Fejerverkų įmonės „Blikas“ vadovo ir šiandien vyksiančio tarptautinio fejerverkų festivalio „Vilniaus fejerija 2016“ rengėjo G.Lagunavičiaus visus šeimos narius surinkti į namus vienu metu nėra lengva. Dvi dukros – Austė Marija (20 m.) ir Tėja (18 m.) – studentės, o vyriausia dar ir dirba.
Nenustygstanti vietoje jaunėlė Aurora (11 m.) turi daug popamokinės veiklos – lanko gatvės šokius ir tenisą. Bet ir tai dar jai maža – nori mokytis kulinarijos ir dailės.
Kai lankėmės, Aurora kaip tik iš teniso treniruotės grįžo kartu su ją ten vežiojančia motina.
Tenisą žaidžia visos keturios šeimos moterys, tik Lenai pastaruoju metu tam trūksta laiko. Ji norėtų dažniau raketę į rankas paimti, sulošti su kuria nors iš dukrų.
Vilniuje, netoli centro, gyvenantys Lagunavičiai mėgsta kartu vaikščioti po miestą, važinėti dviračiais, plaukioti baseine. Bet labiausiai visus šeimos narius sutelkia kelionės.
Šių metų pavasarį G.Lagunavičiui suėjo penkiasdešimt metų. Užuot šventęs, vyras su visa šeima išskrido į Kubą. Toks buvo žmonos sumanymas.
Šeimos kelionė į Kubą truko 12 dienų. Kaip tik tuo metu ten viešėjo JAV prezidentas Barackas Obama, tad teko keisti kai kuriuos suplanuotus maršrutus.
„Per daug nesitarusi padarė tokią staigmeną – išvežė į šiltuosius kraštus, ir viskas. Kokį įspūdį paliko?
Sovietinė dvasia mums pažįstama, o gražesnės gamtos esu matęs Azijoje, kur keliavau darbo reikalais.
Kuboje įspūdingi paplūdimiai. Bet man ten buvo per karšta. Nesijaučiau patogiai. Be to, ilgi skrydžiai išvargino. Dabar ateities planuose – Islandija.
Apskritai nemėgstu keliauti. Jei ne žmona, iš viso niekur nevažiuočiau“, – prisipažino Gytis.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius įmonę įkūręs G.Lagunavičius pirmus 15 metų apie šeimos atostogas net pagalvoti negalėjo.
„Tik užsispyrus žmonai anksčiau dar buvome išvažiavę į Turkiją“, – prisiminė vyras.
Jo sutuoktinės Lenos profesija susijusi su turizmu.
Vokiečių filologiją baigusi moteris dirba turizmo agentūroje ir organizuoja keliones po visas tris Baltijos šalis.
Bent kartą per metus iškeliauti svetur Gytį įtraukė ir bičiuliai. Prieš keletą metų jie pradėjo tradiciją – vasarą tik vyriška kompanija vyksta žvejoti į Norvegiją. Šiemet jie ten buvo nuvykę birželio mėnesį.
„Lietuvoje aš nesu žvejys. Ko gero, net meškerės per šiuos metus nė karto taip ir neišsitraukiau. Užtat Norvegijoje šis pomėgis tiesiog įtraukia. Ten ir poilsio būna mažai. Galima net sakyti, kad labiau pavargstame nei pailsime.
Bet džiugina pati kelionė, buvimas su vyrais, naujos pažintys – žvejyba suvienija“, – apie naujai atrastą pomėgį kalbėjo jaunystėje žvejybą mėgęs G.Lagunavičius.
Vyrai kasmet Norvegijoje ne šiaip žvejoja, bet ir dalyvauja varžybose. Šiemet Gyčio valties įgula pagavo tris dviejų metrų otus. Didžiausias – 2 metrų ir 15 centimetrų ilgio.
Toje bazėje, kur lietuviai žvejojo, buvo taisyklė iki 80 centimetrų ir ilgesnius kaip 1 metro ir 30 centimetrų laimikius paleisti. Tai ne Norvegijos įstatymas, o tos vietos žmonių prašymas. Tačiau ir tarpinio dydžio žuvų buvo užtektinai.
„Privežiau šeimai žuvies, tik kad mes jos nelabai valgome. Kiti jau baigė visas atsargas, o mes dar tik vieną kartą kepėme. Bet man ne laimikis svarbiausia – labiau patinka procesas.
Jau esame susiplanavę kelionę kitiems metams ir galvojame apie 2018-uosius.
Kai kurie stebisi, kad vasarą, kai Lietuvoje karšta, vykstu ten, kur tuo metu gali būti vos 8 laipsniai šilumos“, – pasakojo verslininkas.
Lena taip pat turi savo išskirtinį pomėgį. Prieš dvejus metus kartu su jauniausia dukra Aurora ji ėmė slidinėti kalnų slidėmis.
