Anželikos Cholinos šokio, Baltijos baleto teatrų ir Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjai K.Tarasevičiūtei šiuo metu – priverstinė pertrauka, nes balerinai iš dalies plyšo Achilo sausgyslė.
Kristina traumą patyrė atlikdama pratimą prieš spektaklį – netaisyklingai ištempė neapšilusią koją.
Tačiau po to ji šoko scenoje ir tik po savaitgalio nuėjusi į darbą pajuto skausmus, nes jau negalėjo atsistoti ant pirštų galų.
Nuvykus į ligoninės priimamąjį balerinai koja buvo įstatyta į įtvarą, kurį ji nešios ne vieną savaitę.
Kol gydysis traumą, šokėja turės laiko pailsėti nuo scenos, kuri jai – labai svarbi.
„Kristiną visur vežioju, lepinu“, – apie rūpinimąsi drauge kalbėjo M.Vaidotas.
Jeigu ji tik norėtų, Martynas mylimąją ant rankų nešiotų.
„Ji nesunki – juk balerina“, – šmaikštavo aktorius, su mylimąja šokantis A.Cholinos pastatytame spektaklyje „Otelas“.
Tačiau vilniečių menininkų keliai susitiko ne praėjusį rudenį parodytoje premjeroje, o gerokai anksčiau. Kur juodu susipažino?
Martynas: Pirmąkart susitikome prieš trejus metus įmonės renginyje Kaune. Ji pasirodė su iliuzionistu Mantu Wizardu.
Tuo metu atkreipiau dėmesį į dailią jo asistentę, tačiau tik pasisveikinome, trumpai pasišnekėjome. Po to padėjau iki automobilio nusinešti lagaminą.
Kristina: O lemtingas susitikimas įvyko prieš dvejus metus: eidama iš baro lauke pamačiau Martyną ir jį pakibinau, nors taip elgtis man nėra būdinga. Šnektelėjome.
Martynas: Po to aš ją porą sykių pasekiojau per feisbuką – lyg niekur nieko atsiradau ten, kur ji buvo.
Kristina: Tuo metu feisbuke skelbdavau, kur esu, ką veikiu. Buvau atvira bendravimui.
Martynas: Mane kartą draugai pakvietė susitikti kavinėje. Buvo dešimta valanda vakaro, pamaniau, kad jau tingiu kur nors eiti. Bet per feisbuką sužinojau, kad toje kompanijoje yra ir Kristina.
Vienam draugui parašiau, kad einu. Tąkart su ja pabendravome daugiau. Palydėjau Kristiną iki taksi automobilio. Ir nuo tada pradėjome susitikinėti.
Kristina: Pasipylė Martyno kvietimai į teatrą. Eidavome į spektaklius.
Martynas: Vaidinau televizijos seriale „Juodos katės“, kuriame mano partnerė buvo aktorė Valda Bičkutė. Jai užsiminiau, kad norėčiau pamatyti jos vaidmenis Vilniaus mažojo teatro spektakliuose, kurių nebuvau matęs.
Su malonumu į tuos spektaklius ėjau su Kristina. Po to peržiūrėjome ir nematytus Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklius.
Kristina: Ir dabar dažnai einame į teatrus. Kadangi patys dažnai būname scenoje, mums tapo švente pamatyti, ką kuria kiti. Norime pabūti žiūrovai.
– Kaip palaikėte mylimąjį, kuris su Natalija Bunke dainavo televizijos projekte, tačiau pusfinalyje iš jo iškrito?
Kristina: Po kiekvieno jų pasirodymo balsuodavau siųsdama žinutes, net baisu būdavo sulaukti telefono sąskaitų.
Martynas: Nesigailiu, kad dalyvavau „Žvaigždžių duetuose“. Man tai buvo didelė patirtis, daug išmokau. Nors esu rokeris, popmuzika man buvo nelengvas išbandymas.
Vieną vakarą buvome pirmi, kitą – jau paskutiniai. Tokie rodikliai priklausė ir nuo žiūrovų aktyvumo, tai yra kas iš artimųjų tą dieną žiūrės laidą.
Kristina: Sėkmė televizijos projekte priklauso nuo to, kokia didelė tavo šeima, ar turi mokinių, ar turi savo studiją bei kiek turi draugų.
Pati dalyvavau dviejuose projektuose ir žinau, kad draugai nebalsuoja. Sutikus gatvėje bičiulius visi pasako: „Aš tave palaikiau.“ Bet paklaususi, ar balsavo, išgirsdavau: „Ne.“
Martynas: Draugai tik morališkai palaiko – apie tai parašo feisbuke. Man draugai teigė, kad vis siųsdavo po keletą žinučių.
Bet jos nemažai kainuoja, todėl daug nenusiųsi.
– Tačiau tai galėjo jums padėti suprasti, kas yra tikri draugai?
Kristina: To nereikėtų taip stipriai sureikšminti, bet draugų ratas bet kuriuo atveju sumažėjo. Juk suprantame, kas už mūsų stovi, o kas šiaip tik šliejasi.
Martynas: Bet kai kurie kolegos, su kuriais taip intensyviai nebendravome, po pasirodymų projekte man vis paskambindavo ir pagirdavo.
