Kokius stebuklus konsultacijų ir seansų metu daro ši Vilniaus Žvėryno rajone įsikūrusi moteris, jeigu jau pelnė gyvenimo mokytojos vardą?
„Stebuklų nedarau – aš tik primenu apie žmogaus prigimtį, – atrėmė ji. – 38 metus konsultuoju žmones, kai jiems labai to reikia.“
Perpratusi psichiatrijos mokslų daktaro amerikiečio Davido R.Hawkinso teoriją jau metus vilnietė virgule matuoja žmonių sąmoningumą, stebi elgesį bei veiksmus.
„Esu iš gilios duobės ištraukusi savižudžius ir tuos, kurie gyvenime nebematė prasmės. Pas mane ateina užkietėjusios senmergės, bet net ir viltį praradusioms pavyksta susirasti antrąją pusę“, – tikino N.Degutienė.
Vis dėlto labiau už bendravimą su žmonėmis ir jų konsultavimą Nijolei patinka rašyti knygas, į kurias ji sudeda savo patyrimus, žinias bei eksperimentus.
Neseniai pasirodęs vadovėlis „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai“ netruko užkariauti skaitytojų širdžių – išsamiai pateikta informacija apie tai, kaip naudojant aliejus užauginti stiprius ir vešlius plaukus, sudomino ne tik merginas, bet ir plinkančius vyriškius.
Aliejais Nijolė susidomėjo 2000-aisiais, kai Žvėryne esančiame bute įsirengė pirtį. Jai norėjosi naujų kvapų, todėl suskubo pasirūpinti aliejais.
Tada ir kilo noras jais domėtis, rinkti informaciją, kuri daugiau nei po 14 metų sugulė į vadovėlį.
Nijolė drąsiai žeria rekomendacijas merginoms ir moterims, nes pati viską yra išbandžiusi.
Paklausta, kokią prabangią kosmetiką naudoja, kad į septintąją dešimtį įžengusios moters veide nematyti raukšlelių, ji tik šyptelėjo.
„14 metų naudoju tik savo pačios pagamintą ir sumaišytą kosmetiką iš aliejų. Nepasisakau prieš plastines operacijas – jeigu moteris nori gerai jaustis ir žino, kad dingus vienai ar kitai raukšlelei bus maloniau, kodėl gi ne? Tik reikia turėti daug pinigų ir gerą specialistą“, – kvatojo rašytoja.
Ji dar garsėja išskirtinių kalendorių kūrimu – kiekviename mėnesio lape pavaizduotos Lietuvos laukų ir pievų gėlių puokštės, kurias pati Nijolė surenka.
Rinkti gėles ir sudarinėti puokštes moteriai patinka nuo vaikystės. Dar būdama maža mergaitė ji nuvykdavo pas močiutę į Vabalninką, kur visų kaimynų prašydavo pačių gražiausių gėlelių, iš kurių komponuodavo puokštes.
Gyvenimo mokytoja arba tiesiog guru vadinama N.Degutienė iki šiol nėra pasakojusi apie savo asmeninį gyvenimą ir kaip susiklostė jos pačios likimas.
Smalsu, ar kitiems rodydama kelią, kuriuo eiti, ji pasirūpino savuoju likimu taip, kad jis būtų idealus?
Nijolės nuomone, kiekvienas kritimas yra žingsnis artyn laimės ir tobulumo. Kiekviena nelaimė, tragedija ar netektis jos gyvenime esą atsirado tam, kad ji kuo geriau padėtų žmonėms.
Dar būdama šešerių ji vaikų darželyje siuvinėdavo, devynerių – kaimynei gamino iš popieriaus pagamintas gėlytes, o 12 metų pasisiuvo puošnią suknelę.
Paauglystėje ji dėl to net kentėjo – aplinkiniai niekada nemėgo geresnės ir geriau užduotis atliekančios merginos.
