Pasiturinčios ir drąsios užsieniečių poros neretai meta darbus ir keliauja po egzotiškus kraštus ištisus metus, kad pasimėgautų gyvenimu ir patirtų ką nors nauja.
Įprastoje veikloje daryti ilgą pertrauką Vakaruose jau tapo reiškiniu. Tik jis dar nėra dažnas Lietuvoje.
Ilga pertrauka nuo darbų ir rutinos neretai tampa savotišku lūžio tašku, nuo kurio gyvenimas tarsi prasideda iš naujo, o praeitis nejučia išsitrina.
Panašiai nutiko ir informacinių technologijų projektų vadovui D.Grinkui bei rinkodaros projektų vadovei I.Janonytei, Pietų Ameriką, Aziją, Australiją, Naująją Zelandiją aplankiusiems tarsi vienu atsikvėpimu.
Be darbo lietuviai išbuvo trylika mėnesių, o vien keliavo beveik vienuolika mėnesių. Kodėl pora nutarė tarp darbų daryti pertrauką? Ne, jie tikrai nesijautė pervargę ir tų mėnesių be rutinos nevadina pertrauka.
„Visąlaik turėjome planą išvykti į užsienį užsidirbti daugiau pinigų, kad vėliau galėtume leisti sau ilgesnes atostogas, per kurias apkeliautume pasaulį“, – tikino I.Janonytė.
D.Grinkas neabejoja, kad sumanius atostogauti tris ar keturias savaites tektų skubėti iš vienos šalies į kitą, jeigu norėtum kuo daugiau pamatyti.
Tad, vyro nuomone, geriau atostogauti ilgiau, kad būtų galima aplankyti daugiau vieno žemyno šalių, nei per trumpą laiką lėktuvais keliauti pirmyn atgal.
Donatas ir Ieva norėjo pamatyti kuo daugiau pasaulio per ilgesnį laiką. „Pakeliauti aplink pasaulį! Ši mintis mums visąlaik skambėjo taip viliojamai“, – patikino D.Grinkas.
Sužadėtiniai buvo girdėję, kad užsieniečiai neretai tokias atostogas pasidovanoja baigę studijas ar daug metų išdirbę vienoje darbovietėje.
Tačiau konkrečių žmonių, kurie būtų tapę tokio gyvenimo būdo įkvėpėjais, nebuvo.
Jau keliaudami Ieva ir Donatas įvairiose šalyse sutiko nemažai porų, keliaujančių ilgą laiką. Tarp sutiktųjų – daugiausia vokiečių, taip pat olandų, britų, australų.
I.Janonytė ir D.Grinkas iš tėvynės išvyko 2015 metų gegužę, o sugrįžo 2016-ųjų kovo 1-ąją. Prieš iškeliaudami sužadėtiniai atsisveikino su buvusiais darbdaviais – 2015-ųjų balandį parašė prašymus išeiti iš darbo.
Toks žingsnis buvusių kolegų nenustebino, nes Ieva ir Donatas apie savo ketinimus keliauti jau buvo užsiminę iš anksto ir tam ruošėsi. Pora buvo nusiteikusi po ilgos kelionės grįžti į kitus darbus.
„Kadangi darbdaviai buvo užsieniečiai, mūsų sprendimas mesti darbą ir keliauti jiems atrodė normalus“, – tvirtino I.Janonytė, dirbusi su D.Grinku vienoje tarptautinėje įmonėje Vilniuje.
Prieš penkerius metus Ieva ir Donatas susipažino darbe.
„Toje įmonėje būdavo daug veiklos ir po darbo: vakarėliai su bendradarbiais, ėjimai į renginius. Kai daug laiko praleidi su tais pačiais žmonėmis, natūralu, kad tarp kolegų užsimezga draugystė. Mums pradėjus draugauti atsirado ir bendrų interesų. Netrukus supratome, kad norėtume keltis kur nors kitur“, – pasakojo I.Janonytė.
Po pusmečio draugystės Ieva ir Donatas buvo apsisprendę pakeliauti po pasaulį. Tuomet jie suko galvą, kaip užsidirbti pinigų ilgai kelionei.
„Nutarėme išvykti pagyventi ir padirbėti į Londoną. Kadangi informacinių technologijų plėtra, kuria prieš tai užsiėmėme, – auganti sritis, neabejojome, kad Londone įmanoma rasti darbo.
