Tėvų sugyventiniai paauglio gyvenimą pavertė košmaru

Ne mirtis, ne alkoholis, bet naujos tėvų „meilės“ ar nenoras keisti būsto paliko paauglį be gimdytojų priežiūros.

Klasės draugo motinai pagailo vaikino – moteris tapo laikinoji paauglio globėja.

Pavardžių ir vietovės, kur vystėsi ši istorija, neatskleisime dėl nepilnamečio duomenų apsaugos. Svarbu tik tai, kad viskas vyksta viename Lietuvos mieste.

Paauglio tėvai išsiskyrę, jis anksčiau gyveno su motina. Problemos kilo, kai į namus atsikraustė motinos sugyventinis. Vaikinas su juo nesutarė ir nebenorėjo gyventi vienuose namuose.

Tėvas, kuris tame pačiame mieste gyveno su sugyventine, būtų sūnų priėmęs, bet būstas buvo per mažas trečiam gyventojui. Nors vyras žadėjo ieškoti didesnių namų, per pusę metų nesugebėjo to padaryti.

Kol specialistai gėdino motiną ir laukė tėvo pažadų išpildymo, vaikinas gyveno pas klasės draugą. Ten jis – iki šiol. Panašu, kad su globėja paauglys sulauks ir pilnametystės.

Vaiko teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Jei teismas patenkins ieškinį, tėvai neturės valdžios vaikui, o senatvėje negalės pretenduoti į sūnaus rūpestį.

Laikinajai globėjai buvo nesuvokiama, kaip galima neturėti vietos savo paties atžalai, apleisti jį dėl sugyventinio. Vaikų teisių specialistų tai nestebino. Jie ne kartą matė, kaip tėvų santykius su vaikais skandino ne alkoholis, bet egoizmas.

Praėjusį pavasarį Saulės sūnus Daugirdas ėmė į namus vestis klasės draugą Dainių (vardai pakeisti. – Red.).

„Mama, ar gali Dainius pas mus pamiegoti?“ – klausė sūnus. Motina leido.

Berniukai nebuvo itin artimi draugai, tiesiog lankė tą pačią klasę. „Pažinojau Dainiaus tėvus, jie vaikščiodavo į klasės tėvų susitikimus“, – sakė Saulė.

Moteris Dainiaus nakvynėmis jos namuose susirūpino, kai tai užsitęsė dvi savaites. „Ar tavo tėvai žino, kad tu visą laiką miegi pas Daugirdą?“ – naujo gyventojo klausė ji.

Vaikinas patikino, kad žino, bet nieko daugiau apie situaciją šeimoje nepasakojo.

Vėliau Saulei paskambino Dainiaus motina: „Išsiskyriau su vyru, gyvenu rajone pas draugą. Kad vaikui nereiktų anksti keltis ir toli važinėti į mokyklą, gal jis galėtų pabūti pas tave? Kol susirasiu mieste butą nuomai.“

Saulė sutiko – vaikas jai netrukdė. Ji valgydino Dainių, plovė rūbus, rūpinosi kaip savo sūnumi.

Kitą dieną moteriai paskambino vaikų teisių gynėjai: „Kokiu pagrindu laikote Dainių? Ar žinote, kad praeitą antradienį motina buvo atvedusi jį ir sakė vežti į vaikų globos namus – neturi jo kur dėti?“

Specialistai paaiškino Saulei, kad Dainiaus motina su sugyventiniu gyvena netoli jos namų. „Ji pasinaudojo jūsų gerumu“, – tikino vaikų teisių gynėjai. Jie siūlė moteriai apiforminti Dainiaus globą. Kitaip berniukas turės būti iš jos paimtas.

Pokalbį girdėjo Dainius. „Būkit gera, neatiduokit manęs. Augau šeimoj, o dabar atsirasiu globos namuose. Aš būsiu geras, jums problemų nepridarysiu. Būkit gera, sutvarkykit (globos) dokumentus“, – prašė paauglys.

Jau kitą dieną moteris pradėjo rūpintis berniuko globos dokumentais. Daugiau nei pusmečiui Saulei buvo leista laikinai globoti Dainių. Moteris baigė specialius globėjos kursus.

Paprastai globoti vaikus imasi giminaičiai. Dainius turi vyresnį brolį, tačiau jaunas vyras dar tik kuria savo gyvenimą – padėti neturi galimybių.

Po pusmečio, per kurį specialistai gėdino ir visaip įkalbinėjo motiną auginti savo vaiką, ji sutiko, kad jos valdžia sūnui būtų apribota (anksčiau tai vadinosi motinystės teisių atėmimu. – Red.).

Tuomet rūpintis vaiku dar ketino tėvas: „Pirksiu dviejų kambarių butą, žadu vaiką pasiimti, dar vieną kartą duokit laikiną globą.“

Nors jau galėjo kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, specialistai dar pusmečiui atidėjo šį procesą. Ir tik kai tėvas planų neįgyvendino, specialistai paprašė teismo neterminuotai apriboti tėvų valdžią.

