Prieš 14 metų jos gyvenime įvyko esminės permainos – sveika moteris po diagnozuoto inkstų nepakankamumo patyrė insultą ir paniro į komą. Po jos – dveji metai neįgaliojo vežimėlyje.
Visą gyvenimą Eleonora iš kitų išsiskyrė aktyvumu. Ji mėgo žaisti krepšinį, buvo aktyvi keliautoja.
Nuovargis slėpė baisią ligą
Eleonora ilgus metus dirbo vienoje prekybos sistemoje, todėl kasmet turėjo tikrintis sveikatą. Kartą per patikrą jai buvo diagnozuota mažakraujystė ir pateikta rekomendacija pasirūpinti sumažėjusiu hemoglobinu.
Po trejų-ketverių metų ji ėmė justi nuolatinį nuovargį. Jai nepakako ilsėtis ar ilgiau miegoti. Tada išaiškėjo, kad liga kur kas rimtesnė – inkstų nepakankamumas.
„Buvau jaunas žmogus. Negalėjau patikėti, kad man tokia liga, todėl skubėjau gydytis natūraliomis priemonėmis. Niekas nepadėjo.
Medikai išaiškino, kad inkstų nepakankamumas yra įgyta liga. Paaiškinimas – toksinis apsinuodijimas. Kai ėmiau gilintis į priežastis, prisiminiau, kad dirbau sandėliuose, kur buvo keičiamos grindys. Tikėtina, kad prisikvėpavau nuodingų medžiagų, kurios ir sukėlė tokią reakciją.
Nepakankamas dializių kiekis išprovokavo aukštą kraujospūdį. Man buvo vos 30, kai darbo vietoje prastai pasijaučiau. Išvažiavau namo ir ten sukniubau. Mane mama rado nukritusią ant žemės.
Patyriau insultą, panirau į komą, kurioje praleidau apie dešimt parų.
Niekada nepamiršiu vienos akimirkos. Mane visi laikė faktiškai mirusia. Koma buvo tokio stiprumo, kad gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą atjungti aparatūrą.
Artimiesiems reikėjo pasirašyti patvirtinimo dokumentus, kad būtų atjungti kvėpavimo aparatai.
Tą pačią akimirką, kai mama ėmė tušinuką, aš atsimerkiau“, – jaudulio neslepia Eleonora.
Dirba neįgaliesiems pritaikytoje darbo vietoje
Nubudusi iš komos moteris kelis metus praleido neįgaliojo vežimėlyje, jai ėmė trupėti kaulai, atsirado fiziologiniai pokyčiai su vidaus organais.
E.Kaminskaitė tvirtino savo pavyzdžiu norinti parodyti, kad su laiku keičiasi žmonių požiūris į neįgaliuosius, o tie, kurie turi tam tikrą neįgalumą, yra tokie patys, kaip ir likę sveiki žmonės.
Kelerius metus praleidusi ligoninėje, Eleonora pažadėjo sau atsistoti ir pradėti vaikščioti. Stebuklas įvyko, moteris vaikšto, o šiuo metu dirba klientų aptarnavimo vadybininke socialinėje įmonėje „Eurotela“
Eleonora atvira – ją prieš kelias dienas sujaudino viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie tai, kad nuo 2017 metų socialinės įmonės nebegaus Europos Sąjungos finansavimo ir neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų neliks.
Be finansavimo įmonės bankrutuos
E.Kaminskaitės darbdavys Nerijus Briedis, prieš dešimt metų Lietuvoje įkūręs vieną pirmųjų socialinių įmonių „Eurotela“, tvirtino, kad kalbėti apie neįgaliuosius viešojoje erdvėje reikia labai jautriai ir atsargiai.
„Kiekvienais metais socialinės įmonės integruoja apie 500 žmonių. Jeigu mes kiekvienais metais integruosime tokį patį skaičių žmonių, tikėtina, kad po dešimties metų nedirbančių neįgaliųjų neliks.
Socialinės įmonės turi būti skatinamos, o potencialūs darbdaviai šviečiami, kad neįgalūs žmonės nėra kliūtis. Anaiptol, jie gali būti naudingi ir reikalingi“, – tvirtino įmonės vadovas.
Jam antrino ir socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ vadovas Alfredas Vibrys. Jis tvirtino, jog neįgaliuosius ir socialines įmones ypač sujaudino žinia, kad nuo 2017-ųjų metų socialinės įmonės nebegaus lėšų iš Europos Sąjungos, todėl įmonių mažės arba jos bankrutuos.
„Socialinės įmonės Lietuvoje veikia apie 13 metų. Finansavimo įstatymai per tą laiką beveik nekito. Šios įmonės finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų buvo vos kelerius metus, iki tol pinigai buvo skiriami iš valstybės biudžeto.
Jeigu nuo 2017-ųjų metų finansavimas iš ES nebus teikiamas, tai turės būti daroma iš valstybės biudžeto“, – sutartinai tvirtino asociacijos „Kylanti gervė“ ir socialinės įmonės „Eurotela“ vadovas.
A.Vibrys tvirtino susiduriantis su nuolatiniais potencialių neįgaliųjų darbdavių klausimais dėl socialinių įmonių finansavimų.
„Man skambina būsimi darbdaviai ir sako, kad nori kurti socialines įmones, tačiau baiminasi dėl tam tikrų garantijų ir finansinių įsipareigojimų.
Dauguma jų nori integruoti neįgaliuosius, dirbti su jais, tačiau valstybinis sektorius jokiu būdu negali trukdyti juos įdarbinti“, – aiškino A.Vibrys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: „Jau panaudotos visos ES lėšos“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė teigė, kad ES lėšos socialinėms įmonės buvo suplanuotos pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“.
Šiai priemonei įgyvendinti buvo numatyta 35,3 mln. eurų. Visos šios ES lėšos panaudotos neįgaliųjų darbo vietų subsidijavimui socialinėse įmonėse per 2014-2016 metus.
2017 metams iš valstybės biudžeto planuojama skirti 6,324 mln. eurų, todėl vadovaujantis minėtu principu ir atsižvelgiant į įmonių skaičių, skiriamų valstybės lėšų Socialinių įmonių įstatyme nustatytoms valstybės pagalbos rūšims valstybės pagalbai užtektų tik 2017 metų I ketvirčiui.
Siekdama išspręsti socialinių įmonių finansavimo 2017 m. klausimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija raštu kreipėsi į finansų ministrą ir Ministrą Pirmininką dėl papildomų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto projekto asignavimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Ministro Pirmininko pavedimu paprašė Finansų ministerijos išnagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte keliamus klausimus dėl 2017 metų valstybės biudžeto projekto asignavimų rengiant ir teikiant Vyriausybei 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Šiuo metu yra laukiama sprendimo iš Finansų ministerijos.
