Penkeri metai saulėtoje, turistų knibždančioje saloje Ritą subrandino kaip atlikėją.
Nors lietuvė Maljorkos Palmos oro uoste dirbo neapmuitinamų prekių pardavėja, laisvu laiku dainuodavo vakaro programose viešbučiuose, restoranuose, naktiniuose klubuose.
Tradiciškai Maljorkos kurortus kone po lygiai pasidaliję vokiečių ir britų poilsiautojai, tad lietuvės repertuare skambėdavo vokiškų ir angliškų šlagerių.
Rita pastebėjo: greičiausiai nuo jos dainų atsipalaiduodavo emocingieji britai, o santūrius vokiečius būdavo gerokai sunkiau atitraukti nuo vaišėmis lūžtančių stalų.
„Dainuoti vokiečiams buvo darbas, žiūrėdavau į laikrodį, kada baigsis programa. O dainuoti anglams – širdies atgaiva, nes jie būdavo įkaušę, visiškai atsipūtę“, – šyptelėjusi prasitarė lietuvė.
Ritai būtų sunku gyventi be jūros, todėl kasdien Klaipėdoje ji pasivaikščioja pajūriu. Kai gyveno Maljorkoje, moteris mėgavosi Viduržemio jūros šiluma – ne tik maudydavosi, bet ir bėgiodavo pakrante. Bet koks pajūris lietuvei suteikia ramybės bei ištvermės.
Dainavimo turistams patirtis R.Donskovaitei davė nemažai pasitikėjimo savo jėgomis, nors ji nėra mokiusis muzikos.
Prieš metus sugrįžusi į gimtąją Klaipėdą emigrantė rado darbą viešbutyje, tačiau jame nedainuoja. Ritos muzikinio polėkio nepalaiko ir tėvas, scenai atidavęs per keturiasdešimt metų.
Muzikinę karjerą pradėjęs ansamblyje „Žėrutis“, dainavęs legendinėje grupėje „Nerija“ S.Donskovas netgi prašo dukters nekelti kojos į negailestingą pramogų pasaulį, kuriame tvyro nuožmi konkurencija.
Pažinodamas atžalą, tėvas abejojo, ar jautrios širdies Ritai pavyktų užkariauti didžiąją sceną – net stovėdamas joje turi atlaikyti kritikos ar gandų strėles. „Ji – žliumbimo rekordininkė“, – taip dukrą apibūdino S.Donskovas.
Tad Klaipėdos universitete socialinio darbo specialybę įgijusi R.Donskovaitė dirba viešbučio administratore: „Nors mano darbas nesusijęs su profesija, vis vien turiu padėti svečiams, jeigu jie bando iškelti scenas, kai kas nors sulūžo ar nepatiko. Moku konfliktus išspręsti, užglaistyti ir padaryti, kad viskas būtų gerai.“
Kodėl R.Donskovaitė grįžo iš Maljorkos, kurioje galėjo dar ilgai dainuoti ir negirdėti tėvo priekaištų dėl bandymų žengti į Lietuvos sceną?
„Nesakyčiau, kad man Maljorkoje nepatiko, bet ten esi vieniša, nieko neturi. Gyvenimas ant lagaminų po truputį pabodo.
Iš pradžių buvo gerai: saulė, jūra ir viskas puiku. Paskui pamačiau, kad nieko gera.
Žiūriu, kad Lietuvoje mano draugės viena po kitos teka, gimdo vaikus.
Jos susitvarkiusios gyvenimą, o aš vis sėdžiu ant lagaminų kaip sėdėjusi.
Užsinorėjau ramybės, sėslumo, troškau nuolatinio darbo, nes saloje jie būdavo sezoniniai“, – pasakojo R.Donskovaitė.
Kai gimtinėje Rita rado darbą, jos širdis vis vien troško dainuoti. Moteris nutarė jėgas išmėginti televizijos projekte „Lietuvos balsas“ – ėjo prieš tėvo valią.
„Tėtis manęs nepalaiko, jis sako: dainuok draugams, dainuok baruose ir klubuose girtiems turistams, bet jeigu lipi į sceną, turi būti pasiruošusi profesionaliai. Aš muzikos nesimokiau – pažįstu tiktai smuiko raktą.