Susitinkame renginiuose, dažniau pasišnekame, pastabas pasako. Atsirado kitoks ryšys su kolegomis ir supratau, kad jie netgi svarbesni už tuos, kuriuos laikiau artimais bičiuliais.
– Judu turbūt esate vienas kitam geriausi draugai?
Kristina ir Martynas sutartinai: Nežinome. (Juokiasi.)
Kristina: Nesupraskite neteisingai, tačiau Martynas turi keletą labai gerų draugų iš vaikystės. Pastebiu, kad vyriška draugystė – labai tvirta. Aš neturiu geriausios draugės. Visuomet geriau sutariu ne su moterimis, o su vyrais.
– Vieno triuko metu magas peiliais raižo dėžę, kurioje slepiasi jūsų mylimoji. Ar jūsų nekrečia šiurpas, kai Kristina scenoje pasirodo su Mantu Wizardu?
Martynas: Aš net negalėčiau Kristinos atkalbėti nuo šios veiklos, nes ji daro tai, kas jai patinka. Man smagu stebėti magijos triukus.
Juos su Kristina peržiūrime kompiuteryje, nes repeticijos ir spektakliai yra filmuojami.
Sunku suprasti, kaip tie triukai pavyksta. O ji saugo paslaptis. Juk darbas yra darbas, o gyvenimas – visai kas kita.
– Gyvenate kartu?
Martynas: Po vienu stogu įsikūrėme prieš metus.
– Ar tenka gludinti vienam kito charakterį?
Kristina: Tenka, nes aš – daug greitesnė nei jis. Šauna mintis į galvą ir turiu veikti. Be abejo, man reikėtų nurimti. Martynas mane pristabdo, nes jo Zodiako ženklas – Jautis. (Juokiasi.)
Martynas: Kristina – staigi, o aš mėgstu viską ramiai apsvarstyti. Ji ratu bėgioja, o aš einu tiesiai. (Juokiasi.)
Kristina: Aš – Liūtas, nenuostabu, kad mums tenka derintis. Aš visko daug prigalvoju, daug noriu daryti.
O Martynas daug svarsto. Dėl tų svarstymų žlunga mūsų kelionės.
Per tą laiką, kol jis mąsto, aš persigalvoju. Ir kad liktų it musę kandęs sakau: „O aš su kolegomis išvykstu gastrolių.“
Su teatrais daug prisikeliavau, norėtųsi keliauti dviese. Pigesnius lėktuvų bilietus reikia pirkti staiga, todėl būtina greitai nuspręsti.
Bet atostogos – labai trapu. Negalime pasakyti, ką veiksime rytoj. Todėl sunku žinoti, kada tos atostogos bus, o gal jų šįmet visai nebus.
– Ar skaičiuojate pažinties metus ir paminite sukaktis?
Kristina: Prieš porą savaičių paminėjome dvejų metų pažinties sukaktį, ta proga vakarieniavome belgiškų patiekalų restorane. Svarbiausia sąlyga buvo skaniai pavalgyti. Labai mėgstame skanų maistą.
– Kokių patiekalų užsisakėte?
Kristina: Aš valgiau midijas, Martynas – triušiuko šlaunelę. Desertui užsisakėme belgiškų vaflių. Buvo skanu.
Martynas: Iš pradžių svarstėme, kurią datą reikėtų laikyti pažinties pradžia, – ar tą, kai susitikome prieš trejus metus, ar metais vėlesnę, kai pradėjome draugauti.
Nutarėme, kad skaičiuosime nuo lemtingo susitikimo.
Kristina: Vienų metų sukakties nepaminėjome, nes pamiršome. O antrąsias metines nutarėme paminėti, nes kaip tik feisbuke peržiūrėjau įrašus ir pati nustebau, kad turime progą eiti skaniai pavalgyti. Tačiau datų nesureikšminame, nes mėgstame lankytis naujose vietose, išmėginti naujus skonius.
– Namuose ruošiate valgį?
Kristina: Šiuo metu nėra kur gaminti, nes neįrengta virtuvė. Tačiau už valgio ruošimą, namų tvarkymą atsakinga esu aš. Martynas rūpinasi maisto produktų pirkimu, šiukšlių išnešimu.
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Kristina: Nepusryčiaujame, nes šeštadienį dirbame. Maistas mus sudomina nuo pietų, kai jau būname kur nors išvykę ar išėję savais reikalais.
Martynas: Rytais sau pradėjau plakti vaisių kokteilius. Tačiau dažnai tenka pasistiprinti kelyje, nes gastrolių skonį geriausiai galima pažinti degalinėse nusipirkus maisto.
Kristina: Degalinių maistas – figūros priešas. Bet daug judu, tad kalorijos greitai sudega.
Su Martynu kartu pietaujame sekmadieniais, nes ta diena dažniausiai būna laisvadienis.
Tuomet norisi net ir draugų pasikviesti, išeiti papietauti visiems kartu.
Vienus metus gyvenau ir dirbau Kinijoje, labai pamėgau Azijos virtuvės patiekalus. Todėl ir Vilniuje mėgstu lankytis azijietiškos virtuvės restoranuose.
Martynas: Pajuokausiu sakydamas, kad elgiuosi kaip šuo, nes valgau viską. Nesu išrankus maistui. Tačiau man artimiausia vis dėlto itališka virtuvė – makaronai, lazanija.
