Saulė gyveno su savo augintiniais nuosavame name netoli Vilniaus, laisvalaikiu važinėdavo motociklu. Tačiau jau metus smuikininkė naujais namais vadina nedidelį Šveicarijos miestelį tarp kalvų, esantį šalia Sankt Galeno.
Šią vietovę S.Rinkevičiūtė apibūdino poetiškai – tarp kalvų ir karvių.
Tai – rytinė Šveicarijos dalis, 100 kilometrų nuo Ciuricho.
Išvyko dėl meilės
„Jeigu ne širdies draugas, tikrai nebūčiau niekur važiavusi iš Lietuvos“, – prisipažino prancūzą įsimylėjusi S.Rinkevičiūtė.
Gimtajame Vilniuje daili šviesiaplaukė turėjo kone viską – puikią karjerą, mylinčius artimuosius, patogų gyvenimą, tik jautėsi vieniša.
Tačiau viena vasaros pramoga smuikininkei padėjo pamiršti vienatvę.
Prieš porą metų Julienas atvyko atostogų į Lietuvą pakviestas lietuvio bičiulio. Jis prancūzui pasiūlė plaukti baidarėmis.
Į žygį lietuvis taip pat pasikvietė daugiau draugų, tarp jų buvo ir S.Rinkevičiūtė.
„Taip ir pasodino mus į vieną baidarę“, – prisiminusi pažintį su Julienu šypsosi smuikininkė.
Jie vienas kitam labai patiko iš pirmo žvilgsnio.
Užsimezgusiai draugystei nesutrukdė net tai, kad abu – iš skirtingų šalių. Po lemtingo žygio Julienas ir Saulė susitikinėdavo kas porą savaičių – savaitgalius leisdavo tai Lietuvoje, tai Šveicarijoje.
Dažnos kelionės vienam pas kitą iš pradžių atrodė romantiškos, tačiau vėliau pora pajuto, kad nori matytis nuolat.
„Taip atsidūriau Šveicarijoje“, – sakė prieš metus sparnus iš gimtinės pakėlusi Saulė.
Prancūzas ir lietuvė atrado daug ką bendra.
Nors J.Singeris – elektronikos inžinierius, laisvalaikiu puikiai groja gitara, fortepijonu, akordeonu, lūpine armonikėle.
Vyrui patinka važinėtis motociklu, skraidyti parasparniu, žiemą nuo kalnų leistis snieglente, slidėmis, užsiimti jėgos aitvarų sportu ant vandens ir sniego.
„Julienas – labai įdomi asmenybė, o svarbiausia – be galo geras žmogus“, – įsitikino Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjo ir vyriausiojo dirigento Gintaro Rinkevičiaus bei muzikės Tatjanos Rinkevičienės dukra Saulė.
Anksčiau smuikininkė manė, kad skirtingų tautybių žmonėms turėtų būti nelengva susišnekėti. Bet pati įsitikino, kad tai netiesa, kai sutampa vertybės.
„Mes gyvename labai darnų ir įdomų gyvenimą. Aš užsiimu tuo, apie ką anksčiau tik svajodavau, – jodinėju, užsikrėčiau jėgos aitvarų sportu.
Vasarą kopėme į kalnus, mėgavomės vandens sportu. Jau dabar laukiu žiemos, nes kai iškrinta sniegas, iškart lekiame į kalnus su snieglentėmis arba jėgos aitvarais“, – permainomis džiaugėsi S.Rinkevičiūtė.
Išsivežė ir šunis
„Vilniuje gyvenote nuosavame name su mielais gyvūnais, mėgote važinėti motociklu. Ar gyvūnai ir motociklas irgi iškeliavo į Šveicariją?“ – paklausiau smuikininkės.
„Žinoma, gaila, kad namo nepavyko išsivežti, o šunys, katė ir motociklas iškeliavo kartu. Draugas taip pat turi motociklą, tad kartu važinėjamės Šveicarijos kalnų keliukais.
Gyvūnai čia gyvena nuostabų gyvenimą, laksto palaidi Šveicarijos Alpėse, nes dažnai su jais einame į kalnus pasivaikščioti. O netrukus mano ryzenšnaucerė turėtų atsivesti kilmingų šuniukų“, – pasakojo S.Rinkevičiūtė.
Gyvenimas pasikeitė 360 laipsnių, tikrai į gerąją pusę. Taip permainas vertina svetur įsikūrusi muzikė.
