Žinomas šokėjas T.Legenzovas keletą mėnesių nešiojosi sužadėtuvių žiedą laukdamas tinkamos progos paprašyti mylimosios Agnės rankos.
„Laukiau, kada bus gera nuotaika, tai yra tinkama atmosfera. Laukiau, kai abu jausimės patogiai, niekur neskubėsime. Tas žiedas – ilgai „brandintas“, tiksliau, ilgai išnešiotas“, – juokdamasis apie sužadėtuvių momentą pasakojo T.Legenzovas.
Lemtingoji diena išaušo kovo 19-ąją, sekmadienį. Kuo ji buvo išskirtinė?
Tomas ir Agnė turi tradiciją savaitgalio vakarais pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Nors tąkart Agnė prisipažino tingėjusi eiti iš namų, galiausiai sutiko prasiblaškyti.
„Eidamas svarsčiau: jeigu pajusiu tą nuotaiką, pasipiršiu, o jei ne – tai ne. Nežinojau, kur tai galėtų įvykti, – Katedros aikštėje ar kitame maršruto etape. Net nelabai buvo svarbu“, – patikino vyras.
Juodu juokaudami žingsniavo Didžiąja, Pilies gatvėmis. Sekmadienio vakarą, kaip įprasta, Senamiestis buvo ištuštėjęs.
Įžengę į Katedros aikštę įsimylėjėliai daugiau nematė nė vieno žmogaus.
„Buvome visiškai vieni, atrodė, kad miestas ištuštėjęs kaip po apokalipsės“, – juokavo Tomas.
Aikštė skendėjo miesto šviesose ir rūke. Tokia mistiška atmosfera T.Legenzovą tarsi pastūmėjo priklaupti ant kelio ir paprašyti mylimosios rankos.
Juk žiedą vyras kaip tik buvo pasiėmęs!
Agnės akyse sužibo džiaugsmo ašaros, pasakančios Tomui daugiau nei žodžiai. Tuo metu jos pirštą papuošė ilgai slėptas žiedas.
Po to sužadėtiniai neatspyrė tradicijai atsistoti ant „Stebuklo“ plytelės ir apsisukę aplinkui sugalvojo po norą. Savo troškimus juodu laiko paslaptimi.
Linksmai čiauškėdama pora patraukė į vieną sostinės barą, kuriame pakėlė po kokteilio taurę už savo meilę. Ar sužadėtiniai jau planuoja vestuves?
Agnė: Kai sugalvosime, kokios norėtume šventės, tuomet ir pradėsime ruoštis. Kol dar nekyla minčių, kaip tai turėtų atrodyti, pabūsime sužadėtiniais ir pasidžiaugsime tuo statusu.
Tomas: Nesvarbu, kur vyks vestuvės, norėtųsi po šventės kitą rytą dviese skubėti į oro uostą ir kur nors iškeliauti. Tokį pavyzdį matėme vienų draugų vestuvėse, manau, ir mums tai patiktų.
– Mokote kitus šokio žingsnių, tačiau koks būtų jūsų vestuvinis šokis?
Tomas: Įdomiausia tai, kad kai tik susižadėjome, visi bičiuliai klausia, kada vestuvės? Kur vyks – sodyboje, prie jūros, miške ar kitoje šalyje? Mes dar nežinome. Tačiau greičiausiai šventė vyks Lietuvoje.
Agnė: Daug kas iš mūsų pažįstamų vestuves kelia užsienyje, bet mes mylime Lietuvą ir neketiname niekur vykti. O koks bus mūsų vestuvinis šokis, ankstoka spręsti. Manau, kad tai nebus tipiškas valsas.
Tomas: Norėtume, kad tai būtų nauja, šiuolaikiška šokio kompozicija. Ją kurti dažniausiai mokome savo mokinius – būsimus jaunavedžius.
Su Agne Vilniuje esame įkūrę studiją jaunavedžiams „Pirmasis šokis“ – dviese mokome kitas poras vestuvinių šokių. Tai – individualios pamokos porai.