Ketinome padirbėti metus ar pusantrų ir stebėti, kaip sekasi taupyti. Bet išdirbus metus įmonė nusprendė plėstis į Amerikos rinką ir pasiūlė mums persikelti dirbti į Los Andželą“, – pasakojo D.Grinkas, 2015-ųjų kovo pabaigoje Los Andžele, paplūdimyje, pasipiršęs Ievai.
Ilgų atostogų biudžetui pora lėšų sukaupė per pusantrų metų. Tad, padirbėjus dar kiek laiko Los Andžele ir artėjant darbo vizos termino pabaigai, Ieva ir Donatas nutarė nebelaukti kitos progos ir leistis į išsvajotas atostogas.
Planuodami maršrutą Ieva ir Donatas pirmiausia sudarė šalių, kuriose norėtų apsilankyti, sąrašą.
Juodu ketino pradėti kelionę nuo Azijos. Bet pasidomėjus sezonais ketinimus teko pakeisti – nesinorėjo keliauti po Aziją drėgnuoju sezonu, kurio dažniausiai vengia turistai.
„Manėme, kad vasarą praleisime Lietuvoje, o keliausime nuo rudens. Kadangi išvykimą paankstinome, maršrutą teko keisti ir pradėti kelionę nuo Pietų Amerikos“, – pasakojo I.Janonytė.
Keliautojams pavyko išvengti žiemos speigų ir didžiulių vasaros karščių, nes jie keliavo prieš metų laikų tėkmę. Lietuvišką vasarą sužadėtiniai praleido Pietų Amerikoje, kur tuo metu vyravo vėsusis sezonas.
„Argentinoje kilome į kalnus, todėl ten buvo kiek šalčiau. Dieną būdavo apie 15 laipsnių šilumos, naktį oro temperatūra nukrisdavo iki kelių laipsnių šalčio.
Bolivijoje naktį temperatūra daugiausia buvo nukritusi iki dešimties laipsnių šalčio, tačiau toje šalyje būstai nėra šildomi. Vietos gyventojai per trumpalaikį atšalimą tiesiog daugiau apsikloja“, – pasakojo D.Grinkas.
Lietuvišką darganotą rudenį pora praleido Australijoje, kur tuo metu gamta budo po žiemos. Azijoje prabėgo žiemos mėnesiai, keliautojus pasitikę maloniais orais. O lietuviškas pavasaris jau užklupo namuose.
Lietuviai iš anksto neprisipirko daugybės lėktuvo bilietų, nes norėjo palikti erdvės judėjimui. Jie pirmiausia įsigijo bilietus į San Paulą (Brazilija), žinojo, kur šiame mieste apsistos, ir leidosi į kelionę aplink pasaulį tik su kuprinėmis ant pečių.
O kam tempti kelis lagaminus? Tokios minties keliautojai nė neturėjo, juk išvykus toli nuo namų reikėjo tik vasarinių drabužių, paplūdimio šlepečių ir lengvų striukių.
Apsistojus vietos gyventojų namuose drabužius buvo galima išsiskalbti. O jei pora įsikurdavo viešbučiuose, pasinaudodavo skalbyklos paslaugomis.
Būdavo progų ir atnaujinti garderobą užsukus į parduotuves, o nudėvėtus drabužius išmesti. Tad akivaizdu, kad kelionėje apsikrauti drabužiais ar daiktais visai nebūtina.
Svarbiausia per tokias ilgas atostogas paisyti kelionės biudžeto, o ne rūpintis buities smulkmenomis. Pora apskaičiavo, kad per dieną vidutiniškai gali išleisti apie 100 JAV dolerių (apie 95 eurus).
Keliaujant po Vietnamą dienai dviem keliautojams pakakdavo 30 JAV dolerių (28,5 euro), o viešint Naujojoje Zelandijoje dienos išlaidos išaugdavo iki 150 JAV dolerių (142,6 euro).
Tad vienur jie galėjo pataupyti, kitur – išleisti daugiau. Nenumatytų išlaidų nebuvo, nes kelionė klostėsi sklandžiai – be pavojų, ligų ir nelaimių.
„Tarpžemyniniai skrydžiai brangūs, todėl iš anksto bandėme ieškoti lėktuvų bilietų akcijų.
