Butas yra, bet kas iš to
„Turiu trijų kambarių butą, o negaliu jame gyventi. Po stogo perdengimo sienomis žliaugia vanduo, o pusmetį nebuvo vandens. Visa bėda, kad esu sena ir ligota, tokiam žmogui pakovoti už save jau nebeįmanoma, stumdo vieni nuo kitų ir niekas nepadeda“, – „Panevėžio kraštui“ dejavo pensininkė iš Uliūnų.
Bėdų dėl būsto prispausta 85 metų Janina Pieviškienė gyvena Uliūnų pakraštyje, Rožių gatvėje, senos statybos aštuonbučio namo antrame aukšte.
Moters žodžiais tariant, kadaise ji tame name buvo viena iš labiausiai pasiturinčių, gražiausiai susitvarkiusi būstą, o dabar jaučiasi lyg benamė po tiltu: beveik septynis mėnesius negalėjo nei drabužių išsiskalbti, nei valgio išsivirti ar į tualetą nueiti, nes jos bute buvo atjungtas vanduo. Moteris protarpiais netgi glaudėsi pas kaimynę.
Kita bėda – kiauras stogas. Kai tik dangus prakiūra, J.Pieviškienės buto siena vanduo žliaugia upeliais.
Apie tai net pasakoti nereikia, tik įėjus į svetainę matyti didžiausias „iškirmijęs“ sienos ir lubų plotas. Moteris neseniai buvo pasidariusi remontą, iš vidaus apsišiltinusi sienas, kambarys gražiai žaliai dekoruotas, bet srūvantis vanduo visą interjerą suniokojo, dažai atšokinėjo, nuėjo pūslėm, vietomis nusilupo, sieną bei lubas išmargino rudos dėmės ir pelėsis.
Visa plėksta ir pelija
„Kur tik nėjau dėl kiauro stogo, girdėjau tik pažadus ir paliepimą dar palaukt. O kiekgi laukti? Viskas plėksta ir pelija“, – skundėsi moteris.
Kad nesupūtų drabužiai, J.Pieviškienė juos išėmė iš spintų ir
tvarkingai sudėliojo ant sofų ir fotelių.
Stogą daugiabučiui perdengė prieš beveik dvejus metus, nuo to laiko pensininkės būstas su kiekvienu lietumi vis maudosi iš naujo.
„Visa bėda, kad mūsų namas nebeturi pirmininko, niekas nenori juo būti, dabar mūsų reikalus tvarko Velžio komunalinis ūkis, važiuoju pas juos, sakau, kad stogas bėga, o jie nieko negali padaryti, sako, veda derybas su stogą keitusiais statybininkais, o tie, matyti, darbo broko taisyti neskuba“, – aiškino pensininkė.
Kai nebeapsikenčia drėgmėje, uliūnietė kuriam laikui išvažiuoja į Kauną pas dukrą. Ten irgi ne pyragai: duktė su žentu ir dviem vaikais studentais gyvena dviejų kambarių bute. Senolė pavieši savaitę kitą ir vėl grįžta namo.
„Turiu namus ir kartu kaip ir neturiu“, – verkia žilagalvė.
Kol gydėsi, sprogo vamzdžiai
„Tik prieš jums atvažiuojant vandenį įjungė, o nuo sausio mėnesio jo nebuvo“, – sako moteris.
Tiekėjai vandenį buvo užsukę, kai nuo šalčio sprogo vamzdžiai.
Anot J.Pieviškienės, bute apačioje niekas negyvena, patalpa visą žiemą stovėjo nešildoma. Daugiabutyje yra autonominė šildymo sistema, kiekvieno buto savininkai šildo tik savo patalpas.
J.Pieviškienė savo kambarius šildė, rudens gale jai sustreikavo širdis, kaimynai iškvietė greitąją ir moterį išvežė į ligoninę. Gydėsi netrumpai, jai buvo padaryta širdies šuntavimo operacija.
Kai grįžo namo sausio gale, vamzdžiai jau buvo susprogę ir vanduo užsuktas.
Pensininkė tikina pasirūpinusi, kad rūsyje būtų užsuktas į jos butą einantis vanduo, bet prie čiaupų galėjęs prieiti bet kas ir juos vėl atsukti.
Komisijos laukė ilgai
Grįžusi iš ligoninės ir pamačiusi, kad nėra vandens, pensininkė išsikvietė komunalininkus. Meistrai pasakė, kad kol šalta, nieko negalės padaryti.
J.Pieviškienė tada prisiglaudė pas kaimynę.
Pavasarį meistrai atvažiavo dar kartą, pamatė, kad skaitiklis irgi susprogęs, pasakė, kad reikia naujo, ir iškeliavo.
