Po šių smūgių Viktoro mama išliko išskirtinai stipri ir užsibrėžė tikslą sukurti visavertį gyvenimą savo sūnui.
Medikų nurašytas vaikinas, kuriam buvo lemta visą gyvenimą praleisti ant patalo, 2009 metais išgarsėjo televizijos projekte „Lietuvos talentai“. Ten tautiečius ir komisiją jis nustebino su draugu neįgaliojo vežimėliuose šokdamas hiphopą. Viktoras – šio stiliaus šokių vežimėlyje pradininkas Lietuvoje.
Šiuo metu jis yra tapęs daugkartinis fitneso pasaulio čempionas savo kategorijoje.
Tėvas atsisakė neįgalaus sūnaus
Vis dėlto kopimas į sėkmę Viktorui buvo sudėtingas. Prieš 25-erius metus jis pasaulį išvydo su stuburo išvarža. Trečią parą jam buvo atlikta stuburo operacija. Deja, nesėkmingai.
Po jos medikai pasakė, kad Viktoras pasmerktas likti ant patalo, o dar geriau būtų, jeigu mama jį paliktų ligoninėje medicininiams bandymams.
„Mano mama – labai stipri moteris. Tai, ką išgirdo iš medikų, jai tik dar daugiau suteikė jėgų ir užsispyrimo man padėti.
Dar vienas smūgis buvo ir tai, kad vyras, su kuriuo ji manęs susilaukė ir kuriuo pasitikėjo, paliko ją sužinojęs, jog būsiu neįgalus.
Mano tėvas pasakė, kad toks sūnus jam yra nereikalingas ir paliko mus“, – karčiais prisiminimais dalijosi Viktoras.
Neįgaliojo vežimėlis – šokas draugams
Jis mena akimirką, kai būdamas ketverių pirmą kartą iš lovos pakilo ir tarpduryje atsistojo.
„Tai pamačiusi, mano mama apsiverkė. Tada nesupratau priežasties, tačiau dabar man viskas aišku.
Juk ji nuo pat mano kūdikystės dėjo milžiniškas pastangas, kad aš tapčiau niekuo nesiskiriantis nuo kitų.
Iki 11 metų aš vis dar vaikščiojau pats savo kojomis, tačiau vėliau man tapo per sudėtinga tai daryti ir aš atsisėdau į neįgaliojo vežimėlį.
Su tuo susitaikyti man nebuvo itin sunku – su vežimėliu judėdavau ir vaikystėje, būdamas sanatorijose ar ligoninėse, tačiau tai buvo tam tikras smūgis mano draugams – kartais atrodė, kad jie nebežino, kaip su manimi elgtis.
Vis dėlto ištikimiausi draugai nuo mokyklos laikų lydi mane iki šiol, džiaugiasi pasiekimais ir pergalėmis“, – kalbėjo vilnietis.
Dėl patyčių – mintys apie savižudybę
Jis atviras – nors draugų yra išlikę iki šių dienų, jo paauglystė buvo labai skaudi, jis net yra galvojęs apie savižudybę.
Viktoras tikino niekada nepamiršiantis patyčių, kurias jo atžvilgiu sukeldavo jaunesni moksleiviai. Jie tyčiojosi dėl sutrikusios eisenos ir akivaizdžios judėjimo negalios.
Tai suvokęs, jis kiekvieną dieną po pamokų namuose verkdavo. „Iki šiol prisimenu, kai namuose, padaręs namų darbus, imdavau verkti.
Iš manęs nuolat šaipėsi. Mano judėjimo negalia labai akivaizdžiai matėsi.
Aš net galvojau apie savižudybę, nes, atrodė, nebemačiau išeities iš situacijos.
Vėliau pasirinkęs Vytauto Didžiojo universitete studijuoti edukologiją supratau, kad patyčios – amžina problema.
Dabar dedu visas įmanomas pastangas, kad gaučiau kiek įmanoma daugiau žinių, susijusių su švietimu ir psichologija“, – kalbėjo vaikinas.
