Tai vyrui nesutrukdė nei susilaukti sūnaus, kuris šiuo metu jam gyvenime yra viskas, nei kurti ambicingų – pasak kaimynų, net per daug ambicingų, – verslo planų, per kuriuos galiausiai paskendo skolose.
Lemtinga nelaimė nutiko 2002 metais, kai Ramūnui buvo 20 metų. Automobilis, kuriame jis važiavo kaip keleivis, susidūrė su kitu dėl pastarojo vairuotojo kaltės. „Aš sėdėjau priekyje, saugos diržai menkai padėjo. Patyriau galvos traumą.
Buvo labai užtinusi dešinioji akis, prasidėjo komplikacijos – uždegimas. Begulint ligoninėje per vieną naktį atšoko tinklainė. Taip praradau vienos akies regėjimą. Uždegimas persimetė ir į kitą akį, ji nusilpo“, – pasakojo vyras.
Nepaisant intensyvaus gydymo, ilgų savaičių ir mėnesių, praleistų ligoninėse, 2014 m. atliktos sveikesniosios akies operacijos, Ramūnas beveik nemato.
„Tamsoje ar prieblandoje praktiškai nieko nematau. Tokiu metu stengiuosi būti tik namuose. Dienos metu matau žmogaus kontūrus, bet smulkių daiktų neįžiūriu“, – prisipažino vyras. Padėtis negerėja, bet jis nepraranda vilties – norėtų kreiptis į kitus specialistus, galbūt į užsienio, kurie padėtų atgauti regėjimą.
Juolab, kad stengtis turi, dėl ko. Visas jo gyvenimas – 9 metų sūnus, kurį beveik neregintis Ramūnas augina praktiškai vienas.
Sūnaus susilaukė jau apakęs
„Aplinka, kurioje gyvenu, įstaigos, kuriose lankausi, man yra pažįstama, kaip atmintinai išmoktas eilėraštis. Svetimoje aplinkoje – sudėtinga. Aš labai atsargus tiek transporte, tiek gatvėse.
Dažniausiai keliauju su sūnumi. Apsipirkti su juo lengviau – jis kainas mato, paskaito produktų galiojimo laiką“, – pasakojo Ramūnas.
Sūnus taip pat turi bėdų su regėjimu – berniukui progresuojanti trumparegystė, reikalingi akinukai. Kad akys nesilptų, reikia riboti laiką prie kompiuterio, televizoriaus. Ramūnas sutarė su sūnaus mokytoja, kad pasodintų jį pirmame suole.
„Akinukus jis nešioja, bet jau reikia keisti. Žmogutis auga, galva irgi auga, akinukų reikia naujų“, – dėstė rūpestingas tėtis. Receptas išrašytas, bet nėra pinigų už juos sumokėti.
Sūnaus Ramūnas susilaukė jau turėdamas negalią. Susipažino su moterimi per radijo skelbimą, pradėjo kartu gyventi. Po 3-4 mėnesių moteris pastojo. Ramūno teigimu, vaikas buvo planuotas.
Vyras iškart ėmėsi iniciatyvos įsigyti būstą, pasinaudojęs įvairiomis jam priklausančiomis lengvatomis. Taip šeima įsikūrė 4 kambarių bute Naujuosiuose Valkininkuose, kuriame jis su sūnumi gyvena iki šiol.
„Butas buvo labai apleistas, prieš mus jame gyveno pensininkai. Namas nebuvo renovuotas, viską reikėjo keisti. Teko imti paskolas, susiremontuoti. Viską dariau savo vardu – mano pajamos tuo metu buvo nemažos, gavau ne tik neįgalumo pašalpą, bet ir dirbau neįgaliųjų kombinate Vilniuje“, – pasakojo vyras.
Išsikovojo vaiką sau
Šeimos laimė ilgai netruko. Pasak Ramūno, jo gyvenimo draugė jį išdavė su kitu vyru, užsieniečiu. Ji pati prisipažino, kad buvo neištikima. Santykiai nutrūko.
„Viskas dėl jos neištikimybės. Nebuvo nei smurtavimo, nei alkoholio – aš jo praktiškai nevartoju, labai didelė retenybė, kad simboliškai išgerčiau.
Vaikas liko su manim. Jis jau buvo pradėjęs lankyti darželį, kuris visai šalia, už 50 metrų. Ji nenorėjo sutikti, kad sūnus liktų man, bet neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Važinėjo po užsienius – jei atvirai, aš bijojau, kad vaiko kur nors neišvežtų“, – prisipažino vyras.
Jis tvirtina, kad motina, jo požiūriu, nelabai domisi vaiku, nepasirodo mokyklos šventėse. Kai pradėjo gyventi su kitu vyru, viešnagės jos namuose vaikui, esą, pradėjo kelti didelį stresą.
„Sūnus pradėjo skųstis, kad jam tas vyriškis nepatinka. Kažko neleidžia, bara, o mama neužstoja. Mano šeimoje nebūdavo jokių barnių ar rėkimų, staugimų – viskas ramiai priimama, paaiškinama.
