Vilniuje įsikūrusių Milenos ir jos vyro Mariaus Grigaičių namuose tingiai vaikšto 2 mėlynosios britų trumpaplaukės katės. Kai Milena ir Marius susipažino, abu turėjo po mėlyno kailio katę.
„Taip nutiko, kad ir gyvūnai turi sugyventi. Tačiau juokinga, kad kačių atspalvis vienodas – aksominis mėlynumas.
Kai viskas susiveda į spalvas, supranti, kad kol netyrinėji, nematai to mėlynumo.
Bet vėliau pastebi, kad nevalingai tai aplinkoje renkiesi, galbūt pats tos spalvos ieškai“, – svarstė M.Liutkutė-Grigaitienė.
Bet ne naminiai gyvūnai padėjo grafikei atrasti mėlyną spalvą, o magistro darbas, parengtas baigiant Vilniaus dailės akademiją.
„Mėlynų atspalvių darbų serijai naudojau mišrią – cianotipijos ir sausos adatos – techniką.
Reikėjo grafikoje papildomos spalvos ir technikos, kuriančios lengvumo įspūdį ir kad techniškai būtų galima daug kartų spausti estampinį lapą, o mirkant vandenyje neprarasti vaizdo. Todėl įsigilinau į cianotipiją, kuri dar vadinama mėlynaisiais saulės atspaudais.
Mėlyną pavyko išgauti būtent cianotipijos būdu – pasitelkus chemikalus, saulę, vandenį ir teptuką“, – studijoje rodydama sukurtus paveikslus pasakojo M.Liutkutė-Grigaitienė.
Kūryboje tai – savotiškas grafikės išskirtinumo bruožas, nes tiek paveiksluose, tiek naujoje prabangioje meno dovanų kolekcijoje „Regards“ mėlyna vis pasikartoja.
Ant prekės ženklo „Regards“ įkūrėjos darbo stalo puikuojasi jos paruoštos dovanos su mėlynais akcentais: itališko šilko vyriški aksesuarai – fantazijos, kurias švarko kišenėje galima sulankstyti taip, kad matytųsi tiek mėlynumo, kiek jo norisi pagal nuotaiką, porceliano padėklai, pagalvėlės su paveikslų atspaudais.
„Kiekvienas mano paveikslas suranda savo daiktą. Juk nuobodu, kai paveikslas kabo ant sienos, norisi, kad menas būtų arčiau žmogaus“, – apie dovanas pasakojo M.Liutkutė-Grigaitienė.
Dovanų dėžutės perrištos ne įprastomis raudonomis, bet grafikės mėgstamos spalvos juostelėmis. Mėlyna persismelkusi ne tik į gyvenimą, bet ir į darbą!
Bet namuose lubos, grindys ir sienos – ne mėlynos. Šeima nenori gyventi lyg žydro vandens akvariume.
„Tikiu, kad fotografuojant tokį interjerą būtų labai efektinga. Bet mums visiškai pakanka, kad įėjimo durys mėlynos.
Meistrai net keliskart perklausė, ar tikrai tokios spalvos šarvuotųjų durų norime? Jiems pavyko tai įgyvendinti. O vartelius į kiemą taip pat persidažėme mėlynai.
Todėl pakanka to mėlynumo: ši spalva (durys ir varteliai) mus pasitinka grįžtančius į namus ir išlydi iš jų. Viduje mėlynumas išsibarsto per smulkias detales“, – gurkšnodama arbatą iš mėlyno puodelio pasakojo mėlyna suknele pasipuošusi M.Liutkutė-Grigaitienė.
Menininkei nebūtų taip malonu gerti kvapią žolelių arbatą iš kitokio puodelio, pavyzdžiui, rožinės ar geltonos spalvos. Iš tokios spalvos indų ji taip pat negalėtų valgyti maisto, nes esą rožinė ir geltona nežadintų apetito.
M.Liutkutei-Grigaitienei nemažai metų patinka antikvarinio porceliano su mėlyna puošyba indai, todėl moteris vis įsigyja šios stilistikos virtuvinių daiktų arba jų gauna dovanų, nes draugai žino apie jos potraukį į mėlyną spalvą.
Juk tokiems žmonėms ir dovanas paprasčiau išrinkti, nes jei nepataikysi dėl idėjos, bent būsi garantuotas, kad spalva patiks.
