Aštuoniolika vaikų auginančiai šeimai – vaikų teisių apsaugos tarnybos kirtis

Kaip pasakojo moteris, jau kitą dieną po publikacijos paskelbimo, jos namus aplankė vaikų teisių apsaugos specialistai. Apsižiūrėję ir pakalbėję su vaikais, įspėjo – netrukus tikrins ne tik jie, bet ir ministerija, nes vis tik aštuoniolika vaikų vienoje šeimynoje – per daug.

„Stebina tokie pasakymai, ką reiškia „per daug“? Visi aštuoniolika vaikų, leidus tam pačiam vaikų teisių apsaugos skyriui, mano namuose gyvena oficialiai. Juk nėjau per kaimus ir iš šeimų, kurios vaikus apleidusios, jų neišsivedinėjau. Iš pradžių prašo globoti, tvarkome dokumentus, o tada sako, jog „per daug“.  Tai nejaugi anksčiau nematė?“ – stebėjosi ji.

Kita vertus, situacija, kurioje prieš kelias dienas atsidūrė moteris, puikiai iliustruoja, kaip formaliai ar net aplaidžiai į savo darbą žiūri valdininkai. „Viena mano globotinių pasiguodė, kad mama išvijo iš namų jos šešiolikmetę sesę ir ji neturi kur eiti.

Buvo septinta valanda vakaro, o mergaitė kažkur gatvėje, išsigandau“, – pasakojo Rūta ir pridūrė, kad kadangi šeima priklauso socialinės rizikos šeimai, viena mergaitė dėl nuolatinio mamos ir patėvio smurto iš jų atimta ir perduota jai pačiai, o likusius vaikus stebi socialinė darbuotoja.

„Kaip vėliau paaiškėjo, mergaitė buvo išvyta į gatvę, neturėjo kur eiti. Atsakymas šokiravo: „Mano darbo laikas pasibaigęs, prašau netrukdyti“. telefonas buvo išjungtas.

Sunkiai protu suvokiama situacija. Iš tiesų nežinojau, ką daryti, bet supratau, kad vienos palikti gatvėje aš jos tikrai negaliu. Kad nebūčiau apkaltinta pagrobimu, paskambinau į policiją ir informavau apie situaciją, pasakiau, kad sutinku priglausti mergaitę nakčiai arba kiek jai tik reikės.

Ačiū Dievui, pareigūnai reagavo labai greitai – nuvyko ten, kur ji telefonu sakė sesei esanti, ir jau netrukus išsigandusi, tačiau saugi, atsidūrė mano automobilyje. Nusivežiau  ją namo, pamaitinau, apsikabinau ir ilgai sėdėjome.

Baisu, ką jai tenka išgyventi. Dar baisiau, kaip į tai reaguoja socialiniai darbuotojai“ – sunkiai protu suvokiamą situaciją pasakojo Rūta.

Ryte moteris, neturėdama kitos išeities, nuvežė mergaitę į vaikų teisių apsaugos tarnybą, ten apie jos dingimą niekas nieko nežinojo – nei tuo metu jau darbe buvusi socialinė darbuotoja kolegėms nieko nepasakė, nei motina dukros ieškojo. 

Šeimyna sulaukė solidžios paramos

„Kol kas neaišku, kaip baigsis ši situacija ir gal atsitokėję valdininkai iš tokios „mamos“ atims ir šią mergaitę. Jei reikės, mano namuose vietos atsiras ir jai. Čia yra jos sesuo, čia ji bus saugi ir niekas nesmurtaus“ – sakė Rūta.

Juolab, kad moteris jau suprato – gerų žmonių Lietuvoje tikrai yra. Po publikacijos paskelbimo nežinomu norėjęs likti vyriškis iš Kauno, padedamas savo draugų, paaukojo solidžią sumą, kuri buvo skirta padengti daliai šeimos paskolos už būstą.

Šeimyną globojantis labdaros ir paramos fondas „Viltis – Vikonda“ taip pat prisijungė prieš šios geros iniciatyvos – grąžinant dalį paskolos prisidėjo finansiškai. Nenorėjęs viešintis Arūnas sako, kad Rūtos šeimynos istorija jį labai sujaudino. 

„Nuoširdžiai pasakysiu – perskaitęs straipsnį – verkiau. Esu keturių vaikų tėvas, dirbu paprastu vadybininku ir neturiu milijonų. Tiesiog esu tris kartus kilęs iš pelenų ir labai gerai žinau pinigų vertę. Žinau, kas yra badas, nepriteklius.

Pamenu momentą, kai gyvenime visai neturėjau pinigų, o jau buvau sukūręs šeimą. Atsiguliau vėlai vakare, neima miegas, tad meldžiausi sakydamas Dievui, kad man nereikia pinigų, o tik minčių, kurios padėtų užsidirbti. Ir užsidirbau.

Žinau, kad uždirbsiu ir vėl, todėl šiandien aš ir mano bičiuliai kuo galėdami, tuo ir stengiamės padėti šiai nuostabiai moteriai“ – papasakojo vyriškis. 

Rūta sakė, jog labai norėtų, kad Arūnas su savo gausia šeima apsilankytų jų namuose ir pajustų, kiek daug gėrio juose gyvena. Ir, jei vaikų teisių apsaugos specialistai pagaliau liausis ignoruoti iš namų vejamus vaikus, gal atsiras ir devyniolikta mergaitė.

Savo ruožtu naujienų portalui Lrytas.lt susisiekus su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi (VTAS) ir pasiteiravus, ar numatomi tam tikri pokyčiai R.Dabulskienės šeimynoje ir ar tikrai jų atžvilgiu gali būti juntamas vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų abejingumas, buvo gauti išsamūs atsakymai. Juos parengė vyriausioji specialistė Gražina Sagulinienė. 

„Vaiko teisių apsaugos specialistės lanko šeimynoje globojamus (rūpinamus) vaikus, kaip tai numatyta teisės aktuose. Apsilankymų metu domimės vaikų globos sąlygomis, vaikų ugdymo, emociniais ir socialiniais poreikiais bei vaikų ryšiais su jų biologiniais tėvais ir kitais giminaičiais.

Problemas esame suinteresuoti  spręsti kartu, jeigu esame apie jas informuoti. Balandžio mėnesį  VTAS specialistės padovanojo šeimynos vaikams keturis maišus drabužių, batų ir žaislų. Taip pat su R. Dabulskiene nuolat palaikome ryšį telefonu ir  skyriuje bendraujame tiesiogiai. 

Jeigu būtų netinkamos gyvenimo sąlygos, R.Dabulskienės namuose nebūtų apgyvendintas nė vienas vaikas. VTAS neturi informacijos apie netinkamas šeimynoje vaikams gyvenimo sąlygas. 

VTAS nustatė vaikams laikinąją globą, kurios tikslas – grąžinti vaikus į biologinę šeimą. Tik laikinųjų globų peržiūrų metu, kuriose dalyvauja globėjas, biologiniai tėvai, socialiniai darbuotojai, priimami sprendimai dėl vaikų grąžinimo ar negrąžinimo biologiniams tėvams. 

Šeimynos „Alrudai“ įstatuose nurodoma, kad šeimyna turi sudaryti sąlygas globojamiems vaikams bendrauti su tėvais, taip pat R. Dabulskienė pati turi bendrauti su globotinių tėvais ar giminaičiais“, – oficialų komentarą apie VTAS požiūrį į 18 vaikų globojančią šeimą pateikė G.Sagulinienė.