Nė vienos nebepamilo
„Negailėjau Aldonai nieko – nei širdies, nei pinigų, o ji, kaip toje dainoje – Juoda orchidėja. Taip skaudžiai sielą man sugėlė, taip dėl jos kentėjau“, – guodėsi kupiškietis 59 metų Stasys Vaitiekūnas. Meilė moteriai padėjo jam pakilti iš invalido vežimėlio, bet baigėsi skaudžiu išsiskyrimu ir priekaištais.
Moterišku žavesiu S.Vaitiekūną užbūrusi Juoda orchidėja – tai tame pačiame rajone gyvenusi, bet jį palikusi ir kitur persikėlusi Aldona, jo bendraamžė, graži, aukšta, „moteris kad ojojoj“.
Bet jųdviejų draugystė baigėsi labai negražiai.
Anksčiau moterį vadinęs brangute Aldute, dabar vyras apie ją rėžia: „Invalidu pasinaudojusi barakuda.“
Juodu bičiuliavosi 20 mėnesių, po jųdviejų išsiskyrimo praėjo lygiai tiek pat laiko. Vėl likęs vienas vyras pasiskelbė laikraštyje, kad ieško draugės. Sako sulaukęs nemažai skambučių, susitikęs su keliomis moterimis, bet po Aldonos taip ir nebesugebėjęs nė vienos pamilti.
Vilčių teikia sielos draugė, gyvenanti Kaune. Nors akis į akį matėsi vos porą kartų, bet S.Vaitiekūnas tiki, kad šįkart meilė bus abipusė, nes juodu sieja tas pats likimas – abudu serga išsėtine skleroze.
Ėmė nykti akyse
S.Vaitiekūnas pasakojo, kad antrosios pusės per pažinties skelbimus ieškojo ir po žmonos Laimutės mirties prieš trejus metus. Moteris susirgo vidaus organų raumenų atrofija ir nesugebėjo ligai pasipriešinti.
Penkiolika metų išsėtine skleroze sergantis S.Vaitiekūnas puolė neviltin, ėmė nykti tiesiog akyse, nebesvėrė nė 60 kilogramų.
Kaimynė tuomet ir patarė nelaukti – ieškoti moters, nes bus blogai.
Po žmonos mirties tebuvo praėję 4 mėnesiai, bet tokiam žingsniui pritarė ir du vyro sūnūs.
S.Vaitiekūnas nerimavo: negi moterys susidomės vežimėlyje sėdinčiu invalidu? Bet pasirodė, kad neįgalumas taip negąsdino, kaip kitų vyrų girtavimas ar paleistuvavimas.
Bet nė viena iš atsiliepusių į skelbimą moterų kažkaip prie širdies nelipo. S.Vaitiekūnas prisiminė netoliese kaime gyvenančią Aldoną – žinojo, kad ji išsiskyrusi, gyvena ūkiškai. Iš jos pirkdavo pieną dar su sutuoktine.
Kas mėnesį – gėlių
Sukaupęs drąsą, S.Vaitiekūnas paskambino Aldonai ir pasiūlė susibičiuliauti, pakelti po šampano taurę. Moteris atsakė pagalvosianti ir galop sutiko. Tai įvyko rugpjūčio 8 dieną, abu šnekėjosi iki vidurnakčio.
„Nuo to laiko kiekvieno mėnesio aštuntą dieną dovanodavau jai gėlių. Mat žmonos mirtis mane labai sukrėtė – gal buvai jai kada negeras? Todėl prisižadėjau kitą moterį visaip lepinti, mylėti. Esu romantikas“, – kalbėjo S.Vaitiekūnas.
Moteris ir jųdviejų draugystė atrodė tarsi pasaka. Abu mišraines ruošia, desertus gamina, kartu pietauja.
Ketvirtadieniais jis žuvį kepa, abu skanauja.
Kartu neapsigyveno, bet kartais naktis leisdavę drauge.
Kai blogas oras, važiuodavo Aldonos paimti iš darbo, kad nereikėtų per lietų pėdinti.
Moteris jam išsitarė, kad karvių melžti ir girdyti važiuoja dviračiu, tai ir į ganyklą ją paveždavo.
„Užbūrė. Beprotiškai įsimylėjau“, – nusišypsojo S.Vaitiekūnas.
Pasisiūlė nupirkti malkų
S.Vaitiekūnas pasakojo, kad pats gaudamas per tūkstantį litų pensijos suprato, jog Aldonai nelengva verstis. Jos namas didelis ir šaltas, malkų – nėra.
„Aldute, kuo gi tu kūrensi?“ – klausiau. Ji tyli, nesako nieko, o mano meilė liepsnote liepsnoja. Tai negi nenupirksi?“ – prisiminė S.Vaitiekūnas.