„Mes taip esame sutarę – vyras kartą per metus vyksta žvejoti, o mes – slidinėti. Aš visada mėgau sportuoti. Kai vaikai ūgtelėjo, ėmiau žaisti tenisą“, – pasakojo moteris.
Lena ir Gytis susipažino būdami studentai. Pora kartu – jau 26 metai, o 22-eji iš jų santuokoje.
„Pasižiūrėjus aplinkui, kaip šeimos yra, du dešimtmečiai kartu yra daug. Bet tai dar ne riba“, – nusišypsojo Lena.
Gytis žmonai suskubo atsakyti: „Gyvensime dar ilgai kartu už rankučių susikibę, ir apie jokius kitokius pavyzdžius tu netgi nekalbėk.“
Pora akimis ėmė dairytis vietos, kur nusifotografuoti.
Gyčiui patiko vieta įkalnėje, tačiau Lena pasakė pastabą, jog žolė toje vietoje per didelė. Užtat Gyčiui toks natūralumas patinka.
„Kampai per tiek metų dar nespėjo nusigludinti. Tikriausiai iki galo neįmanoma jų nušlifuoti“, – apie santykius su žmona svarstė G.Lagunavičius.
„Mudu esame labai skirtingi. Dažnai į tą patį daiktą žiūrime iš skirtingų kampų. Aš, filologė, ką nors aiškindama galiu labai išsiplėsti, o vyras mėgsta konkretumą.
Ir dar – abu esame raguoti: jis – Avinas, o aš – Jautis. Taip pat esame augę skirtingose šeimose – Gytis buvo auklėjamas griežčiau, o aš laisviau“, – paaiškino Lena.
Darniai gyvenanti Lagunavičių šeima nuo pat pradžių svajojo apie didelę šeimą. Dabar Lena gailisi, kad negimdė ketvirto vaiko.
„Dabar atrodo, kad būčiau norėjusi ir ketvirto.
Bet trečią dukrą auginti buvo sunku – ji naktimis prastai miegodavo, o kai pradėjo vaikščioti, tai tik bėgte. Kaip vijurkas! Tada buvau pavargusi“, – atvirai kalbėjo moteris.
Gimus jauniausiai dukrai jai vardą rinko visa šeima. Lenai gražus buvo Izabelės vardas, tačiau vyras nepritarė. Užtat Aurora patiko visiems. Tik Gyčio tėvai iš pradžių keistai priėmė.
„Norėjome, kad nebūtų populiarus. Iki šiol Aurorų nesutikau. Kreiseris „Aurora“ – 1917 metų rusų revoliucijos simbolis. Turbūt todėl niekas ir nevadina vaikų“, – svarstė L.Lagunavičienė.
Daugiausia ginčų dabar kyla nebent dėl vaikų auklėjimo, tačiau abu sutuoktiniai stengiasi prie dukrų laikytis bendros pozicijos. Net jeigu ir tą minutę mano kitaip.
„Aš esu griežtesnis. Leidžiu mažiau pramogų. Jeigu pasakyta, tai turi būti padaryta. Bet ne visada klauso“, – neslėpė trijų vaikų tėvas.
O ar jam buvo kilusi mintis, kad kuri nors iš dukterų perims jo verslą?
„Ko gero, ne. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai moterys vadovauja panašiam verslui, bet, mano manymu, tai – vyriškas reikalas.
Pirmiausia tai sunkių daiktų tampymas ir naktiniai važinėjimai. Gal žentų pagalbos sulauksiu“, – nusišypsojo Gytis.
Iš pažiūros pirotechnikos verslas – pavojingas, sunkus. Vidurinė dukra Tėja šiemet pasirinko medicinos studijas ir svajoja tapti chirurge.
Dabar šeimos bičiuliai juokauja, kad su skalpeliu pjaustant žmogų patiri dar daugiau aštrių pojūčių, nei gamindamas fejerverkus.
Vyriausia dukra studijuoja įmonių vadybą.
„Taip nutiko, jog arčiausiai tėčio verslo esu aš, tikrai ne Tėja“, – nusijuokė Austė Marija.
Jai tėvo darbas neatrodo pavojingas – nuo mažumės ji nejautė baimės fejerverkams. Užtat Tėjai nepatikdavo.
„Aš niekada nepamiršiu vienos Kalnų parke vykusios Joninių šventės. Abi mergaitės buvo mažos. Pradėjo šaudyti fejerverkus, viena dukra už rankos mane tempė eiti namo, o kita užsispyrusi prašė likti. Nors persiplėšk!“ – prisiminė Lena.
Jauniausiai dukrai Aurorai iš pradžių nepatikdavo būti tėvo rengiamame fejerverkų festivalyje „Vilniaus fejerija“, tačiau labiau dėl per garsios muzikos. Bet pastaruosius kelerius metus jau noriai stebi festivalį.
