„Nėra nieko blogesnio, nei kančia, kai iš tavęs atimamas vaikas, kurį auginai ir mylėjai kaip savo, – prisipažino vyras. – Buvau pirmasis, kuris jį paėmė į rankas. Jis buvo gražiausias, mažytis, tobulas kūdikis. Iš karto pajutau meilę.
Tačiau netekau teisės būti jo gyvenimo dalimi. Jaučiuosi tarsi man iš krūtinės būtų išplėšta širdis.
Dabar galiu tik viltis, kad jis prisimins visą kartu praleistą metą, ir jau suaugęs pats nuspręs atnaujinti santykius su manimi.“
Jie kartu gerai leido laiką – paplūdimyje kartu valgė ledus, keliavo į Legolendą ir prieš miegą skaitė pasakas.
Viskas prasidėjo 2005-aisiais, rašo „Daily Mail“. Jonathanas ir jo tuometinė žmona Annette (vardas pakeistas) po 2 metų kartu nusprendė, kad nori vaiko.
Tačiau tyrimai parodė, kad 43-ejų moteris nebėra vaisinga. Jų vienintelė viltis buvo donoras.
Tai – ne vienintelė problema: Jonathanui buvo atlikta vazektomija, todėl jo sėkla turėjo būti ištraukiama tiesiai iš jo sėklidžių ir suleidžiama į kiaušinėlį.
Pora nusprendė užsirašyti į ispanišką vaisingumo kliniką, kurioje 7 tūkst. svarų sterlingų kainuojanti procedūra buvo atlikta su vienos vietinės moters kiaušinėliais.
Labai džiaugėsi gimimu
Jų santykiai tuo metu nebuvo geri. Pasak Jonathano, dėl to iš dalies kaltas faktas, kad žmona daug laiko skyrė savo verslui.
Jie prieš susilaukdami kūdikio nusprendė apsilankyti pas psichologą. Jo žmona ištvėrė tik keturias sesijas. Pora susitarė bandyti susilaukti kūdikio.
Jonathanas savo spermos mėginių Ispanijoje paliko jau anksčiau, todėl jis neprivalėjo keliauti kartu.
Donorės kiaušinėliai į jo žmoną buvo perkelti 2005-ųjų sausį.
Anette pareiškė, kad norėtų keliauti viena. Dėl nežinomų priežasčių, ji nusprendė kartu pasiimti buvusį vaikiną – ir kiaušinėlių apvaisinimui panaudojo jo, o ne Jonathano sėklą.
Jonathanas apie tai nė nežinojo. Jis džiūgavo, kai Anette pranešė, jog laukiasi. Jų sūnus Timothy gimė spalio mėnesį.
Vyras prisimena, kaip didžiavosi, kai visi – net jo paties mama – sakė, kad sūnus labai panašus į jį.
Ėmė trukdyti vizitams
Poros laimė ilgai nesitęsė. Santuokos problemos tik pasidarė sunkesnės. Jie kartu išbuvo dar 18 mėnesių – tik dėl savo sūnaus.
Vienos iš reguliarių Annette kelionių į užsienį metu, Jonathanas nusprendė, kad jam gana.
„Ji paskambino į namus, – pasakojo jis. – Stovėjau su kūdikiu vienoje rankoje ir telefonu kitoje, o ji į ragelį rėkė, kad namie pamiršo kažką svarbaus, ir reikalavo, kad patikrinčiau jos darbo kambarį.
Tai buvo paskutinis lašas. Tarp mūsų buvo daug neapykantos. Manau, kad prie streso prisidėjo ir didžiulė jos paslaptis.
Kai ji parvažiavo namo, pasakiau, kad išeinu. Ji nebandė manęs perkalbėti. Panašu, kad jai net palengvėjo.
Susitarėme, kad dalinsimės laiką su sūnumi.“
Jis išsikraustė, kai berniukui buvo 18 mėnesių. Kaip pareigingas tėvas, Jonathanas mokėjo 10 tūkst. svarų sterlingų per metus ir reguliariai lankė sūnų.
Timothy laiką leido tai Jonathano, tai Annette namuose.
