Seni bičiuliai iš Druskininkų kilusį Martyną vis patraukia per dantį: pasiūlo kartu išgerti alaus, pasilinksminti.
„Moška, ką tu čia dabar sugalvojai?“ – užmeta jie draugui, kurį daugybę metų vadina pavarde. Juk visi buvo įpratę vakarais kartu leisti laiką. Dabar tokiu metu Martynas jau ruošiasi miegoti.
Nepuolė garbinti kitų dievų
„Pabuvęs tyloje pats supratau, kaip reikia vertinti pasaulį, o ne klausyti, ką kas nors pasakė“, – ramiai dėstė M.Moška.
Jis savo vardo nepakeitė, nepradėjo aplinkiniams kategoriškai aiškinti, kaip gyventi, nepuolė garbinti kitų dievų, o kaip tik ėmė labiau suvokti krikščionybės prasmę, tapo religingesnis, sąmoningesnis.
Pasikeitė ir jo kuriama muzika – ji dabar ramesnė, atsirado nemažai indiškų motyvų. Lietuvis įrašė lėtos muzikos kūrinių ir su šamanėmis. Martyną domina ir lietuviškas folkloras – jis vaikšto į ansamblių repeticijas dainuoti sutartinių.
„Nebegaliu groti klube, nes visa klubinė kultūra skendi alkoholyje. Jei kviečia kur nors groti į renginį, atsisakau. Nebent tai būtų dieną.
Galbūt netrukus galėsime susėsti salėje ir padaryti mano naujų kūrinių perklausą“, – planavo M.Moška.
Eksperimentuoti su muzika jis pradėjo mokykloje: ėmė kurti ją kompiuteriu, vedė diskotekas, dalyvavo didžėjų konkursuose, domėjosi įvairiais muzikos stiliais.
Eksperimentas M.Moškai pavyko – jis tapo žinomu elektroninės muzikos kūrėju, subūrė didelį gerbėjų ratą. Be to, prieš septynerius metus jis su saksofonininku ir multiinstrumentalistu Vitalijumi Rodevičiumi bei vokalistu Karoliu Ramoška subūrė grupę „Proper Heat“.
Pirmuosius įrašus nusiuntė į Anglijos leidybos kompaniją „NANG Records“, kuri susidomėjo lietuvių kūryba.
Netrukus jie išleido pirmąjį studijinį albumą, o prieš dvejus metus – ir antrąjį.
Grupės įrašai skamba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio radijo stočių eteryje, sudėti į daugybę muzikos rinkinių. Grupės sudėtis pastaraisiais metais pasipildė dar keliais profesionaliais muzikantais.
„Proper Heat“ nuolat rengia koncertus, tačiau gerbėjai M.Moškos juose jau neišvysta.
Vyras dabar studijoje dažniau dirba vienas.
Nuo vaikystės linko į muziką
Nuo pat vaikystės Martynas buvo linkęs į muziką, grojo fleita, tačiau mokytis tai daryti profesionaliai jo netraukė. Vis dėlto baigęs mokyklą jis atvažiavo į Vilnių ir pasirinko su menu susijusią sritį – įstojo studijuoti kultūrinės veiklos vadybos Vilniaus kolegijoje.
M.Moška norėjo įsitvirtinti sostinėje, tad iškart susirado darbą vienoje leidybos įmonėje.
Dirbo su įrašais, renginiais, su atlikėjais keliavo po koncertinius turus.
Vėliau įsidarbino nekilnojamojo turto įmonėje ir ėmė kilti karjeros laiptais – tapo turto vertintoju.
„Net nepastebėjau, kaip užsisukau gyvenime tarsi žiurkės rate. Penkias dienas ari, vakare dar padirbi su muzika, savaitgaliais groji klubuose, dalyvauji vakarėliuose.
O pirmadienį dar švilpiančia galva vėl pradedi su kava ir bandele, tęsi su kiaulienos kepsniu“, – prisimena muzikos kūrėjas.