Galime pamokyti ir valso žingsnių, bet mums tai nelabai įdomu. Norime, kad tai būtų nauja, šiuolaikiška. Svarbu, koks šokis tiems jaunavedžiams pagal charakterį labiausiai tinka.
Agnė: Vestuvinį šokį bandome pateikti kitu kampu. Jeigu ir pasirenkamas valsas, norėtųsi, kad nebūtų įprastas – šokis turėtų pasakoti poros istoriją.
Jaunavedžiai lanksčiai žiūri į mūsų pamokas. Atsižvelgiame ir į jų norus – vieni pageidauja šokio su humoru, kiti nori į jį įtraukti pabrolius ir pamerges.
Neseniai mūsų prašė pamokyti tango – norėjo, kad tai būtų mėgėjiškas atlikimas. Jeigu pora norėtų lietuvių liaudies šokio, drąsiai galėčiau pamokyti, nes ketverius metus Klaipėdos universitete tai studijavau.
Yra labai gražių stilizuotų tautinių šokių, todėl vestuvėms puikiai tinka. Svarbiausia, kad tai būtų estetiška ir nauja – niekur nematyta.
– Kur judu susipažinote?
Tomas: Prieš šešerius metus Klaipėdoje, šokio teatre, kuriame aš jau šokau, o Agnė įsitraukė vėliau. Vos ją pamačiau akies krašteliu, iškart į studiją įėjau pasitempęs. Norėjau jai padaryti įspūdį, nes jutau, kad ji man patiks.
Agnė: Priešais veidrodžius dariau pratimus, apšilinėjau prieš pamoką. Veidrodyje mačiau, kad į salę atėjo naujas žmogus. Pamaniau: „Simpatiškas.“
Tomas: Kadangi buvau vienas lyderių, norėjau patikti Agnei ir labai rodžiau jai dėmesį.
Agnė: Labai greitai pajutome vienas kitą – po mėnesio tapome pora.
– Kuo jums patiko Tomas?
Agnė: Iš pradžių jis man atrodė pernelyg savimi pasitikintis, kaip jis ir sakė, jautėsi esąs lyderis. Todėl jo laikysena tarsi diktavo: pasižiūrėkite, koks aš smagus ir „fainas“. Nepasakyčiau, kad mane tai sužavėjo.
Kai pradėjome daugiau bendrauti ir mus sustatė į porą šokti drauge, tapome artimi. Juk poroje žiūri vienas kitam į akis, liečiasi kūnai, jauti perduodamą energiją, nuotaiką. Natūralu, kad šokio partneriai susiporuoja ir gyvenime.
Tomas: Jeigu su bet kuo sustatytų į porą, ne su kiekviena partnere justum tą bendrumą. Jeigu žmogus tinka, iškart tai pajunti.
– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas tapus tituluota gražuole?
Agnė: Gyvenimas pernelyg nepasikeitė, tačiau asmenybė ir charakteris sustiprėjo. Buvau uždaresnis žmogus, labai nemėgau viešai kalbėti, netgi jaučiausi tarsi užsiblokavusi.
O tapus grožio konkurso nugalėtoja buvau kviečiama į televizijos laidas, dalijau interviu, dalyvavau fotosesijose. Vykau atstovauti Lietuvai į konkursą „Mis pasaulis“, kuris buvo surengtas Londone.
Tai buvo geros gyvenimo pamokos ir patyrimai, kurie padėjo man sustiprėti. Labai greitai suaugau – per metus padariau didžiulę pažangą. Iš uždaros merginos tapau gerokai drąsesnė.
Kai nusprendžiau dalyvauti konkurse „Mis Lietuva“, pamaniau, kad tegul tas žingsnis bus viešumo pamoka. Norėjau gauti tai, ką siūlė šis konkursas, ir, neslėpsiu, norėjau jį laimėti.
Bet tas apsisprendimas nereiškė, kad privalau laimėti gražiausios šalies merginos titulą. Juk kiekviena konkurso dalyvė nori būti laimėtoja.
Aš norėjau dar ir išplaukti į didžiuosius vandenis – išvykti į konkursą „Mis pasaulis“ ir pamatyti, kaip ten viskas atrodo. Šis renginys merginoms suteikia galimybę pamatyti visą pasaulį, nes konkurse Londone 121 valstybei atstovavo jų išrinktos gražuolės.
