Niekada nepamiršiu, kaip vyras namuose mane nustūmė nuo laiptų“, – susijaudinusi prakalbo trijų vaikų mama Rasa Mužaitė (30 m.), gyvenanti Panevėžyje.
Gyvena už 70 eurų per mėnesį
Rasos gyvenimas kupinas įvairių permainų. Svajojusi apie ramų gyvenimą su mylimu vyru ir vaikais, šiuo metu ji yra priversta glaustis pas draugę, kuri jai padeda finansiškai.
„Viskas prasidėjo tada, kai nusprendžiau palikti smurtaujantį vyrą. Metais už mane vyresnis buvęs vyras mane mušė. Vaikų jis nelietė, tačiau pyktį nuolat išliedavo ant manęs.
Negalėjau kentėti visą gyvenimą, todėl paraginta socialinės darbuotojos palikau namus.
Su mergytėmis, kurioms šiuo metu – ketveri ir dveji, persikėliau į Panevėžio šeimos namus. Ten stojausi ant kojų, o dabar jaučiuosi galinti pradėti gyventi savarankiškai“, – pasakojo moteris.
Vis dėlto pradžia – itin sunki. Galvojusi, kad netrukus pradės dirbti toje darbo vietoje, kur dirbo iki motinystės atostogų, klydo.
Kai sužinojo, kad nebeturi darbo vietos, R.Mužaitė sunerimo. Kaip ir už kokias pajamas reikės gyventi, jei jos vienintelės pajamos – 70 eurų per mėnesį, o Panevėžio šeimos namus ji jau palikusi?
„Stojau į darbo biržą, tačiau pirmąją išmoką turėčiau gauti tik kitą mėnesį. Man labai padeda mano draugė, tačiau negaliu lipti kitiems ant pečių“, – ašarų neslėpė Rasa.
Smurtavęs vyras pradėjo kenkti
Pasiteiravus, ar moteriai yra teikiamos tam tikros socialinės paslaugos iš socialinių darbuotojų, ši atsakė, kas socialiniai darbuotojai šiais laikais moko kelti gyvenimo tikslus, tačiau tokie mokymai nė kiek nepadeda gyventi ir išgyventi.
„Ateina ir pradeda klausinėti, kokie mano gyvenimo tikslai. Kokie tikslai gali būti, jeigu neturiu pajamų?
Man pavyko gauti butą, kuriame galėčiau gyventi, tačiau jis yra visiškai tuščias. Turiu televizorių be pultelio, net antenos nėra. Neturiu šaldytuvo, būtinų daiktų, kurie reikalingi, norint gyventi su dviem vaikais.
Net neturiu, kas man tokius daiktus, kuriuos žmonės galėtų padovanoti, parvežtų“, – jaudinosi R.Mužaitė.
Dar labiau ją slegia tai, kad vyras, nuo kurio ji pabėgo dėl smurto apraiškų, gadina jai gyvenimą.
Kaip teigė moteris, jis šiuo metu augina pirmąją jų bendrą dešimtmetę dukrą, o ji – dvi mergytes, kurių susilaukė su antruoju gyvenimo draugu.
„Viskas atrodo painu, tačiau taip nėra. Pirmosios mergaitės susilaukiau su vyru, nuo kurio pabėgau dėl smurto. Mergytė liko pas vyrą, nes aš dar prieš pagimdydama kitus vaikus daug dirbau, o jis būdavo su ja namuose. Taip jau nutiko, kad pirmagimė liko su juo.
Vėliau mudu išsiskyrėme, laimę kūriau su kitu, tačiau ir tada gyvenimas nesusiklostė. Grįžau pas pirmąjį. Jis priėmė mane ir mano mergaites, tačiau ilgainiui prasidėjo smurtas, pykčiai ir nesutarimai.
Dabar jis gyvena su kaimyne. Ji patarė prisiteisti už pirmąją dukrą iš manęs alimentus. Tikėtina, kad kitą mėnesį jie bus iš manęs atskaičiuoti. Tikrai nežinau, už ką reikės gyventi. Mums trūksta ir maisto, ir visko, ko reikia, norint savarankiškai gyventi“, – guodėsi moteris.
Ji teigė, kad imtųsi darbų tą pačią akimirką, jei tik gautų pasiūlymą. Šiuo metu ji galėtų dirbti valytoja arba bet kokį kitą darbą, kuris nereikalauja papildomo išsilavinimo, mat studijų bei aukštojo mokslo moteris nėra baigusi.
Panevėžio šeimos namų direktorė: „Jai reikia padėti“
Panevėžio šeimos namų direktorė Irma Zabulionytė patikino, kad Rasa Mužaitė yra atsakinga mama, besistengianti kabintis į gyvenimą, tačiau kol kas jai sekasi sunkiai, reikalinga parama.
„Šį mėnesį jos pajamos tikrai yra labai mažos. Nuo kito mėnesio turėtų gauti išmoką iš darbo biržos, tačiau kol kas jai labai sunku.
Ji turi kambarį, kuriame galėtų gyventi. Su šeimininkais sutarė nemokėti nuomos, tik už vandenį bei elektrą.
Rasa yra ta moteris, kuriai pagalba tikrai yra reikalinga. Kiekvieno gyvenime yra buvę įvairių etapų – sunkesnių, lengvesnių, tačiau ji tikrai bando tiestis ir stengiasi būti gera mama savo mergaitėms bei kabintis į gyvenimą“, – kalbėjo I.Zabulionytė.
Įmonėje nėra tinkamų darbo vietų
Uždarosios akcinės bendrovės „Berčiūnai“, kuriuose Rasa dirbo ilgus metus žemės ūkio darbus, valdybos pirmininko pavaduotoja Oksana Poronaitė įsiklausė į problemą, susijusia su buvusia darbuotoja ir pažadėjo jau artimiausiu metu pasiūlyti jai darbą.
„Net negalėjau pagalvoti, kad jos padėtis yra tokia sudėtinga. Šiuo metu mūsų įmonėje darbo laikas yra labai nepatogus moteriai, kuri augina vaikus, tačiau mes tikrai kažką galvosime.
Ji negali nei atvykti, nei išvykti pagal mūsų grafikus. Darbus mes pradedame labai anksti ir baigiame po 17 valandos. Gyvulių šėrimas prasideda itin anksti.
Ji šiuo metu yra oficialiai atleista. Pagrindinė priežastis – jai netinkantis darbo grafikas. Žmogus darbo vietoje turi būti prieš 8. Tai kuriuo metu jai žadinti vaikus, vesti į darželį? Anksčiausiai iš darbo ji turėtų išeiti 17 valandą, tačiau dar reikia laiko sugrįžti.
Nežinau, kaip suderinti darbo grafiką su mažučių vaikų auginimu.
Vasaros metu galima pasiūlyti papildomą darbą, susijusį su aplinkos priežiūra.
Mielai jai padėčiau. Ji visada buvo puiki darbuotoja. Ji yra nuskriaustas žmogeliukas. Kai ji dirbo, matėme, kad ji laukiasi, tačiau ji pati net nežinojo to.
Tikiu, kad Rasai reikia pagalbos, tačiau, visų pirma, būtina stiprinti socialinius įgūdžius. Vienkartinė parama kažin ar pakeis ir pagerins jos gyvenimo būdą. Jai reikia suprasti, kad reikia keisti požiūrį į tam tikrus dalykus“, – subtiliai kalbėjo įmonės pirmininko pavaduotoja, kuri pažadėjo jau artimiausiu metu padėti Rasai.
***
Norėdami prisidėti prie Rasos gerovės, susisiekite el. pašto adresu gyvbudas@lrytas.lt
