Ir nors atrodo, kad visi dideli išbandymai praeityje, sunkumų netrūksta ir atvertus naują gyvenimo puslapį.
Dar prieš gerą savaitę 36-erių Oksana nežinojo, ar rugsėjį gimstantiems dvyniams turės tinkamus namus. Laimei, tuo pasirūpinti pažadėjo Kauno savivaldybė.
Nerimą kelia tik viena – kaip vienišai, vos 80 eurų per mėnesį už vaikus gaunančiai motinai išlaikyti gausėjančią šeimą.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) darbuotoja Vaida Matusevičiūtė įsitikinusi – gerų žmonių finansinė ir materialinė parama Oksanai būtų lyg gelbėjimosi ratas.
Išprievartavo patėvis
Moters nelaimės prasidėjo dar paauglystėje. Jai buvo vienuolika, kai motina grįžo iš kalėjimo ir pasiėmė ją gyventi į Rygą, kartu su savo nauju draugu azerbaidžianiečiu.
„Patėvis mane išprievartavo. Pas romus yra paprotys, kad jei nesi mergaitė (skaisti), nebegali grįžti į savo bendruomenę, esi atstumtoji.
Pasakiau motinai, kad patėvis išprievartavo, tačiau ji manimi nepatikėjo. Ji pasakė, kad meluoju, kad specialiai taip darau. Supratau, kad motina daugiau užstoja jį, o ne savo vaiką, todėl pabėgau iš namų“, - prisiminė pašnekovė.
Gatvėje ji susipažino su netinkama kompanija. „Draugeliai“ vartojo narkotikus, įtikino ir ją pabandyti.
„Norėjosi užsimiršti. Man buvo šokas, verkiau, norėjau pasikarti. Mintys buvo labai blogos. Narkotikai dėl to ir patiko, kad padėdavo užsimiršti.
Tik paskui supratau, kad narkotikai – blogas dalykas. Gali ir motiną už narkotikus parduoti, gali apgauti savo artimą, nebelieka gailesčio, žmogus lieka tuščias ir šaltas“, - sakė romė.
Kokių tik narkotikų moteris nebandė. Iš pradžių narkotikams ji vogdavo. Parduotuvės apsaugininkai vėliau ją atpažindavo, nebeįleisdavo į parduotuves. Įmonėse kabėdavo jos nuotraukos su perspėjimu, kad žmonės būtų atsargūs.
Oksana galėjo apiplėšti vaiką, močiutę – ribų vagystėms nebuvo.
Gyveno kaip šuo
Gyvendama Vilniaus tabore ji pardavinėdavo tautiečių pagamintus narkotikus, buvo verčiama užsiimti prostitucija. „Jei policija pričiumpa, prisiimu kaltę sau, sakau, kad narkotikai – mano. Tikrieji kvaišalų savininkai ramindavo, kad kalėjime mane „šildys“, nepaliks, padės – kad tik prisiimčiau kaltę“, - pasakojo romė.
Narkotikų gamintojai, su kuriais ji gyveno, nelaikė jos žmogumi. „Nors sakydavo, kad esu jų sesutė, jiems artima, gyvenau kaip šuo. Miegojau koridoriuje, ant žemės. Ten žiemą šalta, langai kiauri.
Buvau priklausoma, o jie man duodavo dozę. Susileisdavau narkotikų ir nejausdavau šalčio. Buvau naivi – maniau, kad turiu šeimą“, - prisiminė moteris.
Vergvaldžiai kartais jai grasindavo. Esą jei juos išduos, neturės Vilniuje ramios vietos.
Narkotikai tiek moterį nualino, kad dukart ji vos nemirė. „Vos vos mane atgaivino. Dievas man neleido numirti, kad dar šį tą nuveikčiau – užauginčiau vaikus. Dėkoju žmonėms, kurie mane ištraukė iš to liūno“, - aiškino romė.
Išgelbėjo tyrėjas
Penkiolika metų su pertraukomis moteris vartojo narkotikus ir verčiama užsiimti prostitucija. „Buvau išnaudota, spardyta. Mano gyvenimas buvo pragaras. Dabar, nors ir gyvenu tokiame prastame būste, bet gyvenu kaip rojuje.
Noriu auginti vaikus, jais rūpintis, noriu gyventi. Apie narkotikus negalvoju. Nereikia man to šūdo, noriu ką nors duoti savo vaikams“, - neslėpė jauna moteris.
Ji nevartoja trejus metus.
Atsisakyti kvaišalų romė nusprendė būdama kalėjime. „Man ten ėmė pūti kojos, atsivėrė žaizdos. Pagalvojau: jau gana.
Kai ir vėl ketinau prisiimti kitų kaltę, Dievas atsiuntė man į kalėjimą tyrėją, kuris man padėjo“, - dėstė moteris.
Oksana teisme paliudijo prieš savo skriaudėjus. Išaiškėjo tiesa – kas buvo nusikaltėlis, o kas auka.
Išklojus visą tiesą apie vergystę tabore, Vilniuje Oksanai nebeliko vietos. Ji įsikūrė Kaune.
Geros žinios dėl būsto
Tačiau blaivus gyvenimas tiesoje nebuvo rožėmis klotas.
Moteris bandė nuomotis butą, tačiau greitai gavo pranešimą, kad butas bus parduodamas ir jai reikės išsikelti.
Kai persikėlė į naują būstą, priklausantį jos uošvienei, moteris liko be žado. „Buvo šokas, didelis šokas (butas be vandens, šildymo, apaugęs pelėsiais. - Red.). Aš savo vaiko negalėsiu prausti. Ir skalbtis reikia, vaikui reikia daug skalbimo“, - kalbėjo nėščioji.
Namus aplankę vaikų teisių specialistai taip pat patvirtino, kad tokiomis sąlygomis nevalia auginti vaikų.
Moteris per mėnesį gauna 80 eurų grynais ir dar šiek tiek paramos maistui.
Vyras yra įkalinimo įstaigoje. Žada, kad kai išeis – dirbs, negers. Tačiau moteriai sunku tikėti tokiais pažadais.
Socialinio būsto laukiančiųjų eilėje pašnekovė – už 1100-ojo ribos.
„Lietuvos ryto“ televizijai pradėjus domėtis šia istorija, Kauno savivaldybė suskubo rūpintis Oksanos likimu.
Moteris su dukrele netruko apsigyventi Kauno kartų namuose. Po gimdymo rudenį valdininkai žada rasti jai tinkamą būstą.
Prašo pagalbos
Dabar didžiausias motinos rūpestis – kaip reikės aprengti ir išlaikyti gimsiančius dvynukus. Žinia, vaikams reikia ir krūvos sauskelnių, kurios nepigios. O ir vienerių mergaitės poreikiai nuolat auga.
„Visus geros valios žmones kviečiame paaukoti Oksanai. Galime patvirtinti, kad ji – į gyvenimą iš naujo besikabinanti moteris. Ji daug kartų iš aplinkos nesulaukė jokio palaikymo, priešingai – buvo gniuždoma. Dabar laikas jai parodyti, kad gali būti ir kitaip“, - sakė KOPŽI Kauno skyriaus vadovė V.Matusevičiūtė.
Paramą Oksanai galite pervesti į šią sąskaitą: Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, LT 91 7300010151740368 („Swedbank“), paskirtis – Oksanai.
Dėl paramos daiktais susisiekite: kaunas@anti-trafficking.lt arba 8 672 17335.
