Abiturientai streiko metu tvirtino, kad mokytojo atleidimas iš darbo – direktorės Vaidutės Šumkauskienės asmeninių sąskaitų suvedimas su mokytoju, kuris niekada nepakluso jos savivalei, nepritarė netinkamiems jos poelgiams, drąsiai rėžė į akis nepatinkančią ir nepatogią tiesą.
Maištą vietoj pamokų sukėlę gimnazistai mūru stojo už gerbiamą mokytoją, kuris beveik 14 metų dirbo šioje gimnazijoje.
– Vakar daugiau nei 200 gimnazistų barikadavo gimnaziją, kurioje dirbate. Ar galėjote patikėti, kad mokiniai šitaip pasielgs dėl to, kad liktumėte dirbti?
– Man sunku patikėti, kad jie šitaip pasielgė. Prisipažinsiu, tai paglostė savimeilę. Gimnazijos direktorė bandė įrodyti, kad mokiniais buvo pasinaudota, tačiau kokiu būdu aš tai galėjau padaryti?
Gal po eurą kiekvienam daviau, kad keltų maištą? Tikrai ne. Gimnazistų toks amžius, kai jų neįtikinsi daryti to, ko jie nenori.
Jie laisva valia sukėlė streiką, o vėliau užbarikadavo visus išėjimus iš mokyklos, nes gavo informacijos, kad direktorė gali išeiti ne pro pagrindines duris.
Jie net nuleido direktorei automobilio padangas. Tiesa, dėl to juos sudrausminau, nes toks elgesys nepateisinamas.
– Po streiko jums Vilniaus savivaldybės atstovas pranešė, kad šiandien galite grįžti į darbą, tačiau vėliau informacija pasikeitė. Šį rytą nuskambėjo žinia, kad pati direktorė turi palikti postą, kuriame buvo beveik 10 metų. Kaip vertinate tokią situaciją?
– Viskas labai keista ir man sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Aš labai norėčiau grįžti dirbti į mokyklą. Būtų keista, jei norėčiau palikti tuos, kurie mane palaikė. Kai viskas kiek nurims, man bus svarbu išsiaiškinti dėl drausminių nuobaudų, kurias nepagrįstai buvo skyrusi mokyklos vadovė.
– Kaip vertinate informaciją, kad direktorė palieka postą?
– Pačiai mokyklai tai bus tik į naudą, nes blogiau būti jau nebegalėjo. Nežinau, koks turėtų ateiti direktorius, kad situacija būtų dar blogesnė.
Ši direktorė mokyklai vadovavo 10 metų, iki tol ten ji dirbo socialine darbuotoja. Per tiek laiko net ir vidutinis žmogus galėtų įgyti tam tikrų vadovavimo įgūdžių, bet jai, atrodo, laiko neužteko.
– Jei vis dėlto nebūtumėte grąžintas į šią mokyklą, ką planuosite veikti?
– Bandysiu ieškoti darbo kitoje mokykloje, bet aš labai abejoju, kad po šito skandalo būsiu paklausus. Direktoriai nemėgsta tokių mokytojų kaip aš.
- Mokykloje dirbote 14 metų, iš jų 10 – prie direktorės V.Šumkauskienės. Kaip ji elgėsi su mokykloje dirbusiais mokytojais ir jumis?
– Mes nuolat jautėme psichologinį smurtą. Jo neįmanoma užčiuopti, jis tik buvo juntamas. Vadovas turėtų būti tas lyderis, kuris vienija kolektyvą bendram tikslui. Mūsų mokyklos direktorė nuolat vienų mokytojų veiklą už akių aptarinėdavo su kitais mokytojais.
Iš kitų mokytojų apie save sužinojęs nebūtų dalykų, man buvo pasakojami asmeniniai dalykai apie kitus mokytojus. Buvo kalbama, jog aš su moksleiviais rūkau automobilyje.
Jei aš būčiau vadovas, pasikviesčiau tokį mokytoją ant kilimėlio ir aiškinčiausi, kodėl jis taip daro, duočiau velnių, bet neskubėčiau tariamų situacijų aptarinėti už akių su kitais kolektyvo nariais.
Keista, kai į akis žiūrėdama ji man šypsodavosi, o už akių pildavo purvą.
Nebuvo net aiškių motyvų, dėl kurių ji taip elgėsi. Juk aš nesiekiau užimti jos posto, nesikirto jokie mūsų interesai.
***
Išsamų interviu apie darbą gimnazijoje bei asmeninį garsiojo lietuvių kalbos mokytojo gyvenimą skaitykite rytojaus laikraštyje „Lietuvos rytas“.