Įsivaizduokite, kiek ten buvo skirtingų kultūrų, kalbų, rasių, – atrodė, kad esu su visu pasauliu vienoje vietoje. Į merginas buvo kreipiamasi ne vardais, o šalių pavadinimais – Lietuva, Italija, Malta... Labai susidraugavau su atstovėmis iš Maltos, Italijos, Ukrainos.
– Kur laikote grožio titulus įrodančias juostas?
Agnė: Juostas su užrašais „Mis publika“, „Mis Lietuva 2014“ ir „Miss Lithuania“ sudėjau į gražų maišelį ir pasidėjau į spintą. Kai turėsime nuolatines šokio studijos patalpas, ketinu tas juostas pasikabinti ant sienos.
– Ar po grožio konkurso pajutote daugiau kitų vyrų dėmesio?
Agnė: Aišku, jo buvo. Bet tai nei man, nei mūsų santykiams su Tomu neturėjo jokios įtakos. Buvo išbandymų dar ir iki konkurso, nes draugaudami su Tomu ketverius metus gyvenome atskirai – aš studijavau Klaipėdoje, jis dirbo Vilniuje.
Susitikdavome kartą per porą savaičių ar tik sykį per mėnesį. Tai buvo didžiausias santykių išbandymas, nes aš visada sakydavau, kad nenoriu draugystės per atstumą.
Man tai atrodydavo beprotystė, nes kokie gali būti santykiai, kai mylimojo nėra šalia. Bet likimas tokius santykius ir pateikė, kad išmokčiau juos vertinti.
Tomas: Per tuos ketverius metus abu daug ko išmokome ir nesugriovėme pasitikėjimo vienas kitu. Per tą laiką nebuvo nė vieno nesusipratimo.
Agnė: Man tie ketveri metai buvo labai sunkūs, vienu metu maniau, kad pavargau, per sunku taip bendrauti. Bet, matyt, meilė daug pakelia.
– Šiuo metu esate neišskiriami net scenoje – abu šokate Anželikos Cholinos spektaklyje „Otelas“. Ar pavyksta atsiriboti nuo jausmų vienas kitam?
Tomas: Kai repetuojame ar rengiamės pasirodymui scenoje, apima jaudulys, tačiau išėjus į sceną natūraliai įsijaučiame į savo vaidmenis.
Agnė: Šokdama spektaklį negalvoju, kad Tomas – mano sužadėtinis. „Otele“ esu Bjanka – Kasijaus mylimoji. Kuriu šį vaidmenį, juo gyvenu scenoje.
Tomas: Aš esu Kasijus. Taip susiklostė, kad ir spektaklyje su Agne esame mylimieji.
Agnė: Nemanau, kad tai buvo padaryta specialiai. Mūsų charakteriai tiko tiems vaidmenims.
Kai buvo paskelbta šokėjų atranka į „Otelą“, dvejojau, ar eiti.
Maniau, kad nepateksiu, nes susirinks talentingi šokėjai. Tačiau susikaupiau ir nuėjau.
– Kaip pasidalijate buities darbus?
Agnė: Kartu gyvename metus, todėl buities neišvengiame. Aš mėgstu ruošti valgį, Tomas tuo atžvilgiu atsilieka nuo manęs.
Tomas: Prašau, kad Agnė mane pamokytų gaminti. Tikrai noriu išmokti. Vienas gardžiausių jos ruošiamų patiekalų – vištiena su mangais. Tai naujas patiekalas, todėl jį vis kartojame.
Agnė: Tomas gimtadienio proga padovanojo kulinarijos knygą, nes man patinka suktis virtuvėje ir kuo nors jį nustebinti.
Tomas: Agnė labai tvarkinga, tiesiog pedantiška. Ji reikalauja to paties ir iš manęs. Aš taip pat mėgstu tvarką, bet pastaruoju metu taip neturėjau laiko, kad jeigu grįžus namo reikėdavo ką nors pasiimti iš spintos, uždaręs ją nepalikdavau didelės tvarkos.