Svetainėje vasarą šeimininkė būtinai pamerkia rugiagėlių, kad namuose būtų daugiau mėlynumo. Iš uogų M.Liutkutė-Grigaitienė renkasi šilauoges ir mėlynes, nes jos ne tik turi nemažai vitaminų, bet ir džiugina akį.
„Jeigu pažįstami ar klientai užsuka vasarą į studiją, žiūrėk, jau ir atneša rugiagėlių, nes jų nesunku rasti – senamiestyje šias lauko gėles pardavinėja močiutės“, – su šypsena patikino Milena, kurios ranką puošė žiedas su mėlynuoju safyru.
Pastebėjusi, kad atkreipiau dėmesį į žiedą, šeimininkė šypsodamasi paaiškino: „Tai – sužadėtuvių žiedas. Vyras žinojo, kokios spalvos brangakmenis džiugintų labiausiai.“
Vaikystėje Milena nesusimąstydavo apie spalvas, nes buvo kur kas daugiau įkvėpimo šaltinių.
„Spalva ne šiaip sau atsiranda, ji pasirenka žmogų. Man ta spalva tinka, tačiau tikrai nebuvo taip, kad kai buvau maža, mano žaislai buvo mėlyni“, – patikino pašnekovė.
Kai menininkė paskęsta tarp darbų ir užsakymų, dėl įkvėpimo lieja mėlynos spalvos tušą.
„Nutapyti paveikslo su daug spalvų nesugebėčiau. Tai – tapytojų talentas“, – šyptelėjo apie atsipalaidavimo būdą pasakodama M.Liutkutė-Grigaitienė.
Grafikė ruošia ne tik verslo dovanas, bet ir iliustruoja knygas, kuria įmonių logotipus. Tačiau mėlyna spalva ne visur tinka. Juk meną namuose ji kuria sau, o reklamoje turi būti loginė prasmė.
„Šioje darbo srityje visai kitos taisyklės, subjektyvi spalvų romantika paliekama nuošalėje. Nors versle mėlyna yra viena dažniausiai naudojamų spalvų!
Iš patirties galiu pasakyti, kad bendrovės firminiam stiliui tikrai daugiausia renkasi mėlyną spalvą, – tai suteikia inovatyvumo, švaros, skaidrumo pojūtį.
Aišku, tai turi atitikti veiklą. Naujausių technologijų verslui ji tinka, bet ekologiškiems produktams reikėtų kitos spalvos“, – pasakojo grafikė.
Mėlyna vyrauja ir verslininkų aprangoje.
„Aukštas pareigas einantys vyrai mėgsta tamsiai mėlynos spalvos kostiumus. Juk verslininkai nesirenka raudonų ar žalių kostiumų, nes iškilminga spalva – mėlyna“, – sakė M.Liutkutė-Grigaitienė.
Nepaisydama metų laiko grafikė dažnai rengiasi mėlynų atspalvių drabužiais, tik žiemą jie būna tamsesni, o vasarą – šviesesni.
„Mėlyna spalva man suteikia energijos, kūrybinio įkvėpimo“, – prasitarė Milena, šios spalvos ieškanti ir gamtoje.
Todėl nieko nuostabaus, kad ji su vyru Mariumi vasarą mėgsta atostogauti prie jūros. Menininkei gražiausias peizažas – jūra, saulė, žydras dangus.
Yra daug mėlynos spalvos atspalvių, bet grafikę labiausiai užburia Viduržemio jūros mėlynumas – jai net sunku patikėti, kad toks gali būti.
O Baltijos jūros melsvumas kitoks – balzganas. Jeigu dangus žydras, Baltija grafikei netgi atrodo žalsva.
Prie mėlynų menininkės akių derėtų mėlynai dažyti plaukai, tačiau ji to nėra išbandžiusi ir nesiruošia to daryti: „To jau būtų per daug.“
Milenai labai tinka ilgi tamsūs plaukai, kurie dažnai būna surišti ir nugula mėlynais drabužiais uždengtą nugarą.
M.Liutkutė-Grigaitienė tarsi nebepastebi, kad ją persekioja mėlyna spalva.
„Ji natūraliai išlenda mano aplinkoje, bet jos aplinkui yra saikingai, tikrai ne per daug“, – tvirtino ryškios mėlynos spalvos elektromobilį vairuojanti grafikė.
