Ji prisipažino, kad ne pati sugalvojo kreiptis pagalbos. Apie skurdą ir sunkią situaciją namuose paskelbti norėjo viena šalia gyvenanti moteris, su kuria Marija susitinka kieme.
Nuo pat ankstyvo ryto į Karoliniškėse esantį dviejų kambarių butą plūsta geraširdžiai vilniečiai, kurie nori prisidėti prie Marijos ir mažylės Milenos gerovės.
Kaip nutiko taip, kad garbaus amžiaus moteris viena turi auginti savo proanūkę ir kodėl mergytės mama nesirūpina mažyle?
Apie tai portalui lrytas.lt Marija papasakojo rankose gniauždama servetėlę ir be paliovos valydama ašara.
Mergytė šaukiasi mamos
Kol kalbėjomės Marijos namuose, tame pačiame kambaryje varganame sportiniame vežimėlyje miegojo be mamos meilės ir dėmesio likusi dvejų su puse mergytė.
„Kad jūs žinotumėt, kaip Milenai reikalinga mama. Ji dienomis jos šaukiasi, prašo, kad ateitų. Naktimis sapnuoja. Girdžiu, kaip per miegus kviečia mamytę.
Tą įvykį, kai mano anūkė Agnė, Milenos mama, buvo užsukusi į namus, mergytė prisiminė kone visą savaitę. Ji net kieme tetoms sakė, kad pas ją buvo atėjusi mamytė, gyrėsi ir didžiavosi.
Tik, reikia pripažinti, mano anūkei dukrytė nė kiek nereikalinga. Ji yra laisvo elgesio moteris, narkomanė.
Ji ilgą laiką nėštumą bandė nuslėpti. Kai jau akivaizdžiai mačiau pilvą, ji mane vadino kvaila ir tvirtino, kad tikrai nesilaukia.
Net neaišku, kas mergytės tėvas. Jų galėjo būti net keli. Buvo vienas, kuris sakė, kad tai tikrai jo mergytė, kad jis jos neišsižadės, tačiau dabar pats laiką leidžia už grotų.
Mano anūkė – narkomanė. Ji visą gyvenimą svaiginosi narkotikais, ne kartą šiuos namus yra apvogusi.
Kur ji gyvena? Nežinau. O kur gyvena tokios moterys? Gal Stoties rajone?
Ji čia pasirodo kaip jaunas mėnulis. Nereaguoja nei į mano prašymus pasitaisyti, nei į mergytės ašaras pasilikti“, – raudodama kalbėjo vilnietė.
Anūkė – laisvo elgesio moteris, narkomanė
Kaip Marija sakė, jos anūkė Agnė kalėjo Panevėžio moterų pataisos namuose už vagystes ir narkotikus.
Ji daugybę kartų prašė Agnės gydytis, tačiau jai nė karto nepavyko. „Kol kalėjo, ji buvo visiškai švari, tačiau autobusu važiuodama iš Panevėžio į Vilnių sugebėjo susileisti dozę. Ji yra degradavusi.
Aš irgi visiškai nuskurau. Prieš metus palaidojau anūką Marių. Jam buvo 31-eri. Sirgo plaučių uždegimu, tačiau medikai jo nebuvo diagnozavę, todėl ilgainiui jis išsiplėtė į širdį. Vieną rytą tiesiog nepabudo.
Mano duktė Gražina, kuriai priklauso šis butas, ilgą laiką niekur nedirbo. Visai neseniai susirado darbą, tikėkimės, kad situacija bent kiek pagerės.
Su vyru mano keliai išsiskyrė labai seniai. Taip seniai, kad sunku ir suskaičiuoti tuos metus.
Tiesa, pati pasiduoti negaliu. Juk turiu mažą mergaitę, kuriai esu reikalinga. Negaliu leisti sau pasenti“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
Vos suduria galą su galu
Kai mergytei suėjo du mėnesiai, mama jos atsisakė – kartą išėjo ir ilgai nebesugrįžo. Kelių mėnesių kūdikio globą iki pilnametystės prisiteisusi Marija tikino, kad tai padaryti buvo gana sunku dėl jos amžiaus – valdininkai nenorėjo patikėti globos tada 70 metų promočiutei.
Reikia pastebėti, kad Marijos namai tvarkingi. Nors jie itin kuklūs, vis dėlto matyti, kad čia nuolat zuja maža mergytė – aplink daugybė pridovanotų žaislų, mielų suvenyrų, padedančių prablaškyti liūdesį.
„Už mergytės globą gaunu 150 eurų. Mano pensija siekia 100 eurų. Kaip mums pragyventi?
Būna, kad penkias dienas neturiu pinigų. Tiesa, stengiuosi juos tinkamai padalinti – kai tik gaunu, priperku maisto. Juk vaikui nepasakysi, kad nėra pinigų ir negali nupirkti varškytės ar jogurto.
Visa laimė, kad mergytė nė karto nesirgusi. Ji anksti pradėjo vaikščioti, labai aiškiai kalba.
Juk jos mama narkomanė, todėl tikėtina, kad ji galėjo gimti su daugybe ligų.
Kelis metus turėjome lankytis ligoninėje, tikrinti jos sveikatą, tačiau dabar medikai patvirtino, kad ji tikrai sveika“, – džiaugėsi pašnekovė.
M.Dambrauskienė tvirtino, kad pinigai jai nėra reikalingi. Esą, baisu, kad pavogs. Ji pati net nedrįso įvardyti, ko jai namuose trūksta, tačiau ten pabuvus tampa aišku, kad reikia visko, kas užtikrintų mergytės gerovę ir gražesnes dienas – lovelės, žaislų, drabužėlių artėjančiam rudeniui ir žiemai.
Mažylė turi teisę į laimę, todėl gardus maistas, vaisiai ar vitaminai būtų tai, kas praverstų mažylei sveikai gyventi ir augti.
Marija kelis kartus paminėjo apie sugedusį šaldytuvą, tačiau tuo pačiu itin baiminasi apie tai paskelbti, kad neatvežtų jai net kelių – tada, tikino, neturėsianti kur jų dėti.