M.Moška prisipažino, kad darbas jam neteikė tokio malonumo, kokį jis įsivaizdavo. Vyras lenkė nugarą dėl pinigų, tačiau jautėsi nieko naudinga neduodantis kitiems.
Muzikos kūrimas neužpildė jo laimės taurės. Jis ieškojo būdų, kaip ištrūkti iš rutinos, todėl prieš keletą metų pradėjo lankyti jogos treniruotes. Po jų jausdavosi kur kas geriau. Ėmė svajoti apie ilgą kelionę.
„Vis dėlto iki galo nesuprasdavau, kur link noriu eiti. Maniau, kad išvykęs tiesiog linksmai gyvensiu, skrosiu bangas banglente, gersiu kokteilius paplūdimyje, ir viskas bus puiku.
Tačiau dabar esu įsitikinęs, jog jau po poros savaičių tokio nerūpestingo gyvenimo suprastum, kad jis neturi prasmės“, – pasakojo M.Moška.
Išbandė meditaciją
Surasti prasmę savo kasdienybėje jis ir troško. M.Moška iš draugų sužinojo apie vieną seniausių Indijos meditacijų – vipasaną. Išvertus iš indų kalbos, tai reiškia matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.
Susidomėjęs šia meditacija Martynas panoro ją išbandyti.
Išsiaiškinęs, kad vipasanos meditacijos technikos mokoma įvairiose pasaulio šalyse vykstančiuose kursuose, kurie trunka 10 dienų, M.Moška pasirinko Tailandą ir ten išvyko.
„Davė mažą kambariuką. Ketvirtą valandą ryto pasigirsdavo skambutis. Turėdavau keltis, eiti į salę, kur giedamos giesmės.
Kas valandą 10 minučių daromos pertraukos, yra laikas pietauti, bet visą laiką negali su niekuo bendrauti, negali žiūrėti kitiems į akis, negali turėti savo telefono, savo maisto, gerti svaigalų.
Ten man teko laimė pirmą kartą gyvenime pabūti pačiam su savimi be jokių trikdžių“, – atradimais džiaugėsi M.Moška.
Jis puikiai atsimena viską, kas tuo metu su juo vyko. Po kelių dienų Martynui pasidarė neramu ir jis netgi ėmė svarstyti apie meditacijos nutraukimą.
Tai, kas iš pradžių dėjosi jo galvoje, vyrą kiek gąsdino. Tačiau pamažu protas ėmė rimti, kūną užplūdo malonūs pojūčiai.
„Po trečios paros jau pamaniau, kad nušvitau, nes buvo toks jausmas, tarsi pakilau virš savo kūno. Apsidžiaugiau. Norėjosi tai patirti dar kartą. Bet kad ir kaip stengiausi, vis nepavyko ir vėl norėjau meditaciją baigti.
Taip prasikankinau iki 8 dienos, kai vėl pajutau pakilimą. Bet kankinausi ne veltui, juk galėjau pabūti su savimi“, – patirtimi dalijosi M.Moška.
Anksčiau namuose jis buvo bandęs medituoti po valandą ar kelias, tačiau tai nesuteikdavo jokių panašių pojūčių, kokius patyrė vipasanos kursuose.
Jį aplankė prisiminimai iš ankstyvos vaikystės – vaizdiniai, kokių net nenutuokė esant.
„Medituojant išsivalė visas kūnas. Nėra jokios programos, ką kada reikia galvoti, tačiau yra metodas. Turi apie nieką negalvoti, susikoncentruoti į savo kvėpavimą.
Maždaug – šaltas oras įeina, šiltą iškvepi.
Po minutės mintys nušoka, bet turi jas vėl grąžinti. Buvo lengvų, bet buvo ir labai sunkių momentų“, – apie išbandytą meditaciją kalbėjo vyras.
Kiekvieną vakarą visi susirinkdavo į paskaitą, kurioje vadovai pasakodavo, ką tą dieną išgyvendavo kursų dalyviai.