Bet jis man siejasi ir su vieno drabužių parduotuvių tinklo prekės ženklu“, – iš savęs pasišaipyti nevengė R.Donskovaitė.
Prieš išvykdama į Ispaniją Rita palankė kelias fortepijono pamokas, kad pažintų bent natas. Bet greitai suprato, kad jai iš muzikos mokslų nieko gero nebus.
„Mokytojas gal mėgino įžvelgti prasmę, kodėl aš mokausi, bet tai buvo kantrybės išbandymas“, – įsitikinusi scenos traukai negalinti atsispirti klaipėdietė.
Kad dukra svajoja tapti dainininke, S.Donskovas ilgai nė nežinojo. Bet paslaptis išaiškėjo, kai tėvas išgirdo atžalos balsą kadaise dainininko Stepono Januškos vedamoje televizijos laidoje.
Tuomet 20-metė Rita kelias dainavimo pamokas buvo lankiusi pas grupės „Studija“ vadovą, tad jis balsingą merginą pakvietė į laidą.
Čia ji susipažino su atlikėja Monika Liu, su kuria iki šiol sieja pašnekesiai apie muziką.
„Na, ir ką dabar man manyti?“ – po laidos dukters paklausė šlagerių atlikėjas, netikėjęs, kad ji slapta seks jo pėdomis.
Nors praeityje Ritos motina Irena (60 m.) buvo šokėja, o dainininkas tėvas tapo scenos vilku, savo vaikų jie neragino lankyti meno būrelių ar muzikos mokyklų.
Ritos brolis Robertas (37 m.) su šeima įsikūrė Airijoje, jam laisvalaikio pomėgiu tapo ne muzika, o fotografija, vaizdo įrašų kūrimas. Tad dėl sūnaus tėvui ramu, bet duktė vis dar bando jo kantrybę.
Dukra neabejoja: tėvas nebūtų pykęs, jeigu ji būtų mokiusis muzikos. Todėl S.Donskovas nori apsaugoti atžalą nuo scenos, nes bijo, kad ji gali būti išspirta iš jos.
R.Donskovaitė abejoja, ar klausyti tėvo: „Tai – tas pat, kas vaikui pasakyti: „Nebėgiok, pargriūsi, susitrenksi.“
Tėvai žino, kas bus, kai parkrisi. Bet vaikas vis tiek turi bėgti, kad pats suprastų, jog tėvai buvo teisūs.“
Nors R.Donskovaitė iš muzikos projekto dar neiškrito, ji nemažai rizikuoja. Moteriai sunku suderinti darbą viešbutyje, dainuoti ir filmuotis. S.Donskovas dukrą bandė įtikinti, jog suderinti dviejų darbų neįmanoma – jai arba reikia dirbti administratore, arba dainuoti.
„Jis buvo teisus, nes aš jau ir pasiaiškinimų darbe rašiau, ir vadovės kabinete dėl to apsilankiau. Mūsų šeimoje nebuvo taip, kad kas nors šoktų viena koja – juk reikia šokti abiem. O aš bandau persiplėšti, bet matau, nepavyksta, nes nukentėjo darbo kokybė, darbdaviams tai nepatiko“, – neslėpė pašnekovė.
Tarp darbo ir pomėgio laviruojanti R.Donskovaitė gimtinėje dar nesutiko išrinktojo.
„Patikėkite, sunku Lietuvoje rasti vyrą – ko gero, visi bendraamžiai jau vedę, turi vaikų arba išvykę dirbti į užsienį.
Bet ir Ispanijoje nieko gero neradau – ispanai pasirodė nevyriški“, – tikino Rita.
R.Donskovaitė, užaugusi darnioje šeimoje, norėtų surasti tokį vyrą kaip jos tėvas ar brolis. Jie – labai vyriški, mylimos moterys už jų jaučiasi kaip už mūro.
„Norėčiau lygiai tokių pat santykių kaip mano mamos ir tėčio arba kaip brolio ir jo žmonos.
Kadangi kol kas nerandu, su kuo tokius santykius sukurti, būsiu viena“, – neslėpė R.Donskovaitė.
