Tačiau lietuvės kasdienybė neprimena kino žvaigždės gyvenimo. Per dešimt metų svečioje šalyje būta visko – ir nusivylimų, ir liūdnų akimirkų. Bet buvusi šiaulietė tikino dažniau verkianti kine, o gyvenime stengiasi kuo daugiau šypsotis.
Nuolatinio darbo ji neturi, vieną dieną būna Londone, kitą – jau Maroke. Vyro ir vaikų jos gyvenime taip pat dar nėra.
„Gyvenu nuomojamame bute su geriausiu draugu ir man visada trūksta pinigų. Todėl mama mane juokais vadina amžina studente“, – juokėsi žaliaakė tamsiaplaukė.
Kinas – didžioji meilė
Iš Šiaulių kilusi ir Londone įsikūrusi aktorė, atrodo, gyvena vien vaidyba.
Kiną ji vadina savo didžiąja gyvenimo meile ir jai nė motais, kad negali pasigirti didžiuliu nuosavu namu su prabangiais automobiliais garaže. Nereikia jai nė auksu tviskančių suknelių.
Net ir žingsniavimas raudonuoju kilimu Aistei atrodo ne toks jau reikšmingas ir labai sunkus darbas, o būti atpažintai gatvėje – vienas didžiausių jos profesijos trūkumų. Vis dėlto dabar staiga, kaip pati sako, vos per naktį, užklupusia šlove pasimėgauti visai smagu.
„Be abejo, malonu, bet prie tokio dėmesio aš nesu pratusi. Aktorystę pasirinkau tikrai ne dėl dirbtinio iškilmingumo, todėl ir Holivudas manęs visiškai nevilioja. Mano didžiausias gyvenimo laimėjimas būtų, jei pavyktų pasiekti tokį lygį, kai galėčiau nebedirbti jokių kitų darbų – tik vaidinti. Dėl to esu pasiryžusi daug ką paaukoti.
Šeimoje esu vienintelė, turinti magistro laipsnį. Bet tikrai nesu protingiausia. Jeigu tokia būčiau, nebūčiau pasirinkusi dviejų, bent jau Anglijoje, nepastoviausių ir mažiausiai apmokamų profesijų – aktorystės ir žurnalistikos“, – pati iš savęs juokėsi Aistė.
Atrodo, kad dėl savo aistros vaidinti ji aukoja nemažai. Šiuo metu gyvenimo draugo neturinti Aistė neslėpė, kad susirasti tokį žmogų, kuris suprastų jos skubų gyvenimo tempą, nėra paprasta.
Kelerius metus susitikinėjusi ir net kartu sėkmingai dirbusi su vienu prodiuserių galų gale lietuvė nusprendė sukti skirtingais keliais.
„Gerai supratome vienas kitą, padėjome vienas kitam, bet vis tiek kažkas nesusiklostė.
Šiuo metu esu vieniša, bet tikrai nesakau, kad nenoriu šeimos, gražių santykių. Todėl kai manęs artimieji apie tai klausinėja, raminu juos, kad man viskas gerai“, – juokėi Aistė.
Svečioje šalyje intensyviai įsitvirtinti bandančią lietuvę labiau nei meilė kamuoja gimtinės ilgesys. Tad ko ji prieš dešimtmetį išvyko į Didžiąją Britaniją?
Aistė tai vadina netikėtu gyvenimo posūkiu.
Pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje ji apsilankė baigusi vienuolika klasių. Ten jau kurį laiką gyveno jos motina.
Paviešėjusi visą vasarą mergina rėžė: „Aš gyvenime nesikraustysiu gyventi į Angliją.“ Tačiau lygiai po devynių mėnesių šiaulietė jau žingsniavo į Lutono universitetą.
„Nežinojau, ką labiausiai noriu veikti baigusi mokyklą – pakeliauti ar studijuoti žurnalistiką. Nors labai gerai mokiausi, pabijojau, kad galiu Lietuvoje į žurnalistiką neįstoti.
Kaip tik tada buvo tik prasidėjusi mada masiškai keliauti studijuoti į užsienį – mes su keletu draugų jai ir pasidavėme“, – pasakojo A.Gramantaitė.
Nusivylusi Lutonu ir jo universiteto studijų kokybe lietuvė pabėgo į Velsą, Kardifo universitetą, čia baigė žurnalistikos ir kino studijas.
Ilgėjosi Lietuvos
Svečioje šalyje Aistei sustiprėjo gimtinės, savos kalbos ilgesys. Būtent iš ilgesio tėvynei ji atrado ir vaidybą.
Įsitraukusi į universiteto dramos būrelio, o vėliau Kardife esančio Shermano teatro jaunimo trupės veiklą Aistė slopindavo norą kuo greičiau grįžti į namus.
„Tuo metu į Lietuvą skrisdavau kas porą mėnesių. Grįžusi aplakstydavau visus teatrus, koncertus. Tada supratau, kad pasirinkau ne tą specialybę.
Gailėjausi, kad po šimtadienio šventės, kurioje vaidinau, nepaklausiau raginimų stoti mokytis aktorystės, ir jau buvau apsisprendusi baigusi studijas Kardife stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją“, – pasakojo A.Gramantaitė.
Aistė net nuėjo į pokalbį su savo vaikystės dievaičiu – aktoriumi ir režisieriumi Aidu Giniočiu, kuris akademijoje rinko jaunų aktorių kursą. Bet vienas jo sakinys šiaulietę supurtė ir privertė susimąstyti.
A.Giniotis neslėpė: „Šiemet atsirinksime dvylika žmonių ir apie trečdalį jų bus merginos.“
Apsidairiusi aplinkui Aistė pamatė – pilna salė vien merginų. O ji jau dvejus metus vaidino Shermano teatre anglų kalba ir jai neblogai sekėsi.
„Kartą po sėkmingo spektaklio paklausiau vienos moters patarimo siekti vaidybos magistro laipsnio Londone ir per naktį susiradau, kur tai galėčiau padaryti“, – pasakojo vietoje nenustygstanti aktorė.
Londone knibždėte knibžda jaunų žmonių, svajojančių apie aktoriaus darbą. Konkurencija čia – tikrai ne mažesnė nei Lietuvoje. Tačiau šiaulietės ji nebegąsdina. Aistė jau perprato Didžiosios Britanijos kino industrijos subtilybes ir žino, kaip ir kur ieškoti darbų, bendrauja su žinomais agentais, režisieriais, aktorėmis.
Pažintis su garsiąja „Oskaro“ laimėtoja, atrankų režisiere Nina Gold, žinoma kaip „Sostų karų“ karalienė, lietuvei buvo didelė likimo dovana.
Būtent ši moteris atrinko Aistę ir pankės vaidmeniui „Bridžitos Džouns“ tęsinyje.
***
Visą istoriją skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