„Aš buvau visiškai kitokia nei bendraamžės. Labai išradinga, – nesikuklino Nijolė. – Būdama 13 metų laimėjau rašinio konkursą, tačiau minios vaikų ėjo manęs skųsti, neva aš esu neverta. Rašiau, nes mokėjau, o ne todėl, kad kam nors įtikčiau ar papiktinčiau.“
Vėliau moteris sukūrė šeimą. Su pirmuoju vyru ji susilaukė dviejų dukrų – Eglės ir Rasos. Dabar jos suaugusios, užaugino jau ir savo vaikus.
Šeiminis gyvenimas su dukrų tėčiu Nijolei nesusiklostė – kai mergaitės buvo ikimokyklinio amžiaus, vyras jas paliko. Su mergaitėmis ji liko gyventi Žirmūnų rajone, itin mažame kambarėlyje be patogumų – vandens mergaitės parsinešdavo iš šulinio, o tualetas taip pat buvo lauke.
Ar vyro išėjimas buvo skaudus?
„Kaip gerai, kad jis mus paliko! – nustebino atsakydama. – Mūsų gyvenimas buvo puikus, labai linksmai gyvenome. Aš tada leidau žurnalą „Pelenė“, mane supo kūrybingi ir įdomūs žmonės.“
Viena užauginusi dukras, moteris prieš 24 metus sutiko antrąjį vyrą, su kuriuo tikėjosi būti laiminga.
Tai žmogus, su kuriuo ji iki šiol puikiai sutaria, tačiau jau 18 metų kartu negyvena.
„Pragyvenome beveik šešerius metus, tačiau vaikų nesusilaukėme. Nebuvo tarp mūsų meilės ir abu tai puikiai supratome. Todėl mums niekas netrukdo ir dabar gražiai sutarti, pabendrauti.
Jis – tvirtas mano užnugaris, dažnai vienas kitą pakonsultuojame. Kartais jo mama mums vis dar sako, kad galėtume kartu gyventi, tačiau jei nemylime vienas kito, kam kankintis?
Visada primenu sau ir kitiems, kad gyvename tiktai vieną kartą, todėl švaistyti laiko bet kam tikrai neverta“, – priminė N.Degutienė.
Daugiau nei 18 metų viena gyvenanti rašytoja tikino, kad vienišės dalia jos neslegia: „Ar jums žiūrint į mane atrodo, kad esu nelaiminga? Esu labai laiminga ir džiaugiuosi tuo, ką darau. Per 18 metų man šešis kartus piršosi, tačiau aš nesutikau.
Negalėčiau gyventi su žmogumi, kurio nemyliu. Kartą buvau patyrusi meilę. Kai ją pajutau, supratau, kad visa kita yra tik santykiai, kurie anksčiau ar vėliau baigiasi.“
Tikrą meilę moteris pajuto prieš 14 metų. Tada jai buvo beveik 50 metų, tačiau santykiai esą buvo negalimi dėl didžiulio amžiaus skirtumo.
Dabar Nijolė puse lūpų užsimena, kad amžiaus skirtumas tarp jos ir jos mylimojo buvo daugiau nei 17 metų.
„Tais laikais tai buvo nesuprantama. Nors mano žentas sakė, kad drąsiai elgčiausi taip, kaip noriu, tai buvo neįmanoma. Tada juokėmės, kad mano mylimasis eis į paskaitas, o po jų kartu trauksime šokti į diskoteką.
Meilė negalėjo tęstis, todėl nutrūko, – atviravo Nijolė ir pridūrė: – Jeigu tik į duris ir širdį pasibelstų žmogus, kuriam pajustų tikrą meilę, pasinertų į šį jausmą.
Bet turbūt pamatuotų to žmogaus sąmoningumą virgule, kuria naudojasi?
„Nematuočiau, nes ir taip žinočiau, ar tai yra mano žmogus. Jeiu yra meilė, klausimų nebūna. Viskas būna aišku“, – patikino moteris.
Jos kasdienybė – konsultacijos, pasirengimas seminarams, knygų rašymas. Netolimoje ateityje ji ketina išleisti knygą apie žmogaus prigimtį.
Rašytoja tikino žinanti, ką patarti žmogui, kad jo gyvenimas tinkamai susiklostytų.
