Sužinojusi, kad greit mirs, Natalie išsiskyrė su vyru ir sugrįžo pas pirmąją savo meilę Davidą Browną (44 m.). Šiuo metu kartu gyvenantys mylimieji augina moters vaikus iš pirmos santuokos – dukras Hariet (11 m.) ir Bridget (6 m.).
Nėščią ištiko priepuolis
„Kai buvau 7,5 mėnesio nėščia, mane ištiko priepuolis. Išlipusi iš lovos parkritau ant keturių ir jaučiausi taip, lyg ką tik būčiau nubėgusi maratoną, be to, perkandau sau liežuvį.
Mano sesuo iškvietė greitąją ir liepė vykti į ligoninę, tačiau aš atsisakiau tai daryti, nes man reikėjo iš mokyklos pasiimti vaikus. Tuo metu mano smegenys nedirbo, kalbėjau niekus. Ligoninėje man buvo atlikti tyrimai.
Prieš paskelbdami diagnozę, gydytojai leido pagimdyti dukrelę. Tos dienos įvykius pamenu kaip per miglą, – sakė Natalie. – Po trijų savaičių susilaukiau Bridget, ir medikai pranešė, kad man glioblastoma – sunkiausia smegenų vėžio stadija.
Nuo tos dienos viskas pasikeitė. Viskas, apie ką galvojau, buvo vaikai, namuose palikta tuo metu penkiametė dukra. Mąsčiau, jog nebūsiu šalių jų, kai jos užaugs. Nesu didelė verksnė, tačiau kai kalba pasisuka apie mano vaikus, tampu pažeidžiama.
Paklausiau gydytojų ar yra kokia nors išeitis. Jie pasakė, kad ruošiasi atlikti operaciją ir bent kiek sumažinti auglį. Taip pat pridūrė, kad vėžio išgydyti neįmanoma, tačiau jei nuspręsiu atlikti radiacijos ir chemoterapijos gydymo kursą, galbūt pagyvensiu dar keliais metais ilgiau.
Mintis, kad po operacijos galiu mirti tiesiog chirurginiame kabinete arba tai, jog visą likusį gyvenimą būsiu valgydinama per vamzdelį, dar labiau viską sujaukė.“
Tuo metu Natalie atsisakė gydymo. Moteris nenorėjo, kad jos atžalos matytų, kaip kenčia jų mama, be to, ji norėjo ir toliau kasdien iš mokyklos pasiimti savo dukreles.
Dabar sutaria geriau
Šokiruojanti diagnozė taip pat privertė pagalvoti ir apie vedybinį gyvenimą.
„Mūsų santuoka jau buvo pradėjusi klibti. Daugelis kartojo, kad šis auglys arba sustiprins, arba dar labiau pablogins mano ir vyro santykius.
Po diagnozės praėjus dviem metams, susimąsčiau, kad jei vis tiek mirsiu, nenoriu likusio gyvenimo nugyventi besipykstant, tad išsiskyrėme.
Tuo metu turėjau kovoti ne su juo, o su savo liga, – pasakojimą tęsė moteris. – Su savo dabartiniu partneriu kartu lankiau vidurinę mokyklą. Ilgą laiką mudu vienas kitam simpatizavome, tačiau niekada nebendravome, nes jis buvo susikoncentravęs į futbolą.
Iš naujo jį sutikau prieš 2 metus mano sesers organizuotame labdaros renginyje. Davidas tuo metu buvo „Manchester United“ futbolo klubo vadybininko asistentas. Tarp mudviejų iškart įsižiebė ugnelė. Jis nuostabus. Jis mano angelas.“
Dviejų vaikų mama pridūrė, kad jei ne ši jos diagnozė, jos santykiai su buvusiu vyru būtų virtę nepakenčiamais, tačiau šiuo metu juodu sutaria geriau, nei bet kada anksčiau.
Natalie taip pat pradėjo labiau vertinti laiką ir sau kelia ne tokius didelius reikalavimus.
„Buvau užsiėmusi verslininkė, nuolat skubėjau. Patirdavau stresą ir spaudimą, pati per daug save spausdavau. Taip pat nesirūpindavau savimi, buvau griežta sau ir biure kartais užsibūdavau iki 2 val. ryto. Juk laiko nesusigrąžinsi. Dabar suprantu, kad geriau yra leisti kitiems žmonėms tau padėti, dalintis bei ištrūkti iš rutinos “, – teigė ji.
Bando gydytis natūraliais būdais
Natalie pastaruosius 2 metus nepatyrė nė vieno priepuolio ir, nepaisanti to, jog moteris nebemato viena akimi, ji save apibūdina kaip normalų žmogų.
„Noriu būti linksma mama, kad vaikai prisimintų mūsų smagias kartu praleistas akimirkas. Kasdien gyvenu, lyg šiandiena būtų mano paskutinė diena, stengiuosi išvengti streso“, – sakė moteris.
Natalie vis dar atsisako būti operuojama, tačiau ieško alternatyvių gydymo būdų.
„Gydymas, kokio noriu aš, nėra alternatyvus. Jis – natūralus. Kaskart apsilankius ligoninėje man pasako, kad būtina atlikti operaciją, o aš niekada nesakau, kad to nedarysiu, tačiau šiuo metu man to nereikia“, – tęsė Natalie.
Moteris pridūrė, kad, atėjus metui operuoti auglį, ji nori būti sąmoninga ir pati viską suorganizuoti, tačiau tam ryšis tik kai jos būklė bus kritinė.
„Prieš gimstant Bridget, metus studijavau mediciną, nes norėjau tapti be vaistų ir chirurgijos, natūraliais metodais gydančia gydytoja. Manau, kad man buvo lemta susirgti smegenų vėžiu, nes taip tapau geresne gydytoja. Toks mano likimas. Gyvenime padėjau daugeliui žmonių.
Prieš maždaug 4 mėnesius man buvo atliktas įprastinis tyrimas ir paaiškėjo, kad auglys paaugo, tačiau mirties aš nebijau. Mano laidotuvės jau suplanuotos, noriu, kad ta diena būtų kupina pozityvumo, būtų švenčiamas mano gyvenimas.
Artimiausiu metu neplanuoju išeiti ir viskuo leisiu pasirūpinti pačiai gamtai, bet esu pasiryžusi su liga kovoti iš visų jėgų. Esu tikra, kad rasiu gydymo būdą. Praėjus 6 metams vis dar vaikštau šia žeme ir jaučiuosi ne taip jau prastai“, – sakė Natalie.
Parengė Edita Maračinskaitė
