Alų pamėgusi motina paliko vyrą su neįgalia dukrele ant rankų

Biologinė motina vos gimusią mergytę paliko kūdikių namuose. Tada už pasaulį išvydusį kūdikį jai buvo svarbiau draugai ir, kaip sako Rimas, alus. 

Pats vaikų namuose augęs vyras negalėjo susitaikyti su mintimi, kad jo dukra gyvens kūdikių namuose arba pas globėjus, tad ėmėsi žygių – jis padarė viską, kad tik galėtų auginti mergytę namuose.

Jam teko nemažai išbandymų – gimusiai Miglei buvo suteikta pirmojo mamos vyro pavardė. Ji neatitiko Rimo pavardės, todėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai nenorėjo suteikti galimybės auginti mergytę Rimui. Jie buvo linkę ją perduoti globėjams arba paliktų kūdikių namuose.

Netrukus atlikti DNR tyrimai parodė, kad Miglė tikrai yra biologinė Rimo dukra. Po to, kai šis faktas buvo patvirtintas neginčijamais tyrimo rezultatais, Miglė apsigyveno tėčio namuose. 

Mergaitė auga apsupta meilės ir dėmesio. Rimas sako, kad jai atstoja mamą ir tėtį. Kasdien jis gamina jai šiltus pietus, rengia, pagal išgales, gražiais drabužėliais, veža į sanatorijas, kurių reikia, kad mergaitė augtų sveika ir stipri.

„Miglė turi neįgalumą. Jos motina iki pat gimdymo gėrė ir tai atsiliepė mergaitės sveikatai. Jai nustatyti tam tikri raidos sutrikimai. Du kartus per metus dukrai skiriama sanatorija Druskininkuose. „Saulutėje“ jai atliekamos procedūros, ji ten akivaizdžiai sustiprėja, pagerėja jos savijauta ir nuotaika.

Tai vienintelė pramoga, kurią galiu jai suteikti. Daugiau niekam neturiu atliekamų pinigų“, – kalbėjo Rimas. 

Kad išlaikytų dukrą, jis dirba netoliese esančioje mokykloje. Paklaustas, kokius darbus ten daro, jis sakosi darąs viską, ko prireikia: „Atlieku visus vyriškus darbus, dirbu pilnu etatu, tačiau gaunu vos daugiau nei 100 eurų. Šiek tiek prisideda dukrytės neįgalumas. Tai visos pajamos, kurios mums tenka“, – kalbėjo Rimas. 

Šiltą maistą dukrai jis gamina kasdien, tačiau rūbų dažniausiai randa dėvėtų drabužių parduotuvėse. 

Pasiteiravus, ar jokios labdaros organizacijos neprisideda prie šeimos gerovės, Rimas nevyniojo žodžių į vatą. „Pas mus valstybėje keista tvarka – remiami alkoholikai arba tie, kurie valkatauja, tačiau šeimoms, kurios kabinasi į gyvenimą, nieko negauna.

Kartą nuėjau į seniūniją paprašyti kompensacijos malkoms, tai buvau kone išvarytas.

Gyvename vienkiemyje, privažiavimas iki mūsų – baisus. Reikia eiti pėsčiomis du kilometrus iki pagrindinio kelio. Žiemą, kai pusto arba būna pilna balų, dukrytę iki kelio nešu ant rankų. Šiuo metu ji lanko darželį, paruošiamąją klasę“, – atsakingai kalbėjo tėvas. 

Šiuo metu jis svajoja apie namuko remontą. Reikėtų pakeisti langus, kad šeima galėtų jaukiai ir šiltai gyventi, pasirūpinti namo vidumi bei išore. 

Sparčiai augančiai Miglei, kuriai birželio mėnesį sukaks septyneri, nuolat trūksta drabužių, avalynės, lavinamųjų knygelių, žaislų.
„Mes gyvename sunkiai, tačiau aš kiekvieną dieną stengiuosi mergytei padovanoti meilę ir saugumą.

Matau, kad ji laiminga. Net nepastebiu, kad jai trūksta mamos. Anaiptol, ji kiekvieną dieną man sako, jog mane myli, apkabina, pabučiuoja. 
Gyvenu dėl dukrytės ir padarysiu viską, kad ji būtų laiminga“, – kalbėjo vyras. 

Smalsu, ar 40-mečiui Rimui netrūksta meilės bei moters šalia, kuri padėtų ir daržus apsikuopti, ir jaukumo skirti? „Man nieko nereikia. Anksčiau gal ir pagalvodavau, bet dabar apie tai nebemąstau. Net nėra laiko galvoti apie moteris. Vedu dukrą į darželį, einu dirbti, vis turiu veiklos aplink namus. 

Anksčiau ir daržą savo turėjome, tačiau dabar nebegalime, nes pasimirė kaimynas, kuris duodavo arklį daržui suarti. Bet nėra padėties be išeities, aš ką nors sugalvosiu“, – tikino ryžtingai nusiteikęs Rimas.