Prie puokštės prideda ir delikatesą
Panevėžio rajone, Paįstryje, gyvenantys 48 metų Daiva ir 55-erių Virginijus Kiršgalviai šiemet švęs vedybinio gyvenimo penkmetį.
„Vyras dažnai gėlių dovanoja, o pažinties dienos proga dar įteikia ir dešrigalį“, – kvatoja humorą mėgstančio vyro sutuoktinė, Paįstrio kultūros centro vadovė D.Kiršgalvienė.
Dešra šiuo atveju neturi jokių dviprasmiškų poteksčių. Šis kasdieniškas produktas simbolizuoja jų pirmą pasimatymą, o D.Kiršgalvienei dar ir primena, koks rūpestingas josios sutuoktinis: nepamiršta gardžiais maisto produktais šaldytuvo pripildyti.
Siūlė pavedžioti šunį
„Mums nereikia galvoti, ką kalbėjom, ką vienas kitam pasakėm ar kaip pažiūrėjom per pirmą pasimatymą. Prisimenam dešras, ir viskas tuo pasakyta“, – linksmų plaučių sutuoktiniai vis dar juokiasi iš įsimintino įvykio.
Daiva ir Virginijus susipažino prieš 6 metus, per vienas vestuves Paįstryje. Pakruojyje gyvenęs pedagogas savaitgaliais grodavo įvairiose šventėse. Tą kartą į vestuves jis atvyko kaip muzikantas, o Daiva buvo pakviesta vesti renginį.
„Ji buvo pakankamai ryški, greit viską surikiavo, muzikantams liepė niekur nesikišti. Atrodė griežta, bet įkrito į širdį. Paprašiau telefono numerio, o ji atšovė, kad su nepažįstamais neprasideda, o ypač neprasideda su vedusiais. Liepė traukt iš kišenės žiedą, užsimauti jį ir važiuoti namo. O vietoj savo telefono numerio pasiūlė duoti pavedžioti šunį“, – nesėkmingą merginimo pradžią prisiminė Virginijus.
Vyras aiškino, kad yra vienišas, vestuvinis žiedas jei kada ir buvo, tai dabar nebegalioja, bet renginio vedėja jo nesiklausė, apsisuko ant kulno ir nuėjo.
Davė komandą sukti
„Esu nedrąsus, jau ir taip daug padariau, kad telefono paprašiau, vytis nė minčių neturėjau“, – prisimena Virginijus. Bet širdis sakė, kad tos moters paleist nevalia, tad greit sumetė, kaip kitaip tinklą užmesti: parašė raštelį ir su vizitine kortele įgrūdo į Daivos lagaminą.
Paskubomis suregztame laiškelyje rašė, jog tikrai yra laisvas, niekam neįsipareigojęs ir iš paskos nesivelka joks neaiškių santykių šleifas.
„Bet Daiva tris dienas savo lagamino nepasiėmė, o paskui dar savaitę su draugėmis aptarinėjo, verta ar ne skambinti tam klajūnui“, – šelmiškai akimis žybsi pašnekovas.
Kai jau susisiekė, sutarė dėl pirmo pasimatymo.
„Turėjau įsikalęs tokią taisyklę, kad prieš rimtus santykius privalo būti trys pasimatymai: pirmas – kartu papietaut, antras – dviese nueiti į teatrą ar kiną, o trečias – žygis į gamtą“, – savas merginimo taisykles aiškino Virginijus.
Porelė papietavo viename Panevėžio restorane ir suko namo. Saviveiklos kolektyvams komanduoti įpratusi Daiva praleido progą patylėti.
„Ji liepė sukti, aš nieko negalvodamas ir pasukau. Buvo didelis „bumt“, – Virginijus pasakoja, kaip baigėsi moteriškės komanda.
Grąžą atidavė dešromis
Susidūrusių mašinų vairuotojai taikiai sulygo dėl žalos atlyginimo. Virginijus neturėjo smulkesnių pinigų, tai ištiesė 200 litų banknotą. Anas vairuotojas neturėjo grąžos, bet vežėsi pilną bagažinę mėsos delikatesų. Grąžą Virginijui jis atidavė dešromis.
„Prikrovė man kalną dešrų ant kelių, parvežė į Paįstrį, o pats iškūrė namo remontuoti automobilio“, – gardaus dūmo kvapą tebeprisimena Daiva.
Po pirmo pasimatymo Virginijus Paįstryje nesirodė visą mėnesį.
„Mašiną atidaviau remontuoti meistrams, o jie neskubėjo. Minti 50 kilometrų dviračiu nesiryžau, bet kai jau pasirodžiau, gavau „bausmę“, ji pareikalavo įvairiausių pažymų“, – vyras pasakoja, kad būsimoji jo žmona, lyg tikra biurokratė, paspendė negirdėtas popierių pinkles.
Reikalavo skyrybų dokumentų
„O ką, vestuvių muzikantai dažnai būna nerimti, žiūrėk, daugiavaikiai tėvai, o žiedelį kišenėn, ir vaizduoja svajonių jaunikius. Kaip žinoti, ar nemeluoja?
Maniau, taip, kaip gali apsimesti viengungiu, lygiai taip gali vaizduoti diplomuotą specialistą, prikurti pasakų apie pabaigtus mokslus. Liepiau atvežti skyrybų dokumentus ir universiteto diplomą“, – šypsojosi Daiva.
Tad į pasimatymą Virginijus vežė Šiaulių pedagoginio universiteto diplomą ir šūsnį teismo popierių.
Dar prieš tai pora telefonu išsiaiškino, kad turi vaikų iš pirmų santuokų.
Daivos dukra ir Virginijaus sūnus bei dukra buvo beveik vienodo amžiaus, dabar jie jau pilnamečiai ir gyvena atskirai. Abu pasidžiaugė, kad atžalų klausimas jų draugystei kojos nekiša.
Pirmi metai – bandomieji
„Ką jau čia išsigąsi, juk nebejaunas esu, gyvenime ne tiek fokusų matęs, maniau, praeis tie formalumai“, – Virginijus tą kartą neišsigando, o atvirkščiai, įvertino nusižiūrėtos moters blaivų protą ir apdairumą.
Virginijus išduoda, kad jo moteris šeimoje neturi ir to išorinio griežtumo, kurį demonstruoja darbe, tiesa, ji labai emocionali, truputį kas, ir ašaros byra.
Virginijui irgi apdairumo netrūko, nepuolė mylimajai iš karto žiedelio mauti.
„Metai buvo bandomieji. Reikėjo įsitikinti, kad galim sugyventi ir kartu gyventi“, – pokštaudamas kalba jis.
Porą geriausiai vienija humoro jausmas, mokėjimas pasijuokti ne iš kitų, o iš savęs.
Nuotykį su dešromis pirmą pasimatymo dieną jie pavertė linksma šeimos legenda.
„Na, pasakykite, kuri gi moteris nenorėtų šalia gėlių puokštės dar gauti ir gardžios dešros“, – sutuoktinio pokštais džiaugiasi Daiva.