„Žiūrėsim, ką teismas nuspręs“, – sakė vaikų teisių specialistė.

Dainių globoti sutikusiai Saulei sunku suvokti tokį vaikino tėvų elgesį. „Kad būtų alkoholikai, o dabar – kaip visi. Tėvas susirado kitą moterį, motina – kitą vyrą. Po vieną kambarį turi ir vaikui nebeliko vietos nei prie vieno, nei prie kito. Vaikas liko nereikalingas. Neįsivaizduoju, eičiau pati į virtuvę, vaikui paskirčiau kambarį“, – stebėjosi globėja.

Du Saulės vaikai jau užaugę, gyvena atskirai. Daugirdas vienintelis dar likęs su motina. Dainius Saulei – kaip ketvirtas vaikas.

Apie paauglio nelaimę žino ir mokyklos bendruomenė. Bendraamžiai supratingi – iš vaikino nesityčioja. „Klasiokai ir pasakė, kad jis ne namie gyvena. Kitaip gal būtų niekas ir nežinoję“, – moksleivių poelgį prisiminė Saulė.

Už Dainiaus globą moteris kas mėnesį gauna per 110 eurų. Taip pat tėvas sūnui moka 70 eurų alimentus. Juos Saulė atiduoda Dainiui.

Ji dirba valdišką darbą, už kurį gauna minimumą, taip pat vadovauja nuosavai šešių darbuotojų įmonei.

Visiems jiems (Dainiaus artimiesiems. – Red.) patogu, kad buvo nustatyta globa. Jiems nebereikia rūpintis sūnumi. Ateini, pabendrauji, duodi kelis eurus ir viskas.

Šis reiškinys nėra naujas. Apie motinas-gegutes girdime nuo seno. Jos pasirenka ne vaikus, bet vyriškius.

Pas tėvą netinka sąlygos – vaikui stačiom reikėtų miegoti. Be to, tėvas neišreiškė noro auginti sūnaus. Nesame gavę jo prašymo ar kažko panašaus.

Globėjai reikėtų medalį duoti, kaip ir visiems globėjams. Geros širdies žmogus priėmė mažai pažįstamą žmogų. Ji dabar tam vaikui ir motina, ir tėvas, ir teisinė paauglio atstovė – vienas trijuose.

Tėvai bet kada gali kreiptis dėl sūnaus susigrąžinimo. Pirmiausia jie turi parodyti norą. Nei iš vieno, nei iš kito tokio nematome. Į globos peržiūras kviečiami jie ateidavo, bet tai ir viskas.

Vaikinui liūdna, jis nusivylęs. Turi du sveikus gyvus tėvus, bet gyvena pas svetimą žmogų. Vaiko savijauta prasta. Jis bendrauja su tėvais, jiems tai nėra uždrausta.

Jei straipsnis paskatins tėvus susigrąžinti vaiką – gerai, bet man sunku tuo tikėti. Kiek yra gėdinta, aiškinta – nieko. Žmonėms taip patogu.

„Manęs nė kiek nestebina tokia situacija. Mane kartais pakraupina atvejų peržiūros, kai dėl smurto ar kitų priežasčių motinai sakome: „Rinkis, ar vaikas, ar sugyventinis.“ Atsakymas būna toks: „Aš renkuosi sugyventinį, bent turėsiu kur eiti. O vaiką kur norit, ten dėkit.“

Vaikui 15 ar 17 metų. Visada būna labai jo gaila.

Būna atvejų, kada yra problemos su vaiku, su juo nesusitvarko, ateina ir sako: „Aš jo atsisakau, kur norit, ten dėkit.“ Paaiškiname, kad nėra tokios atsisakymo procedūros. Galime pasiūlyti pagalbą, paslaugas, specialistų darbui su vaiku.

„Ne, ne, nenoriu jo matyti. Kur norit, ten dėkit“, – pasako tėvai.

Taip atsitinka nedažnai, bet yra tokių atvejų. Nors tėvai neturi problemos su alkoholiu, yra socialiai orientuoti, normaliai gyvenantys asmenys.

Kartais tai ateina iš buvusių šeimų – tai atpažįstama, kai pradedi studijuoti tėvų, senelių gyvenimo istorijas. Susiformuoja žmogaus požiūris, kad svarbiausia – aš ir mano interesai. Baisus egoizmas, susikoncentravimas į save, savo gyvenimą.

Ką tokiose situacijose daryti? Tokius tėvus perauklėti, išmušti iš jų egoizmą labai sunku. Maksimaliai, kas galima, tai bent priteisti iš tėvų išlaikymą. Traumuoti vaiką ir jį per prievartą laikyti tokioje šeimoje, kur jis nejaus meilės, ne išeitis.“