Jis ten jautėsi užguitas – vertė dirbti, akmenis nešioti, grasindavo diržu, neleisdavo žiūrėti filmukų, neatsiklausęs vaikas negalėdavo sulčių atsigerti“, – pasakojo Ramūnas. Pasak jo, pats sūnus nelabai nori bendrauti su mama.
Vyrui, net ir būnant neįgaliam, rūpintis vaiku nėra sunku. „Skalbiu, gaminu – atlieku ir mamos, ir tėvo pareigas. Sūnus sako, kad baba (Ramūno motina, gyvenanti Varėnoje, – red.) negamina taip skaniai, kaip tėtė. Susitvarkau puikiai“, – didžiavosi vyras.
Namai prašosi remonto
Nors su buitimi susitvarko puikiai, Ramūnas prisipažįsta, kad kai ko, būdamas beveik aklas, nesugeba. Didžiausia bėda – vandentiekis.
„Ne kartą kaimynus užpylėm. Man pačiam pikta. Kai atsikraustėm, darbininkai pridarė broko – gyvatukas nekaista, du kranus įjungus šaltas vanduo beveik dingsta.
Ir su elektra turiu problemų. Nors šiek tiek išmanau tą sritį, su savo akimis pats laidus sujungti negaliu“, – guodėsi Ramūnas.
Vyras būtų dėkingas, jeigu atsirastų gerų žmonių, kurie galėtų pagelbėti su santechnikos ir elektros darbais, pakeisti trūkusį klozetą.
Beviltiški bandymai stotis ant kojų
Ramūno finansinė padėtis – itin sunki. Šalia menkų pajamų, vyrą slegia dar ir milžiniški įsiskolinimai, susidarę bandant kabintis į gyvenimą ir kurti verslą. Būstas įkeistas bankui. Vyras neslepia pradėjęs bankroto procedūrą.
„Mano pajamos už neįgalumą – 330 eurų. Vaiko motina prie jo išlaikymo prisideda 100 eurų. Tai yra visos mūsų pajamos“, – prisipažino jis.
Prieš tai 10 metų Ramūnas dirbo neįgaliųjų kombinate, gamino įvairius elektros instaliavimo įrenginius. Sąlygos buvo geros, atlyginimas – taip pat, tačiau nuolatinis sėdimas darbas pradėjo atsiliepti sveikatai.
„Viena ranka pradėjo tirpti, nervą užspausti. Tyrimai buvo nekokie, reikėjo kažką keisti. Aš turėjau judėti.
Išėjęs iš darbo, Darbo biržoje baigiau masažavimo kursus. Nusipirkau šiokią tokią įrangą, pradėjau važiuoti per namus, butus. Bet per visą rajoną važinėti neregiui buvo sudėtinga, ėmiau galvoti apie savo kabinetą.
Varėnoje išsinuomojau patalpas, nupirkau baldelius. Investavau į reklamas. Higienos reikalavimus reikėjo pereiti – už viską mokėk, mokėk, mokėk. Teko skolintis.
O Varėna – tai ne Vilnius, ne Druskininkai ir ne Palanga, klientų mažai. Tiesiog įkritau į duobę“, – guodėsi verslo taip ir nesugebėjęs išlaikyti neįgalusis.
Ramūno svajonė – susirasti masažuotojo darbą, galėtų dirbti ir Vilniuje ar Druskininkuose. Svarbiausia, kad darbas būtų dienos metu, kuomet jam lengviau orientuotis aplinkoje. Darbdaviams yra išsiuntęs galybę pasiūlymų, bet susidomėjimo taip ir nesulaukė.
Bendrijos pirmininkė: vaikas jam yra viskas
Naujųjų Valkininkų seniūnaitė Edita Miliauskienė patvirtino, kad R.Karpauskas tikrai garsėja kaip pavyzdingas tėtis.
Tiesa, žmonėms labiausiai įsiminęs jo ir gyvenimo draugės skyrybų skandalas, kuomet vaikas buvo atimtas iš mamos.
Vyras nėra pagalbos kaulytojas, bent jau į seniūnaitę jis nė karto nėra kreipęsis su kokiais nors prašymais.
R.Karpausko kaimynė, namo bendrijos pirmininkė Irena Darulienė pasakojo, kad Ramūnas yra tvarkingas, draugiškas, negeriantis ir puikiai prižiūri sūnų. „Vaikas jam yra viskas“, – sakė ji.
Tiesa, kaimynė labai apgailestauja dėl iširusios šeimos. Jos nuomone, vaiko motina taip pat buvo pavyzdinga, todėl skaudu, kad šeima iširo.
I.Darulienei žinoma apie sunkią kaimyno finansinę situaciją. „Jis turi labai daug kreditų. Yra kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto. Aš jį dar paauklėdavau, kad per daug griebiasi. Jaunas, visko norėjo. Kam reikėjo tiek paskolų?“ – svarstė kaimynė.
***
Jeigu galite padėti Ramūnui su remonto darbais, pasiūlyti darbo vietą, patarti dėl akių gydymo galimybių ar jam su sūnumi suteikti kitokią pagalbą, informaciją, kaip tai padaryti, rasite čia.
