Nuolatiniai M.Levickio klausytojai turbūt laukia, su kokiais batais koncerte akordeonistas pasirodys. Vyras jau turi sukaupęs tiek porų batų, kad sunkiai gali suskaičiuoti.
Dalį jų jau reikėtų išmesti, nes seniai į juos koja nebetelpa. Bet užtat jie Martynui kelia daug prisiminimų.
„Iš kur ši manija atsirado? Kai groju scenoje, matyti tik akordeonas, rankos ir batai. Nieko daugiau. Turbūt iš minties, kad geriausias mano sceninis akcentas gali būti batai, ir išaugo potraukis jiems“, – svarstė M.Levickis, kalbintas žurnalistės Daivos Žeimytės „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Kitoks pokalbis“.
Scenoje M.Levickis daug nevaikšto, tad nuospaudų net ir nauji batai nespėja pritrinti. Užtat vis dažniau stačiomis grojančiam akordeonistui jo instrumentas nuspaudžia pečius.
Nieko nuostabaus. Pavyzdžiui, prieš kai kuriuos koncertus repeticijos trunka net po 8 valandas. Tiek laiko ant pečių Martynui tenka laikyti 16–18 kilogramų sveriantį akordeoną.
Kol kas vyras džiaugiasi, kad bent nugara jo nenuvilia.
Pastaruosius 5 metus M.Levickis aktyviai keliauja ir tai vyrą pradeda po truputį varginti.
„Iš pažiūros tai atrodo žavinga. Visada norėjau daug keliauti po pasaulį, dalinti savo muziką. Atrodo, negalėčiau būti laimingesnis. Bet atsiranda noras ir namie pasėdėti“, – šyptelėjo M.Levickis.
Muzikantas juokėsi, kad gal toks noras atsirado dėl amžiaus, juk jam birželio 11 dieną sukaks jau 27-eri. Vis dėlto kokius penkerius metus jis dar norėtų palakstyti.
Apie M.Levickio kartą, gimusią ant Lietuvos nepriklausomybės slenksčio, sakoma, kad jaunimas susireikšminęs ir, užuot dirbęs sunkius darbus, nori gauti viską čia ir dabar.
„Aš laužau nuostatas ir nebijau, kad galiu pasirodyti išpuikęs. Esu gimęs pinigų neturtingoje šeimoje, kuri yra turtinga savo dvasia. Iš jos kyla mano įkvėpimas.
Pirmieji metai Londone man buvo sunkūs, neturėjau draugų, užsisklendžiau, be to, ir groti sekėsi nekaip“, – prisiminė Tauragėje gimęs muzikantas, baigęs Londono karališkąją muzikos akademiją.
Pirmi metai ten jam buvo iššūkis, bet būtent per juos Martynas suvokė, kad jis nėra pasaulio bamba – yra daug geresnių už jį.
Pastaruoju metu M.Levickis su styginiu kvartetu rengia koncertus ir Lietuvos miestuose, ir provincijoje. Akordeonistas mano, kad jo misija yra ne tik supažindinti, bet ir išmokyti žmones klausytis muzikos. Tai tenka daryti miesteliuose.
„Kretingalės gyventojai noriai susirinko į mano koncertą, bet, užuot klausęsi, gliaudė saulėgrąžas, kalbėjosi telefonu, vaikai rėkė, lakstė. Tai aš pagrojau du kūrinius ir pasakiau, kad koncertas baigsis, jei neįsijausime į koncerto kultūrą“, – prisiminė M.Levickis nemalonią akimirką.
Parengė Vykintė Budrytė