Tačiau S.Rinkevičiūtė nepadėjo į šalį ir smuiko. Šio instrumento ji negalėtų pamiršti, nes juo griežė nuo mažens.
2010 metais su pagyrimu baigusi Maskvos P.Čaikovskio konservatoriją smuikininkė dažnai koncertuoja su G.Rinkevičiaus vadovaujamu orkestru.
Šiuo metu ji repetuoja Šveicarijoje, ruošiasi koncertui Lietuvoje. Lapkričio mėnesį S.Rinkevičiūtė sugrįš į Vilnių – Kongresų rūmuose grieš žinomo amerikiečių kompozitoriaus, dirigento ir pianisto Leonardo Bernsteino (1918–1990) Serenadą smuikui ir orkestrui.
„Labai laukiu šio koncerto, nes seniai svajojau atlikti šį kūrinį, o dar diriguojant tėčiui – tai tikras svajonės išsipildymas“, – patikino S.Rinkevičiūtė.
Smuikininkė prieš pat Naujuosius metus vėl atvyks į Lietuvą koncertuoti su seserimi pianiste Rūta Rinkevičiūte-Buškevics. Jų atliekama programa „Džiazuojanti klasika su simfoniniu orkestru“ jau ne vieną sezoną džiugino melomanus, tad jiems šios žiemos šventės bus proga dar kartą gauti gardų muzikos kąsnį.
Panaudojo sukauptą patirtį
Tačiau į svečią šalį likimo nublokštai Saulei Šveicarijoje teko mąstyti, kuo užsiimti ir be muzikos.
„Kadangi šunys visuomet užėmė didžiąją mano gyvenimo dalį, o Šveicarijoje jiems skiriamas išskirtinis dėmesys, išleidžiama nemažai pinigų, naujasis darbas būtent su tuo ir susijęs“, – apie naują veiklą užsiminė S.Rinkevičiūtė.
Lietuvė gimtinėje užsiėmė šunų auginimu, ruošimu parodoms ir veisimu, tad Šveicarijoje panaudojo savo sukauptas žinias ir patirtį.
„Įgijau šunų kirpėjos specialybę, dirbu didžiuliame šunų viešbutyje-dienos centre Ciuriche šunų kirpėja ir jų priežiūros specialiste. Šveicarijoje galioja panašūs įstatymai kaip „negalima šuns palikti namie vieno daugiau nei 4 valandoms“, todėl veikia šunų darželiai, galima įgyti šunų priežiūros specialybę, lankyti kursus.
Čia taip pat labai daug šunų vedžiojimo, žaidimų, treniruočių, fizioterapijos centrų. Žodžiu, visko daug – kaip vaikams. Atvykusi čia ir panirau į šią sritį. Net turint nemažai patirties teko dar daug ko išmokti, bet šiuo metu sekasi gerai ir perspektyvos tikrai neblogos.
Tad augintiniai supa mane ne tik namuose, bet ir darbe“, – pasakojo mėgstamą darbą radusi S.Rinkevičiūtė.
Svajonės gena svajones. Svarbiausia – jos svajonės pildosi greitai, dažnai atsiranda ir naujų.
„Kitas noras – persikelti į prancūzakalbę Šveicarijos dalį, įsigyti svajonių namą ten, kalnuose. Savo svajonių namą Vilniuje parduodu.
Atrodo, kad greitu metu į Lietuvą tikrai negrįšiu“, – patikino S.Rinkevičiūtė.
Į Vilnių ją trumpam pargena tik svarbūs įvykiai. „Grįžtu kas porą tris mėnesius į koncertus, šventes ar šiaip su reikalais. Skrydžiai dabar labai pigūs, tad kartais visai smagu grįžti savaitgaliui ir nulėkti į kirpyklą.
Na, bet mes dirbame, negaliu skraidyti taip dažnai, kai tik pasiilgstu mamos. Tuomet pasikviečiu ją į svečius“, – smagiai nusiteikusi pasakojo Saulė.
Julienas ir Saulė labai mėgsta keliauti, todėl esant progai vyksta kur nors, kur dar nebuvo. Vasarą prancūzas ir lietuvė palydėjo Ispanijoje skriedami jėgos aitvarais. Akivaizdu – meilė prancūzą ir lietuvę skraidina lyg ant sparnų!