Pajutęs gailestį, nupirko malkų ir kitą sykį, dar pjuvenų, briketų. Moteris prašė, jeigu jau perka, tai pirkti kas pigiau, bet S.Vaitiekūnas norėjęs mylimąją aprūpinti tuo, kas naudingiau, neskaičiavęs pinigų.
Pritrūko karvei šieno. Vėl net neprašomas pagelbėjo S.Vaitiekūnas.
Užtat dabar, kalbėdamasis su korespondente, vyras beria skaičiais: „Malkos 400 litukų, atraižos 380 litų, pjuvenos 200 litų.“
Po to moteris paprašė nuvežti į kapines, į ligoninę – negi atsakysi?
Davė jai savo banko kortelę, liepė nusipirkti ir sau ką tik nori.
Kas pasikeitė, nežino
Po to abudu nusipirko septynis paršelius. Mokėjo S.Vaitiekūnas, augino Aldona. Iš sėlenų – menka nauda, tad vyras pirko ir vežė grūdus. Perpus augino ir paukščius.
Kai pardavė paršelius, gavo 600 litų pelno, bet Aldonos draugės ją pakursčiusios, kad ūkyje tiesiog būtinas malūnas. S.Vaitiekūnas šiam pirkiniui neprieštaravo.
Sutiko paskolinti pinigų ir šaldytuvui, Aldona dalį sumos sugrąžino.
Bet po to kažkas pasikeitė.
S.Vaitiekūnas tikino, kad nesupranta, kas įvyko, kodėl Aldona tapo nekalbi ir nesmagi.
Po metų bičiulystės buvusi netgi šneka apie gyvenimą kartu. Kalbą, ką jiedu toliau darys, pradėjusi Aldona.
Žmogus pasiūlęs susieiti į vieną vietą. Moteris pasakė, kad ateis pas jį gyventi, bet po savaitės persigalvojo. Kodėl – taip ir nepaaiškinusi.
Suprato, kad moters nebeturi
Galutinis lūžis įvyko po jiems atsitikusios automobilio avarijos.
Sunkiai susirgo Aldonos motina, reikėdavo važiuoti į ligoninę. Kas gi daugiau veš, jei ne S.Vaitiekūnas?
„Taip kartą grįžtant namo pajutau, kad jos nebeturiu. Aldona ilgai tylėjo, po to tarė besigailinti, jog su manimi prasidėjo. Aš prisipažinau, kad taip pat gailiuosi, jog 20 mėnesių ją išlaikiau“, – kalbėjo S.Vaitiekūnas.
Ir tuomet kelyje pasipainiojo greideris. Smūgis – sudaužytas mašinos sparnas, kapotas ir buferis. S.Vaitiekūnui sumušti šonkauliai.
Ir itin nemalonus Aldonos skambutis naktį. Moteris pasakiusi, kad ji – sužeista, ir pagrasinusi, jog jam tai brangiai atsieis.
Bet kitą dieną ją išvydęs nešančią rankose dujų balioną. Skilusiu šonkauliu?
Dovanų sumas – į sąrašą
Paklaustas, kodėl pasakoja apie tokius asmeninius dalykus ir kodėl liepsnojant meilei taip skrupulingai užsirašinėjo mylimajai išleistas pinigų sumas, S.Vaitiekūnas sakė, kad nori apsaugoti kitus vyrus. Mat jis įtaria, kad Aldonai terūpėjo jo pinigai.
„Aldona liko man skolinga 50 eurų už siurblį, 370 litų už malūną, 890 litų už šaldytuvą ir 100 eurų už kiaulę“, – vardijo S.Vaitiekūnas. Iš viso apskaičiavo – apie 500 eurų.
Vyras pripažino, kad iš invalido vežimėlio jį pakėlė meilė šiai įspūdingai, gražiai moteriai, užtat kiek nervų jam kainavęs išsiskyrimas!
Dabar S.Vaitiekūnas sunkiai vaikšto, bet kitų pagalbos namuose nereikia. Sportui jis skiria po dvi valandas kasdien – mankštinasi, kiloja svarmenis, daro fizinius pratimus.
Pagirtas, kad nepuolė į depresiją, S.Vaitiekūnas plačiai šypsosi: „Ir nenusigėriau. O ligos diagnozė man, autobusų vairuotojui, buvo baisus smūgis, nuosprendis, kad nebegalėsiu dirbti.“
Prabudo moteriškas gailestis
S.Vaitiekūno už grožį išgirtoji Juoda orchidėja – Aldona (pavardė redakcijai žinoma) tik atsiduso išgirdusi korespondentės klausimą apie S.Vaitiekūno kaltinimus: „Tikrų tikriausias šmeižtas. Kiek jis gali mane persekioti?“
Moteris papasakojo, kad pardavė dviejų aukštų namą Kupiškio rajone, nes vaikams užaugus vienai jis per didelis ir per brangus. Nusipirko namuką kitame rajone.