Jonathanas susituokė iš naujo. Jo naujoji žmona ir įvaikiai taip pat pamilo Timothy.
Tačiau Anethe pradėjo kliudyti Jonathano vizitams. Jis turėjo kreiptis į advokatą, kad galėtų toliau lankytis pas berniuką.
Negalėjo patikėti naujiena
Vyras 2011-ųjų vasarą sulaukė netikėto skambučio iš Annette.
„Ji iš karto pareiškė, kad turi man kai ką pasakyti, – prisiminė jis. – Ji pasakė, jog mano, kad Timothy nėra mano sūnus.
Negalėjau tuo patikėti – juk jis gimė dirbtinio apvaisinimo pagalba. Negalėjo kilti klausimų dėl Timothy tėvo tapatybės.
Ji būtent tada atskleidė, ką padarė.“
Prisipažinimas sukrėtė Jonathaną. Jis negalėjo patikėti, kad tai – tiesa. Vyro paskutinė viltis buvo DNR testas.
Timothy buvo beveik 6-eri, kai Jonathanas iš buvusios žmonos sulaukė elektroninio laiško, kad DNR testo rezultatai – ne tokie, kokių jis tikėjosi.
„Tą laišką perskaičiau daugybę kartų, – sakė vyras. – Bandžiau rasti įrodymų, kad įvyko klaida.
Kai pagaliau supratau, kad niekas nesuklydo, pasidarė bloga.“
Annette pareikalavo, kad Jonathanas nebebandytų susisiekti su vaiku.
Norėtų ir vėl susitikti
Vyrui buvo sunku vien pagalvoti apie tai, kad teks atsisveikinti su Timothy. Jis stengėsi gauti leidimą su berniuku praleisti bent kelias valandas per savaitę.
„Nenorėjau teisiškai būti Timothy tėčiu ar uždrausti kitam vyrui būti jo tėvu, norėjau tiesiog ir toliau mylėti vaiką, kurį tebelaikiau savu, – prisipažino Jonathanas. – Aš buvau vyras, kuris pirmaisiais jo gyvenimo metais keitė jo sauskelnes, maitino jį pienu. Aš tiesiau į jį rankas, kai jis žengė pirmuosius žingsnius.“
Deja, teismas 2013-ųjų kovą nusprendė, kad Jonathanas gali kartą per mėnesį Timothy nusiųsti atviruką ir tikėtis, kad jis bus perduotas. Teisėjas taip pat patarė vyrui neapskųsti šio sprendimo.
„Pravirkau, – atskleidė jis. – Berniuką mylėjau taip, kaip savo. DNR testo rezultatai nepakeitė mano jausmų.
Be to, nesuprantu, kaip teismas galėjo tikėti, jog Timothy bus geriau, jei iš jo gyvenimo dings žmogus, kurį jis vadino tėčiu?“
Annette ryšį nutraukė iš lėto, tačiau Jonathanas negalėjo net atsisveikinti. Jis nežino, ką jo buvusi žmona pasakė vaikui.
Jonathanas dabar supranta, kaip Annette sugebėjo jį apgauti.
Ji su buvusiu vaikinu nuvyko į kliniką ir kitam gydytojui jį pristatė kaip savo vyrą.
Klinika jai dar prieš kelionę pranešė, kad Jonathano sėklos gali neužtekti, todėl gali reikėti dar vieno mėginio. Antrąjį mėginį davė kitas vyras. Jonathanas nesupranta, kodėl šis kitas vyras sutiko dalyvauti apgavystėje.
Jonathanas su berniuku nesimatė jau 2-ejus metus, tačiau ir toliau jam siunčia laiškus, šventines atvirutes bei savo, savo žmonos ir vaikų nuotraukas.
Deja, jis niekada nesulaukia atsakymo. Jonathanas nežino, ar Annette leidžia Timothy skaityti šiuos laiškus.
„Mano tėviška meilė Timothy tebėra tokia pat stipri, – sakė vyras. – Vis svajoju apie tai, kaip jis su manimi susisieks po savo 18-ojo gimtadienio, ir mes kartu bare kalbėsimės apie senus prisiminimus.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