Planavome, kad Pietų Amerikoje praleisime tris mėnesius, o po to leisimės aplankyti pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje esančias Velykų salą ir Prancūzijos Polineziją.
Todėl iš anksto buvome numatę, kad reikėtų nusipirkti bilietus skrydžiui iš Santjago (Čilės) į Velykų salą, juolab kad į Ramiojo vandenyno salas skrydžių nėra daug“, – patirtimi dalijosi D.Grinkas.
Pasinaudodami pigesnių bilietų akcijomis lietuviai susigundė iš Singapūro sugrįžti Kalėdoms į tėvynę. 2015-ųjų tris gruodžio savaites praleidę Lietuvoje, sužadėtiniai Naujuosius sutiko Honkonge.
Nuo čia toliau tęsėsi jų pažintis su Azija – Vietnamu, Kambodža, Tailandu, Malaizija. 2016-ųjų pavasarį pora jau pasitiko tėvynėje ir ėmėsi darbo paieškų.
Kodėl Ievai ir Donatui nereikėjo pratintis prie įprastos kasdienybės, kokią jie buvo palikę prieš leisdamiesi ilgų atostogų? Todėl, kad jie lanksčiai priima gyvenimo pokyčius.
Pora po atostogų nesijautė aptingusi, tad nuo minčių, kad reikės ieškotis darbo, nešiurpo.
Ievai darbo paieškos užtruko pusantro mėnesio, Donatui – du. Šiuo metu jųdviejų gyvenimas teka daugeliui žmonių įprastu ritmu – tarp darbo, namų, pomėgių.
Ar ilga kelionė patikrino poros santykius – juk beveik metus jie praleido neįprastai?
„Kokių nors kraštutinumų nebuvo. Labiausiai nuotaiką veikia nuovargis, jei kiek nors laiko ilgai kur nors važiuoji, neturi nuolatinės vietos. Dėl to kildavo nesutarimų, bet jie išsprendžiami“, – patikino D.Grinkas.
I.Janonytei ši kelionė taip pat neatskleidė naujų mylimojo savybių ar įpročių: „Nemažai laiko prieš tai gyvenome dviese tiek Londone, tiek Los Andžele, nebuvo šalia daug draugų ar pažįstamų.
Manau, jau ir tada buvome pripratę prie besikeičiančios aplinkos. Los Andžele dažnai keitėme gyvenamąją vietą, vis reikėjo nuomotis butus.“
D.Grinkas tikėjosi, kad sugrįžus po ilgų atostogų tėvynėje bus sunku priprasti, bet taip nenutiko.
„Svarsčiau, kad gali būti nelengva po metų grįžti į darbus, nes per tą laiką bus pasikeitusios technologijos. Bet grįžimas buvo gana paprastas – ateini į darbą ir dirbi, tai tas pat, kaip dviračiu važiuoti“, – patikino vyras.
I.Janonytė šiek tiek pakeitė darbo sritį – iš technologijų srities perėjo į kūrybinę. „Bet taip ir planavau, nes norėjau pereiti prie kitokių dalykų“, – tvirtino Ieva.
Pasotinę kelionių alkį sužadėtiniai dabar jų nesiilgi. Prabėgus metams po ilgųjų atostogų jie šį pavasarį ruošiasi kelti vestuves Vilniuje.
„Supratome, kad žmogus visada nori to, ko dabar neturi. Kol nekeliavome, atrodė, kaip būtų įdomu keliauti metus, – vis naujos vietos, nauji įspūdžiai.
Bet keliaudami supratome, kad nepastovumas, kai nežinai, kur nakvosi ir kur tiksliai būsi, iš pradžių labai žavi, o galų gale naujos vietos nebestebina.
Paplūdimys ar šventykla atrodo gražūs tik tuo metu, kai juos matai pirmąkart“, – tikino D.Grinkas.
Kelionės pabaigoje pora pajuto, kad norėtų sugrįžti ten, kur gyvenimas būtų pastovus: juodu turėtų namus, galėtų daugiau laiko praleisti su draugais, artimaisiais.
Bet praleidusi metus namuose pora kartais vėl pasvarsto, kad norėtųsi šiek tiek pakeliauti. Jie neatmetė ketinimų ateityje dirbti nuotoliniu būdu – žiemą dviem mėnesiams įsikurti šiltuosiuose kraštuose ir darbo reikalus tvarkyti internetu.