O gal potraukis į mėlynumą užkoduotas Milenos vardo reikšmėje?
„Tai slavų kilmės vardas ir jis reiškia tikrai ne mėlyną spalvą, bet žmonių meilę. Mano vardo istorija nėra išskirtinė – tiesiog mano tėvams patiko šis vardas.
Kai aš gimiau, jie neabejojo, kad man tiks Milenos vardas. Tuo metu toks vardas buvo itin retas, dabar jų atsiranda kiek daugiau“, – pasakojo su dviem vyresnėmis seserimis Jurgita ir Gitana augusi M.Liutkutė-Grigaitienė.
Grafikė neabejoja, kad žmogus pats sukuria vardo istoriją, o ne vardynai.
Milenos tėvams šis vardas gražiai skambėjo, todėl juo ir pavadino jauniausią atžalą.
Milena patenkinta savo vardu, nes jai mokykloje neprikibo jokia pravardė. Šį vardą sunku sutrumpinti ar vartoti jo mažybinę formą.
„Labai nemėgstu visokių išvedžiojimų, todėl dėkoju tėvams, kad parinko tokį vardą“, – patikino M.Liutkutė-Grigaitienė.
Morkūnui patinka morkų spalva
Renginių organizatorius ir vedėjas Jogaila Morkūnas mėgsta oranžinę spalvą, todėl ji dažnai matoma 43 metų vyro aprangoje. Jos netrūksta ir jo namuose – oranžinės spalvos ne tik kambario siena, bet ir virtuvės stalas.
J.Morkūnas šiai spalvai ištikimas kone penkiolika metų ir neketina jos atsisakyti nei garderobe, nei aplinkoje. Kodėl renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ vadovui patinka oranžinė?
– Pirmiausia, tai labai graži spalva. Antra, tai – išskirtinumas iš 50 skirtingų pilkų atspalvių. Trečia, mūsų šalies klimatas sudaro sąlygas, kuriomis gali dominuoti tiktai vakarykščių pilkšvų cepelinų spalva. Su ja man nesinori susilieti.
Ketvirta, mano pavardė, nors nesu visiškai tuo įsitikinęs, susijusi su oranžine spalva. Todėl kuo šiame pasaulyje bus daugiau spalvų, tuo gyvenimas bus gražesnis.
– Vaikystėje mėgote tą spalvą?
– Vėliau šią spalvą pamėgau. Nepamenu, kas sugalvojo, kad morka, Morkūnas ir morkų spalva labai dera. (Juokiasi.) Tačiau to lūžio, kad buvau žalias, o dabar tapsiu oranžinis, nebuvo. Ta spalva į mano gyvenimą įsiliejo nejučia, natūraliai.
– Kas tapo pirmu oranžiniu akcentu?
– Tai galėjo būti kaklaraištis, vasarinė ar žieminė kepurė, dar kas nors iš aprangos detalių. Po to buvo labai madinga, kas dabar nebemadinga, namų sienas dažyti ryškiomis spalvomis.
Mano namuose iki šiol yra daug oranžinių detalių. Nesvarbu, kokios mados tendencijos, tos spalvos neatsisakau.
Namų kieme kadaise stovėjo oranžinė telefono būdelė su oranžiniu telefonu. Biure netgi pašto dėžutė yra oranžinė, o įmonės logotipas taip pat turi tą spalvą.
Bičiuliai mano, kad man gali dovanoti bet ką, kas tik yra mano mėgstamos spalvos. Kadangi kolekcionuoju šampanui šaldyti skirtus kibirėlius, dovanų gavau net ir oranžinį. Bičiulė, stilistė Agnė Jagelavičiūtė vienąkart atitempė kibirą morkų. Dovanų esu gavęs oranžinį kastuvą bei šaliką.
– Kaip žmona Indrė vertina jūsų polinkį į oranžinę spalvą? Ar jums yra padovanojusi ką nors oranžinio?
– Aišku, vertina teigiamai. Čia nėra nieko bloga. Juk nekeliu grėsmės pasaulio saugumui.
Indrė nieko man nepadovanojo, kas būtų oranžinės spalvos, nes ji mano, kad šios spalvos mano gyvenime per daug.
– Ar žmona turi kokį nors oranžinį drabužį?
– Ne, ne. Negalima tiek stipriai pasiduoti spalvai, kad atrodytume kaip išprotėjusi šeima. (Juokiasi.)
