Labdaros ir paramos fondas „Viltis – Vikonda“ vykdydamas projektą „Paramos ir pagalbos grupė – tiems, kas nori keistis“ išgirdęs apie keturių mažai kalbančių vaikų problemą neliko abejingas ir ėmėsi iniciatyvos prisidedant prie jų socializacijos ir integracijos į visuomeninį gyvenimą.
Trūksta ir socialinių, ir tėvystės įgūdžių
Surviliškio seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Sonata Rindokienė pasakojo, jog šiai šeimai daug dėmesio skiriama jau kuris laikas. Anot jos, keturių vaikų mamai trūksta elementarių ne tik socialinių, bet tėvystės įgūdžių.
„Šiai šeimai skiriame daug dėmesio, nes keturių vaikų motina neturi jokių pagrindų, kurie duodami dar vaikystėje. Džiaugiamės, kad šiandien moteris jau geba padaryti valgyti, tačiau pradžioje ją reikėjo mokyti netgi tokių dalykų, kaip skalbinių rūšiavimas, kopūstų raugimas, agurkų vakavimas, jų sandeliavimas ir panašiai.
Anksčiau ši moteris net daržovių nemokėjo užsiauginti, neturėjo šiltnamio, nieko. Jai buvo nupirkta ožka, tad šeimai netrūko naminio pieno, sūrio, o dabar dar ir šiltnamis yra.
Vaikų motina neskaito, nerašo, yra baigusi specialiąją mokyklą. Bene vienintelis dalykas, ką tikrai moka, tai – parašas. Atsižvelgdami į jos gebėjus, negalime tikėtis, kad vaikams ji padės socializuotis, ruošti pamokas ar bent knygą paskaitys.
Šeimos vyras pažįsta pinigus, šiek tiek rašo, tačiau to nepakanka.
Kaip matote, šeimoje problemų tikrai netrūksta, tačiau kai pradedi jas spręsti, neretai atsimuši kaip į sieną.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna pripažinti, tačiau šioje šeimoje trūksta ne tik socialinių, bet ir tėvystės įgūdžių. Prieš kurį laiką čia buvo visa „puokštė“ problemų: be jau minėtų, čia buvo ir smurtas aplinkoje. Kuomet vaikų tėvas atliko bausmę, moteris jį vėl priėmė atgal. Vyras stojo į vėžes, atsisakė alkoholio, užsikodavo, mes jį įdarbinome. Dabar jis savo uždirbtus pinigus laiko mūsų kabinete, kad neišleistų, kad jų užtektų pragyvenimui“, – šeimos situaciją nupasakoja socialinė darbuotoja.
Jokio artimųjų palaikymo
Jauna moteris turi dar du brolius, ir nors šie taip pat turi kalbos sutrikimų, tačiau žodžius taria kur kas aiškiau. Dar yra vaikų močiute, tačiau iš jos jauna šeima taip nesulaukia jokio palaikymo ar pagalbos.
„Vaikų motina šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus, kurių, mano manymu, yra per daug. Vieną kartą ji man skambina ir sako: „Sonata, man liūdna“. Siūlau jai apsirengti vaikus ir išeiti pasivaikščioti, juk už lango toks gražus oras. Mes kalbame ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Būna atvažiuoju čia mielinius blynus užmaišau, pamokau, nuvažiuoju į kitą šeimą, ten apsisuku, vėl sugrįžtu, žiūriu kepa blynus. Puiku, širdis džiaugiasi, kad kažko išmoko.
Ši moteris niekada neatsisako pagalbos, bet būna, kad įsikiša jos mama. Ji ne tik nepadeda, bet viską dar ir sujaukia. Jos mamos akimis, mes esame ne draugai ar pagalbininkai, o didžiausi priešai. Neva, atvažiuos čia socialinės darbuotojos ir padarys „tvarką“. Apmaudu, tačiau nėra jokio palaikymo iš jos artimųjų…“, – apgailestavo S. Rindokienė.
Viskas ateina iš šeimos
Susipažinti su šeima bei jai pagelbėti atvyko ir prie labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ įgyvendinamo projekto „Paramos ir pagalbos grupė – tiems, kas nori keistis“ prisijungusi LR Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėja Aušra Nesterovienė.
„Mes kiekvienas turime ar bent turėjome senelius, gyvenančius kaime, tad puikiai žinome, kokios kartais būna sudėtingos sąlygos kaimiškose vietovėse, bet kad šitaip… Žvelgi į bendrą visumą ir net širdis virpa“, – po pažinties su šeima liūdesio neslėpė A. Nesterovienė.
Kaip teigė projekto savanorė, šios šeimos situacija yra nepavydėtina ne vien dėl to, kad vaikai nėra ugdomi tiek, kiek turėtų būti. Tačiau taip pat vaikai negauna ir tiek šilumos, kiek turėtų gauti iš motinos.
„Manau, jog pati mama nelabai supranta, ko jos vaikučiams reikia, kad jie augtų, ugdytųsi ir tobulėtų, kad žinotų ir gebėtų atskirti bei suprasti, kas vyksta sociume.
Du vyresnieji mokyklinio amžiaus vaikai nėra neįgalūs, nemąstantys ar negalintys to daryti. Manau, jei jie augtų kitokioje aplinkoje, neabejoju, jog visa ši situacija būtų švelnesnė. Deja, šiuo metu vaikus formuoja juos supanti aplinka.
Didžiausia šios šeimos problema – mažai kalbantys vaikai. Mama yra sunkiai kalbanti, ji turi įgimtą kalbos sutrikimą. Mokykloje ši problema nėra nežinoma, su vaikais dirbama, tačiau to įdirbio nepakanka. Iš mokyklos į namus grįžę vaikai vėl įsisuka į užburtą ratą – mokykloje šio to išmoksta, o namuose visi įgūdžiai vėl prarandami, nes nėra ir negali būti jokio tęstinumo, nes pati mama sunkiai kalbanti.
Mano nuomone, pozityvi aplinka gebėtų suteikti vaikams daugiau šilumos ir jie tikrai laisvai integruotųsi į aplinką“, – svarstė savanorė.
Sieks suvienyti kelias instancijas
„Kai socialinė darbuotoja pasakė, kad šioje šeimoje augantys du mažamečiai vaikai moka ištarti vos kelis skiemenis, o kiti du kalba išties mažai, kelias dienas savyje neradau ramybės galvodama, kas atsakingas už tuos vaikus. Tada supratau, jog tik socialinių darbuotojų jėgos šioje situacijoje yra per menkos ir reikia kur kas didesnė pagalbos”, – kalbėjo vykdomo projekto „Paramos ir pagalbos grupės – tiems, kas nori keistis“ organizatorė Vitalija Surgautienė, pridurdama, jog džiaugiasi, kad padėti šiai šeimai bei joje augantiems keturiems vaikams yra suintersuotas ne vienas žmogus, o kelių žmonių grupė.
„Mes, labdaros ir paramos fondas „Viltis – Vikonda“ koordinuosime veiksmus, aktyvinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skatinsime atitinkamas institucijas prisidėti prie šios problemos sprendimo, pajungsime jas tai problemai spręsti ir taip žingsnis po žingsnio sieksime pagelbėti šiems vaikams.
Tikiu, jog viską suderinus ir suvienijus jėgas pavyks padėti šiai šeimai ir išspręsti pagrindinę – mažai kalbančių vaikų – problemą“, – teigė V. Surgautienė.