Tiesa, Nijolė prisipažino iki šiol konsultavusi labai mažai žmonių: „Nenoriu įsileisti daug svetimų žmonių. Aš nesireklamuoju, kad apsisaugočiau nuo tokių, kurie man netinka. Kartais būna, kad mane žmonės ne patys susiranda, o aplinkiniai suveda su tuo žmogumi, kuriam reikia pagalbos. Iš mirties kilpos esu ištraukusi ne vieną savižudį. Kartais nuo savižudybės išgelbėja ilgas ir nuoširdus pokalbis.“
Kartą N.Degutienę pasamdė vienos moters draugai jai nežinant, prašydami padėti.
„Netikėtai turėjau atsirasti tos moters gyvenime. Daug bendravau su ja automobiliu važiuodama iš Nidos. Lėtai vairavau, gėrėme arbatą.
Ji papasakojo apie visus savo skausmus, o išlipusi man pasakė, kad prieš kelionę artimiausias jos planas buvo nusižudyti prie babytės kapo. Mūsų pašnekesys ją išvadavo iš depresijos“, – tikino N.Degutienė.
Į septintąjį dešimtį įkopusi vilnietė neprimena ir tipiškos močiutės, kuri būtų apsupta anūkų.
Viena vertus, visi penki jos anūkai jau užaugę – baigia mokslus vidurinėje mokykloje arba jau studijuoja.
Kita vertus, pati Nijolė darbuojasi be poilsio – nuo pat ankstyvo ryto sėda rašyti tuo metu rengiamos knygos, vėliau rūpinasi buhalterine apskaita, buitimi. Anūkams ji net neturi laiko.
Įtikėjo virgulių galia
N.Degutienė skaito daugybę knygų. Viena tų, kuri paliko didelį įspūdį ir padėjo atrasti dar daugiau tiesų, – psichiatro D.R.Hawkinso „Galia ir jėga“.
Iš kišenės išsitraukusi sidabrinę grandinėlę ir ant jo užnertą vestuvinį žiedą Nijolė paaiškino, kad tai jos virgulė, kuria ji apskaičiuoja žmogaus sąmoningumą ir vibracijas.
Tokius skaičiavimus, kaip pati tikino, daro tik ji ir dar vienas Lietuvoje gyvenantis bioenergetikas.
„Galimos vibracijos – nuo nulio iki 1000. Jėzaus Kristaus – 1050. Žudikų vibracijos – žemiau nulio, su minuso ženklu, – visai rimtai aiškino rašytoja. – Pasak mokslų daktaro D.R.Hawkinso, 85 procentų planetos gyventojų sąmoningumas siekia vos 200, bet man ši statistika nėra baisi, nes priimu gyvenimą tokį, koks jis yra“, – tikino rašytoja.
Pasak jos, žmonės, kurių sąmoningumas siekia 200, turi visas įmanomas didžiąsias ydas, vadovaujasi pavydu ir kerštu, viską nori gauti nemokamai. Tai žmonės, neišėję iš tamsos.
Jei poroje vieno žmogaus sąmoningumas siekia 500, o kito – tik 100, jie kartu ilgai negyvens.
Žmonės, kurių sąmoningumas didesnis nei 450, nebeturi ydų. Kai šis skaičius perkopia 500, prasideda meilė artimam kiekviename žingsnyje.
„Pastebėjote, kad pritraukiau jūsų fotelį taip, kad jums būtų patogu? Tai ir yra meilė arti esančiam. Žemo sąmoningumo žmonės taip niekada nesielgia“, – kalbėjo rašytoja ir kalendorių sudarytoja.
Ji esą tikrino ir Seimo narių sąmoningumą – daugelio nesiekia net 200. Tiesa, Nijolė pastebėjo, kad apdovanojimai, talentas ir pasiekimai kažkodėl niekaip nesusiję su sąmoningumu.
Žmogus gali būti labai talentingas ir genialus, tačiau jo sąmoningumas gali būti vos 100. Kitaip tariant, jis vadovausis pagrindinėmis ydomis, nesirūpins artimaisiais ir negyvens meilėje.