„Tikėjausi ramybės, bet S.Vaitie-kūnas persekioja mane ir čia. Atvažiavo su viena televizija, su kita, kieme visaip darkėsi ir rėkė, mane keikė. Net kaimynai išėjo pasižiūrėti, kas nutiko“, – kalbėjo Aldona.
Iš gėdos moteris vos neišprotėjusi. Draugystę su S.Vaitiekūnu dabar ji laiko didele gyvenimo klaida.
Aldona tikino, kad vyrų draugijos neieškojo, bet prieš trejus metus sulaukusi S.Vaitiekūno skambučio susvyravo: „Kodėl gi ne?“
Aldona net nežinojusi, kad S.Vaitiekūnas yra neįgalus, nes šis, su žmona atvažiavęs pieno, niekada nelipdavo iš automobilio.
„O kai pamačiau – tikriausiai juoksitės, bet prabudo moteriškas gailestis“, – kalbėjo Aldona.
Grįždavo su gėlėmis dantyse
Aldona tvirtino pasakiusi iš karto, kad jųdviejų su S.Vaitiekūnu draugystei neprieštarauja, tik intymumo jų santykiuose nebūsią.
Bet praėjus porai savaičių iki Aldonos atsirito atgarsiai – S.Vaitiekūnas ėmęs kam papuola pasakoti apie jųdviejų „reveransus“ lovoje, nors nieko panašaus nebuvę.
„Stasys pasakoja, kad mane labai mylėjo? Tai ar jis širdies neturi, kad mylėtą moterį taip šlykščiai apkalba ir persekioja? Niekad nemaniau, kad pataikysiu ant tokio žvėries...“ – susigraudino Aldona.
Ji tikino, kad ne sykį po eilinio barnio jį išvariusi, bet vyriškis esą su gėlėmis dantyse vėl pasirodydavo jos kieme.
„Jis, matyt, vis viena tikėjosi sulaukti intymumo. Kartą pasakiau labai griežtai, kad to tikrai nebus. Tai greičiausiai įžeidė jo savimeilę, todėl nutarė mane visiems parodyti kaip kokią barakudą“, – kalbėjo moteris.
Tikina skolas grąžinusi
„Nesiginu – Stasys man tikrai padėjo ir malkų, ir šieno nusipirkti, paskolino pinigų šaldytuvui. Iš pradžių tikrai gražiai draugavome, jis ir žuvį kepė, ir vynu vaišindavo...“ – kalbėjo Aldona.
Iš jos, gyvenančios ūkiškai, S.Vaitiekūnas imdavęs pieno ir mėsos.
Paklausta, ar ji tikrai liko skolinga S.Vaitiekūnui 500 eurų, Aldona nustebo: „Tik 500 eurų? Anksčiau jis reikalavo 32 tūkstančių.“
Litais ar eurais ši suma, Aldona nepasiteiravusi, nes ją ištikęs šokas.
Aldona tvirtino, kad už šaldytuvą netrukus po pirkimo atsiskaitė, o už šieną pinigus sutaupė ir skolą atidavė ne per seniausiai. Turi ir S.Vaitiekūno parašą, kad skola grąžinta.
Moteris tvirtino nesanti skolinga S.Vaitiekūnui ir už siurblį, nes jį pirkusi už savo pinigus, o malūną – iš pelno už užaugintus paršelius.
Su S.Vaitiekūno banko kortele jam pirkdavo maisto produktų, o jo paraginta ne kartą ir sau sūrio ar batoną yra nusipirkusi.
„Jei aš barakuda, tai ar nebūčiau jo kortelės ištuštinusi?“ – stebėjosi moteris.
Liepė parduoti savo namą
Aldona pasakojo, kad S.Vaitiekūnu galutinai nusivylė po avarijos.
„Stasys baisiai išsigando, kad pareigūnai nepatikrintų jo dokumentų. Tik tuomet supratau, kad jis greičiausiai vairuoti automobilio išvis negali dėl neįgalumo“, – spėliojo moteris.
Ją užliejęs apmaudas, kad policininkus S.Vaitiekūnas skubiai patikino, esą jai viskas gerai, ji nesužeista, nors moteriai buvo lūžęs krūtinkaulis.
Tuomet naktį atsibudus ją užliejo apmaudas ir ji tikrai paskambino S.Vaitiekūnui bei papriekaištavo, kad jam rūpi tik mašina, bet ne jos sveikata. Po avarijos jokio dujų baliono ji nenešiojusi.
Paklausta, ar kalbėjosi su S.Vaitiekūnu apie gyvenimą kartu, Aldona atsakė: „Siūlė dar draugystės pradžioje, bet žinote, kokiomis sąlygomis? Liepė man parduoti savo namą, o pinigus perpus pasidalinti.“