Į priekį veda mamos žodžiai
Lūžis paauglystėje įvyko po vieno pokalbio su mama. Kai jis pasiguodė jai, kad yra kitoks ir tokiu jaučiasi, ji tepasakė, kad Viktoras, nors yra kitoks, tačiau nėra blogesnis už kitus.
„Tie mamos žodžiai, kad esu kitoks, tačiau nesu blogesnis, iki šiol yra mano gyvenimo variklis.
Su ta mintimi, prisipažinsiu, aš gyvenu iki šiol. Tai yra mano gyvenimo stimulas. Visi mes esame skirtingi ir visi esame kitokie – vieniems reikalinga fizinė pagalba, o kitiems, galbūt, psichologinė.
Mano atveju aplinkiniai mato, kokią pagalbą man galima pasiūlyti ir kuo padėti.
Kasdien siekti tikslų ir dirbti su žmonėmis man padeda ir perskaityta literatūra. Nuo paauglystės skaitau psichologines knygas, domiuosi savianalize, ugdymu, švietimu.
Vedu motyvacinius seminarus, bendrauju su žmonėmis, nukreipiu juos tinkama linkme. Pas mane ateina žmonės, norintys tapti medikais arba kitų specialybių atstovais ir mes bendraujame, stengiuosi tinkama linkme nukreipti žmones, kad šie būtų laimingi, atradę save.“
Tapo geriausiu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje
Vežimėliu judriomis miesto gatvėmis nardantis ir iš jo ant fotelio mikliai gebantis persėsti Viktoras tiki, kad kada nors galės vaikščioti.
Tai, kad yra užsispyręs ir siekiantis tikslų, jis įrodė sudalyvavęs „Lietuvos talentuose“ ir sudominęs Lietuvos fitneso federaciją.
Po pasirodymo jie pakvietė Viktorą su bičiuliu vykti į Slovakiją ir ten pasaulio mėgėjų fitneso bei kultūrizmo čempionate Slovakijoje pašokti tarp profesionalų pasirodymų, pertraukų metu.
Viktoras atsisakė tai daryti pasakęs, kad į varžybas jis vyktų nebent kaip dalyvis. „Kitame laido gale girdėjau nuostabą. Aš pasakiau, kad į varžybas norėčiau atvykti kaip dalyvis.
Sužinojau, kokias atrankas turiu praeiti ir per vienerius metus tai sėkmingai padariau. Čempionatuose Lietuvoje ir Latvijoje užėmęs pirmąsias vietas.
Nuvykus į Slovakiją man taip pat šypsojosi sėkmė. Įrodžiau, kad galiu būti geriausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – aukščiausiais pasiekimais džiaugėsi studentas.
Prisipažino nesantis vienišas
Darbas visu etatu socialinėje įmonėje, studijos universitete, sportas, čempionatai. Ar pakanka žaviajam Viktorui laiko asmeniniam gyvenimui? „Tikrai pakanka“, – šypteli vaikinas ir nedaugžodžiaudamas prasitaria, jog šiuo metu jis nėra vienišas.
Negalia vyrui niekada nesutrukdė megzti pažintis su merginomis. Pasitikėjimą savimi ypač sustiprino pirmoji draugystė, kuri prasidėjo tada, kai Viktorui buvo 19.
Trejus metus trukę santykiai prasidėjo nuo to, kai mergina pati pirma jį užkalbino. „Man, kaip žmogui, sėdinčiam vežimėlyje, tai buvo didelis postūmis į priekį.
Paauglystėje man būdavo nedrąsu, tačiau tai, kad mergina tada pati mane užkalbino, man suteikė pasitikėjimo savimi“, – išsidavė vaikinas.
Tai Viktorą paskatino ir patį prieiti prie merginų, nebijoti su jomis bendrauti. Su laiku dingo baimė užkalbinti nepažįstamą ar mažai pažįstamą žmogų.
