Neplanavo būti daugiavaikė mama
Socialiniame būste šeima gyvena beveik ketverius metus. Šeimai jis buvo skirtas tada, kai Neringa, tada būdama penkių vaikų mama, neturėjo tinkamų sąlygų vaikams auginti.
„Kol neturėjome socialinio būsto, aš gyvenau pas mamą Vievyje, tačiau ji nusprendė parduoti savo butą. Paprašėme socialinio būsto ir prieš ketverius metus jį gavome.
Iš viso turiu šešis vaikus. Vyriausiam sūnui, kurio susilaukiau su pirmuoju vyru, 20 metų. Šiuo metu jis pirmame kurse studijuoja molekulinę biologiją. Į namus grįžta tik pernakvoti.
Antrajai dukrai – 18. Ji taip pat iš pirmosios santuokos. Mergaitė gyvena su tėčiu Šilutės rajone.
Aš laimę kuriu su Elvinu. Kai tik susipažinome, pasakiau jam, kad nenoriu turėti vaikų. Niekada negalvojau, kad turėsiu tokią gausią šeimą.
Pirmasis vaikelis, kurio su juo ėmiau lauktis, pasaulio neišvydo. 12-ąją nėštumo savaitę patyriau persileidimą. Po jo pajaučiau, kad labai noriu vaikelio, todėl ėmėme planuoti kitą.
Sėkmingai pastojau ir pagimdžiau. Vėliau – dar vieną. Troškome sūnaus, bet jo susilaukti nebuvo lemta.
Dabar namuose krykštauja keturios mūsų mergaitės – Ugnė (2), Lėja (4), Viltė (5), Gabrielė (7).
Tiesa, septynmetė Gabrielė turi sveikatos problemų – neseniai jai buvo nustatytas vidutinis neįgalumas. Jos kalba sunkiai vystosi, taip pat medikai nustatė nepatikslintą lengvą protinį atsilikimą.
Man atrodo, kad jai – lengva autizmo forma, tačiau medikai tokį variantą atmeta.
Šį rudenį į mokyklą mergaitė neis – jau nuspręsta, kad jai bus skirtas namų mokymas“, – apie vaikus pasakojo moteris.
Sužavėjo greitieji kreditai
Kaip galėjo nutikti taip, kad disciplinuota ikiteisminių tyrimų tyrėja, o vėliau – apylinkės inspektorė Loreta įklimps į milžiniškas skolas, dėl kurių dabar baiminasi būti išmesta su vaikais į gatvę?
„Visą gyvenimą buvau pareigūnė. Dirbau ikiteisminių tyrimų tyrėja. Jau turiu sukaupusi stažą, reikalingą pareigūno pensijai, bet ir toliau dirbu. Šiuo metu lankau Bendrojo Pagalbos centro kursus, nuo lapkričio mėnesio pradėsiu dirbti skambučių operatore.
Vyras dirba Kaune, statybose. Išvažiuoja visai savaitei. Namo grįžta tik savaitgaliais.
Šeimoje problemos prasidėjo tada, kai į Lietuvą atėjo krizė. Vyras, būdavo, dirba įmonėse, kurios bankrutuoja. Kitaip tariant, darbuotojai likdavo be pajamų.
Galvojau, kad mums gali padėti greitieji kreditai. Kai pritrūkdavo lėšų, imdavome iš ten. Iš pradžių atiduodavau iš to, ką uždirba vyras, tačiau vėliau nebesusitvarkėme.
Užsikabinau. Galvojau, kad sugebėsime atiduoti.
Dabar, kai turime daug skolų, mokausi suktis iš paskutiniųjų – žiemai pridarau konservų, gauname davinius iš „Maisto banko“.
Aš labai norėčiau, kad atsirastų žmogus, kuris padengtų mūsų skolas, o aš jam viską grąžinčiau. Paskaičiavau, kad drąsiai galėčiau atiduoti per mėnesį po 300 eurus.
Jei nesumokėsim susikaupusių skolų, mus iškraustys iš socialinio būsto. Šiais laikais niekam nerūpi tai, kad namuose auga mažamečiai. Net vaikų teisių specialistė mus įspėjo, kad savivaldybė nekreipia dėmesio į tai, kad šeimos turi vaikų.
Nežinau, ką reikės daryti, jei neatsiras žmogus, galintis mums padėti“, – guodėsi moteris.
Įvedus eurą, pasiekė dugną
Neringa ir Elvinas atviri – įvedus eurą, situacija dar labiau suprastėjo. Anksčiau jie už tam tikrą pinigų sumą galėdavo nusipirkti daugiau maisto nei dabar. Kaip pasakojo vyras, nuėjęs į parduotuvę ir nupirkęs vos kelias prekes ar skanesnį kąsnelį vaikams, išleidžia 100 eurų, tačiau šaldytuvas, deja, nuo to neprisipildo.
„Jei nuperki kažką skaniau, išleidi 100 eurų ir grįžus pamatai, kad nieko ypatingo nenupirkai. Kai žiūri į čekį, atrodo, viskas kainuoja vos centais.
Seimo nariai gali sakyti, ką nori, tačiau kainos – didžiulės. Ypač baisu, kai ima sirgti vaikai. Paprasčiausių vaistų kainos – milžiniškos.
Neseniai pirkau žolinius lašiukus – paklausiau, kiek kainuoja, tai net pats vaistininkas nusistebėjo, kad jų kaina, įvedus eurą, padvigubėjo“, – stebėjosi vyras ir žmona.
Jiedu atviri – daugiausiai išlaidų pareikalauja mergaitės. Gabrielei reikalingas logopedas, tačiau vos vienas apsilankymas kainuoja 10 eurų, o jų reikia daugybės. Mergytėms trūksta vitaminų ir drabužių.
Moteris pastaruoju metu prašo vyro, kad šis eitų dirbti į prekybos centrus, ieškotųsi kitokio darbo, arčiau namų, tačiau juose dažniausiai, pasak šeimos, darbuotojų ieškoma tik vasaros sezonui arba kelioms savaitėms.
Paklausti, ar vasarą pavyko nuvykti prie jūros ir bent kiek atsikvėpti nuo rutinos, sutuoktiniai tik nusijuokė. „Šeimos atostogos? O kas tai yra? Mes labai svajojame mergytes nuvežti prie jūros, tačiau neturime galimybės.
Norėtume pakrikštyti dukras, tačiau iki šiol krikštyta tik viena Gabrielė. Juk net ir menkiausia šventė kainuoja“, – apgailestavo daugiavaikė mama.
Ar iš tiesų dėl susidariusių skolų tėvai su mažamečiais vaikais gali būti iškeldinti iš namų ir likti be pastogės? Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja-pavaduotoja Ramunė Žuklijaitė patvirtino, kad tai yra tiesa.
Jeigu tėvai neturi kur persikelti, Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, laikinai juos apgyvendinant globos namuose ar kitoje įstaigoje, kol tėvai galės pasirūpinti nauju vaikų gyvenamuoju būstu.
