
Nors porai teko gyventi ir kartu, mylimoji nenustojo žavėtis netikėtomis vyro dovanomis.
Krepšinio treneris – didelis romantikas.
Jis mėgsta ruošti staigmenas, tačiau žino, kad originalumas slypi paprastume, taip pat kad nevalia širdies draugei dovanoti 100 rožių, nes už tai gali gauti ir antausį!
„Tas grožis greitai vysta, o jo kaina nemenka!“ – kad nepatinka didelės puokštės, užsiminė J.Jančiauskaitė.
Moteriai labiau priimtinos praktiškos dovanos.
Per Valentino dieną, kai jie dar gyveno Australijoje, Aivaras mylimajai įteikė kakavos dėžutę ir mažų zefyrų, nes žino, kaip Justinai tai patinka.
„Tai buvo nuoširdi, apgalvota ir praktiška dovana, ji mane tiesiog sužavėjo!“ – džiaugėsi J.Jančiauskaitė.
O vienų Kalėdų proga Aivaras mylimajai užsakė 40 metrų jos mėgstamiausio audinio, kad Justina su gera drauge kartu galėtų siūti neįprasto modelio sukneles.
J.Jančiauskaitė nepamiršo ir dainavimo.
„Palikusi grupę apie muziką galvojau mažiausiai. Tačiau grįžusi į Lietuvą priėmiau nemažai iššūkių. Vienas jų buvo „Lietuvos balsas“. Neslėpsiu, jog šiame projekte dalyvavau sužinojusi, kad vienas teisėjų bus muzikos prodiuseris Leonas Somovas. Gerbiu jį už kūrybą, paprastumą ir nuoširdų bendravimą.
Labai norėjau su juo susipažinti, ir man pasisekė – būtent jis ir atsisuko per akląsias perklausas“, – smagia ir naudinga pažintimi džiaugėsi J.Jančiauskaitė.
Scena, muzika, dainavimas nuo mažens buvo Justinos svajonė. Tačiau šiuo metu scenoje ji pasirodo tik retkarčiais. Neseniai savo pirmąją autorinę dainą atlikėja sukūrė ir išleido to visiškai neplanuodama.
„Pats likimas man dažnai parodo, ką turėčiau daryti. Tam tikros pažintys ir draugai niekada neleidžia stovėti vietoje ir nieko nedaryti.
Juk mes kuriame dėl malonumo, džiaugsmo ir pasitenkinimo, kai širdyje sudėtus tekstus ir muziką išgirsta ir kiti žmonės. Nesiekiu tapti itin žinoma, nesiekiu iš to uždirbti.
Man tiesiog malonu tai daryti. Kūryba, menas – neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – patikino J.Jančiauskaitė.