M.Moška stebėdavosi, nes jam atrodydavo, kad būtent taip jis ir jautėsi.
„Tos technikos aiškios jau kelis tūkstančius metų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jos nepraktikuojamos.
Man šis vipasanos meditacijos kursas buvo lūžis, padėjo pabusti ir davė valios jėgų keistis, ieškoti išsamesnių atsakymų ir prasmės“, – paaiškino vyras.
Užplūdo pozityvios mintys
Po meditacijos kursų M.Moška jautėsi pakylėtas. Iš akių jam tryško ašaros, jis jautėsi dėkingas, kad yra gyvas. Aplinkui esantys žmonės jam atrodė labai geri.
„Galvoje susidėstė daug dalykų. Pirmiausia – kokią žalą žmogui daro alkoholis. Kiek dėl jo vartojimo įvyksta tragedijų, jau nekalbant apie neigiamą poveikį organizmui.
Kasdien matydamas aplink geriančius žmones, pats vartodamas alkoholį niekada apie tai nebuvau pagalvojęs. O po meditacijos savaime atėjo suvokimas“, – tikino M.Moška.
Martyną užplūdo pozityvios mintys, jis išmoko suprasti, ką sako jo organizmas, atrado ryšį tarp savęs ir aplinkos.
Kiekviename žmoguje Martynas sako matantis save, nes visas gyvas pasaulis yra vienas organizmas. Tačiau jis norėjo sužinoti daugiau – kas su juo įvyko, kodėl jis taip gerai jaučiasi, ir ieškodamas atsakymų prasitęsė savo kelionę.
Parašė laišką darbdaviams, mamai, bičiuliams, kad dar negrįš, ir iš Tailando persikėlė į Indiją, kur nukeliauti jau seniai svajojo. Kiek laiko truks jo kelionė, iš anksto neplanavo.
„Supratau, kad nesu pasaulio bamba ir pasaulis be manęs nenustos suktis. Tuo labiau kad turėjau ir finansinių galimybių – buvau susitaupęs, be to, nuolat kapsi po vieną kitą kapeiką iš ilgalaikių projektų. Daug metų laukiau šios kelionės, bet vis negalėdavau išvykti dėl įsipareigojimų klientams, kolegoms, grupės nariams“, – paaiškino pagaliau atitrūkęs M.Moška.
Po mėnesio šiaip ne taip gavęs vizą Martynas pagaliau pasiekė Indiją. Per tą laiką dar spėjo pasibastyti po Malaiziją.
Indijoje prasidėjo jo išsvajota kelionė – pilna nuotykių ir atradimų. Lietuvis sutiko jogos mokytoją, kuris rekomendavo jam pagyventi viename vienuolyne. Indijoje jie vadinami ašramais.
Ten Martynas baigė dvi jogos programas ir liko dar mėnesį savanoriauti. Vėliau persikėlė į Indijos Goa valstiją. Kasdien M.Moška vis daugiau išmokdavo, kaip gyventi, sutiko daugybę bendraminčių.
Taip kelių savaičių kelionė užsitęsė beveik iki pusės metų.
„Grįžau su barzda ir ilgais plaukais, tačiau neskelbiau visiems, kad grįžau kitoks. Nesistengiu specialiai visiems pasakoti, kad pagerėjo mano gyvenimas, kad atsisakiau alkoholio.
Bet smagu, kai draugai, kurie ateina kartu užsiimti joga, klausia patarimų. Gera įkvėpti kitus“, – sakė Martynas.
Grįžus iš kelionės vyro gyvenimas Lietuvoje pasikeitė. Pirmiausia baigėsi vakarėliai, tad dalis draugų atitolo. Bet Martynas dėl to nesikremta, sako: gyvenimas kaip traukinys – vieni įlipa, kiti išlipa.
„Mano gyvenimas tapo šviesesnis. Supratau, jog turiu būti dėkingas Dievui, kad esu šioje žemėje. Nebėra jokio nerimo dėl ateities. Atsiranda žmonių, su kuriais man gera ir kurie dar labiau mane įkvepia.