Moteris važiavo į Velžio komunalinį ūkį aiškintis, ką daryti. Ten jai ėmė pasakoti, jog reikia laukti kažkokios komisijos, kad toji nustatytų priežastis, kodėl tie vamzdžiai sprogo ir skaitiklis sudužo, tada galbūt nemokamai duotų naują skaitiklį.
Ji kantriai laukė kelis mėnesius, bet jokios komisijos nesulaukė.
„Matau, ruduo artėja, o vandens taip ir nėra. Vėl dariau žygį pas komunalininkus, sakau, pati sumokėsiu už skaitiklį, nes komisijos nematyt. Kartu užsukau ir į redakciją – gal sutapimas, bet kai laikraščiui papasakojau, skaitiklį pastatė ir vandenį pagaliau įjungė“, – bent jau tuo pasidžiaugė senolė.
Galvos sopė dėl tvartelio
„Stogą žadėjo sutvarkyti iki rugpjūčio pirmos dienos, bet nesutvarkė, kaip ir dėl vandens vedžioja už nosies“, – kalbėjo J.Pieviškienė.
Pensininkė apie savo bėdas pasakojo ir seniūnijoje, bet pagalbos nesulaukė.
„Seno žmogaus visi kratosi“, – bėdojosi ji.
J.Pieviškienė turi ir daugiau širdperšų. Kolūkių laikais daugiabučio gyventojai turėjo po patalpą bendrame tvarte, sandėliukus ir malkines.
„Kaimynai mano sandėliukus savavališkai išardė, tvartą norėjo užgrobti. Jei reikėjo vietos, galėjo pirkti, o dabar pasiėmė kaip savo, užgrobė“, – ašaroja moteris.
J.Pieviškienė veda į kiemą ir lazdele rodo buvusių sandėliukų vietą. Ten dabar stovi tvarkingas garažas.
Mėtėsi pastipusios žiurkės
„Kadaise laikiau 3 karves, 8 kiaules, vienais metais 60 triušių užauginau, sandėliuke buvo puodų, kuriuose ėdesį virdavau, sena dujinė, skalbimo mašina, lentų, karvių grandinės. Jie išardė ir viską sau pasiėmė“, – ant kaimynų širsta senoji.
Į policiją nesikreipė dėl to, kad jau gyvulių nebelaiko ir tų daiktų jai lyg ir nebereikia. Lazda rodo į surūdijusius žėglius, buvusius triušių narvus, tie apaugę metrinėm žolėm, numesti prie lentinės pašiūrės įlūžusiu stogu. Sako, kaimynai kėsinęsi ir juos išmesti, bet kai pakėlė vėją, nutėškė atgal.
Į J.Pieviškienės skundus sureaguoja netoliese besisukantis vyras, pasakoja, jog senolės sandėliukas buvęs tikras šiukšlynas, ten mėtėsi nugaišusios vištos ir žiurkės, visokios šiukšlės, augo žmogaus dydžio dilgėlės, nėra ko širsti, kad atsirado kas tą vietą sutvarkė ir šlamštą išvežė į šiukšlyną.
Ne visada – tuo adresu
Velžio komunalinio ūkio pastatų priežiūros specialistė Jolanta Čekanauskaitė sakė J.Pieviškienės bėdas žinanti.
„Liepos mėnesį dėl stogo buvo namo susirinkimas. Stogdengiai savo darbui davę 5 metų garantiją, jie nesiginčija, kad darbą padarė ne iki galo, todėl įsipareigojo iki rugpjūčio 1-osios pastatyti ventiliacijos kaminėlį, esą kol jo nėra, kaupiasi kondensatas ir bėga. Pažado neįvykdė, nes sutrukdė oro sąlygos, nuolat lijo. Susitarimą pratęsėm dar savaitei, jei nevykdys įsipareigojimų, kreipsimės į juristus ir išeities ieškosim teisiniu keliu“, – sakė J.Čekanauskaitė.
Komunalininkai Uliūnų daugiabučio priežiūrą perėmė kiek daugiau nei prieš metus. Jie už stogo dengimą nėra atsakingi, nes sutartis su stogdengiais buvo sudaryta, kai dar namas turėjo pirmininką.
J.Pieviškienė į komunalininkus kreipiasi dėl įvairiausių dalykų, moteriai vis paaiškinama, kad savo bėdas išsako ne tuo adresu, bet senolė ne viską supranta. Taip buvę ir dėl trūkusių vamzdžių.
Perėmę administruoti pastatą komunalininkai atsakingi už sienas, stogą, rūsį, bet vamzdynai yra kiekvieno buto savininko reikalas, juos privalu tvarkytis savo lėšomis. O vandens skaitiklius įrengia tiekėjas – „Aukštaitijos vandenys“