L.Lagunavičienė prisipažino, kad ją vyro darbas iš pradžių kiek baugino. Juk universitete Gytis su bičiuliais net laboratoriją buvo padegęs.
„Nėra jauku, juk aš nesuprantu tų mišinių. Bet kažkaip susigyvenau. Tuo labiau kad namuose fejerverkų nelaikome“, – sakė moteris.
Sunkiau Lenai buvo nebent dėl to, kad jos sutuoktinis daug dirbo ir jo namuose trūkdavo.
„Viena dukra gimė spalio mėnesį, o gruodį vyrui prasideda pats darbymetis, tad namuose su vaiku tvarkytis turėjau viena. Be to, buvo ir nelaimių.
Baisu būdavo ir pagalvoti, kas būtų, jeigu su vaikais likčiau viena“, – apie šeimos gyvenimą pasakojo Lena.
G.Lagunavičius neneigė, kad prie vyresnių dukrų auginimo prisidėjo mažai. Kadangi įmonė kūrėsi, reikėjo daug dirbti.
Dabar vyras mažiau važinėja, net savaitgaliais būna namie.
Regis, per Lagunavičių šeimos šventes fejerverkai turėtų nuolat žybsėti, tačiau yra priešingai. Jokių fejerverkų. Tik tradicinės gražios, ramios šventės su artimaisiais.
„Turbūt čia tiktų pasakymas: kaip batsiuvys be batų“, – patikslino Gytis.
Dalis žmonių sako, kad pasinėrę į darbą nusiramina, o kaip yra G.Lagunavičiui, kurio darbe, regis, daug adrenalino?
„Šuo ir kariamas pripranta. Bet iš pradžių buvo visko. Nagus esame ne kartą apdegę, su gesintuvu vieni paskui kitus esame lakstę.
Kai nauji žmonės ateina pas mus dirbti, vis paklausiu, ar dar nervinasi prieš iššaudami fejerverką, nes bėgant laikui atsiranda suvokimas, kad padarei viską, ką galėjai“, – pasakojo verslininkas.
Be jo įmonės „Blikas“ paslaugų dabar neapsieina valstybinės, miesto šventės, televizijų projektai, gimtadieniai, vestuvės, naujamečiai ir daugelis kitų renginių.
Didelis pranašumas yra tas, kad G.Lagunavičiaus įmonė pati ir gamina fejerverkus.
„Mes suprantame, kas ir kaip veikia, kokios cheminės medžiagos viduje, žinome, ko tikėtis.
Mes darome daugiau, nei reikalauja įstatymai. Esu baigęs chemijos mokslus ir suprantu visus procesus“, – aiškino vyras.
Fejerverkų meistras net negalėtų pasakyti, kokiu savo darbu labiausiai didžiuojasi, nes laipteliais lipo po truputį, darbai vis didėjo. Jau seniai jo įmonė išaugo Lietuvos lygį.
„Mūsų darbe meno yra tik apie 20 procentų. O visa likusi dalis – technologijos. Svarbu viską tinkamai suprogramuoti, turėti pakankamai įrangos ir darbą išmanančių žmonių.
Žiūrovams ši pusė nematoma. Šią vasarą turėjome dalyvauti Monako fejerverkų festivalyje, tad mūsų pagrindinis pirodizaineris vien rengdamas planą vargo visą mėnesį.
Tai didžiausias renginys, kuriame būtume dalyvavę. Tačiau dėl teroro akto Nicoje jis buvo nukeltas“, – apgailestavo G.Lagunavičius.
„Vilniaus fejerija“ dangų nušvies aštuntą kartą
Tokių renginių kaip tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“ pasaulyje nėra daug. 2007 metais G.Lagunavičius su kolegomis dalyvavo Olimpiniame stadione vykusiame Berlyno fejerverkų festivalyje. Tąkart komisija lietuviams skyrė antrąją vietą.
Praėjus metams G.Lagunavičius su prodiusere Nijole Ruzgiene sumanė fejerverkų festivalį surengti Lietuvoje. Taip 2009 metais sostinės dangų nušvietė pirmoji „Vilniaus fejerija“. Jau aštunti metai rugsėjis Vilniuje be jos neįsivaizduojamas.
Šiandien sostinės Vingio parke nuo 19 val. vyksiančioje „Vilniaus fejerijoje 2016“ dalyvaus komandos: „Mille et une Etoiles“ iš Prancūzijos, „Ilbjerg Fyrværkerifabrik“ iš Danijos ir „Pyro 2000“ iš Anglijos. Parodomąjį lazerių ir fejerverkų šou pristatys ir G.Lagunavičiaus įmonė „Blikas“. Koncertuos grupės „Naktinės personos“ ir „Skamp“.