Supratau, kas yra švarus gyvenimas. Švarios mintys, švarus maistas. Anksčiau kišdavau į save bet kokį maistą negalvodamas, o dabar jaučiu kūno reakciją į kiekvieną kąsnį“, – apie pokyčius kalbėjo vyras.
Tapo vegetaru
M.Moška nebevalgo mėsos, vasarą pats augina cukinijas, morkas, o dabar – saulėgrąžų daigus ant palangės. Vyro mityboje gausu riešutų.
Nuo vaikystės Martynas puikiai gamina, tik ilgą laiką dėl greito gyvenimo tempo jis buvo įpratęs valgyti kavinėse bei restoranuose. Užtat dabar vėl sukiojasi virtuvėje.
Kulinarijos žinių dar pasisėmė Indijoje, atsivežė prieskonių. Kiekvieną rytą M.Moška pradeda nuo kokteilio, pietums kepa daržoves, iš avinžirnių gamina humusą, verda košes, pavyzdžiui, iš bolivinių balandų, kurias pats pradeda auginti.
„Pats pradėjau ūkininkauti. Su bičiuliu ūkininku pabandėme Lietuvoje užauginti bolivinių balandų ir mums pavyko, tad pavasarį jau sėsime jų daug. Draugas jau seniai užsiima ekologiško maisto gamyba, o aš prie jo prisidedu.
Norisi sukurti ką nors naudinga, kuo pats tikiu. Bolivinės balandos yra tokios maistingos, kad jas astronautams vietoj mėsos deda skrydžių į kosmosą metu. Ketiname gaminti avižų bei kanapių pieną“, – dalijosi planais M.Moška.
Martynas ne tik įsisuko į ekologinį ūkininkavimą, bet ir su draugais pagamino balansinį treniruoklį. Jais ketina prekiauti.
Treniruoklis yra tarsi savotiška meditacija, mat norėdamas ant jo išstovėti turi visiškai susikoncentruoti į savo kūną. Lavėja pusiausvyra, treniruojamos visos raumenų grupės.
M.Moška tikino dabar darantis tai, kas jam suteikia pasitenkinimą.
Jam nereikia vaidinti ar apsimetinėti. O dėl savo pokyčių neigiamos aplinkinių reakcijos nejaučia.
Praėjusių metų pradžioje Martynas vėl keletą mėnesių praleido Indijoje – lankė kursus ir tapo jogos mokytoju. Jis vėl norėtų leistis į kelionę, tad jau dairosi bilietų.
Ten pabuvęs Martynas vis ką nors atranda, išmoksta ką nors naudinga. Jį traukia tas pasaulis, tačiau visam laikui persikelti ten net nesvarsto.
„Čia mano žemė, mano vieta. Turiu planų Lietuvoje. Čia mano artimieji, su kuriais noriu palaikyti ryšį. Tėvai džiaugiasi, kad sąmoningai gyvenu. Dabar net daugiau laiko kartu su jais praleidžiu.
Pernai iš kelionės grįžau anksčiau, nei ketinau, mat mirties patale gulėjo mano 96 metų senelė. Slaugiau ją kelis mėnesius ir ramiai išlydėjau į kitą pasaulį“, – kalbėjo Martynas.
Per pastaruosius metus M.Moška perskaitė daugybę knygų, tarp kurių – ir Šventasis Raštas.
Jam įdomu gilintis į krikščionybę, lyginti ją su kitomis religijomis.
Bolivinių balandų košė su vaisiais
Reikės:
bolivinių balandų
obuolio
kriaušės
persimono
džiovintų spanguolių, razinų, įvairių riešutų, cinamono
Paruoškite vaisius – nuplaukite juos ir supjaustykite. Užvirkite puode vandenį ir supilkite bolivines balandas. Kol jos 15 minučių virs, patroškinkite garuose vaisius ir apiberkite juos cinamonu. Dėkite į lėkštes karštą košę, o ant viršaus – vaisius.
