Taip pat priduriama, kad internautai, išsiųsdami šį laišką kuo daugiau žmonių, suteiks viltį sergančios mergaitės šeimai, nes už kiekvieną naują adresatą „Amerikos Vėžio draugija“ skirs 3 centus jos gydymo programai. Rašoma, kad vienas jaunuolis šį laišką išsiuntė 500 žmonių.
Prie eilėraščio nurodomas iš žmogaus kontaktas, su kuriuo galima susisiekti ir sužinoti daugiau informacijos.
Naujienų portalui Lrytas.lt susisiekus nurodytu telefonu numeriu, atsiliepė ponia Greta, kuri patikino nebežinanti ką daryti dėl susidomėjusių žmonių ir kaip sumažinti jų aktyvumą. Ji tikino, kad pastaruoju metu skambučių sulaukia ir dieną, ir naktį. Žurnalistams ji sutiko papasakoti apie prieš 20 metų onkologine liga sirgusią ir Anapilin iškeliavusią paauglę.
„Mano žiniomis, ta mergaitė onkologine liga sirgo prieš 20 metų, Jungtinėse Amerikos valstijoje. Pastaruoju metu internautai vėl ėmė domėtis tuo eilėraščiu, o norintys padėti tos mergaitės gydymui, skambina man, nes ten nurodytas mano telefono numeris.
Ta istorija tokia sena ir per 20 metų tiek visko pasikeitė. Aš jau nebedirbu tame skyriuje, kuriame dirbau tada.
Pamenu, mane ir mano koleges labai sujaudino tas eilėraštis, todėl juo pasidalijome. Kartu su išsiųstu eilėraščiu, buvo prisegtas ir mano telefono numeris bei kontaktiniai duomenys. Jie, panašu, internete klajoja kone dvidešimtmetį.
Matau didžiulį susidomėjimą padėti tai mergaitei, tačiau noriu paprašyti nebeskambinti man ir neberašyti - tos mergaitės iš Amerikos, jau nebėra ir mes jai niekuo nebepadėsime“, - kalbėjo Greta, kuri patikino, kad pastaruoju metu jai skambina emigrantai iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. Moteris skambučių sulaukia ir iš Prancūzijos, ir iš Australijos.
Vis dėlto niekas negali suabejoti, kad parašytas paauglės eilėraštis - užburiančio grožio.
Lėtas šokis
„Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės,
kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate
visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: "Kaip gyveni?",
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar
kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
"Padarysime tai rytoj?"
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti:"Sveikas!"
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo diena,
Tai - kaip neišpakuota dovana... Išmesta.
Gyvenimas - ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė
daina.“
„Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės,
kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate
visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: "Kaip gyveni?",
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar
kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
"Padarysime tai rytoj?"
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti:"Sveikas!"
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo diena,
Tai - kaip neišpakuota dovana... Išmesta.
Gyvenimas - ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė
daina.“
