Pasisukus kalbai apie žymųjį senelio brolį Jonas, lig tol su plačiu užmoju vardijęs savo prieš 22 metus įkurtos progresyviojo roko grupės „The Skys“ pasiekimus, staiga tapo drovus ir nelengvai spaudė žodį po žodžio.
„Nenoriu lošti giminystės korta“, – tikino muzikantas ir filosofas, trokštantis būti vertinamas už nuveiktus darbus, o ne už tai, su kuo sieja kraujo ryšiai.
Laimėjimai – užsienyje, bet ne Lietuvoje
Išties jis turi kuo pasigirti. Išleisti 5 muzikiniai albumai, kurių nuperkama tūkstančiai, gausybė vien per pastaruosius metus užsienyje pelnytų apdovanojimų.
Naujausias apdovanojimas – prestižinis „Global Music Awards“, kurį prieš keletą metų buvo laimėjusios skandalingosios Rusijos feministės „Pussy Riot“.
Keista tai, kad grupė – lietuvių, o visi laimėjimai nuskinti, didžiausi koncertai surengti, daugiausia albumų parduota užsienyje – kaimyninėje Lenkijoje, JAV ir net Japonijoje.
Svetur – milžiniško pasisekimo sulaukę pasirodymai prieš kelių ar net keliasdešimties tūkstančių žiūrovų minias, koncertai, vejantys vienas kitą, o Lietuvoje – vos vienas ar du klubiniai pasirodymai per metus.
Anot Jono, nuo pat pradžių „The Skys“ veiklą buvo stengiamasi orientuoti į Vakarų rinką: „Mūsų idėja buvo kurti tarptautinę grupę. Taip susiklostė, kad beveik visa mūsų koncertinė veikla – tik užsienyje, o Lietuvoje esame ne tokie žinomi.
Kartais net keista, kad JAV per vienus metus galime gauti 5 apdovanojimus, Lenkijoje – 9, o Lietuvoje per 22 egzistavimo metus nesame pelnę nė vienos nominacijos.
Klausimas, kodėl taip yra, turbūt turėtų būti adresuotas Lietuvos muzikos verslui. Jie tikrai mus žino, su kai kuriais iš jų esame ir koncertavę kartu, bet elgiasi taip, tarsi mūsų nebūtų.“
Užsienyje populiari ir vertinama Lietuvos muzikos grupė turėtų būti tikra svajonė „Eurovizijos“ dainų konkurso rengėjams. Išgirdęs tokią mintį Jonas tiktai mojo ranka: „Kažkada labai seniai esu su „The Skys“ jame dalyvavęs, ir tai buvo didelė klaida.
„Eurovizijai“ reikia kiek kitokių dalykų, nei mes kuriame. Sukurti dainą specialiai šiam konkursui mes galėtume, galbūt ir užimtume jame gana garbingą vietą, bet aš nenoriu to daryti.
Tegul dalyvauja jauni atlikėjai – tie, kurie dar tik siekia įsitvirtinti ir kuriems reikia save parodyti.“
Studentai ateina į koncertus
Muzika – ne vienintelis Jono užsiėmimas ir ne vienintelė aistra. Kita sritis, į kurią jis su malonumu pasineria visa galva, yra filosofija. J.Čiurlionis jau daug metų dėsto šią discipliną Vilniaus universitete.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
