Kalbėdama apie praeitį, kaunietė negalėjo sulaikyti ašarų. Ji tvirtino, kad buvusio vyro ir uošvio šeima – „ne žmonės, bet gyvuliai“ ir kad „juos reikia izoliuoti nuo žmonių, o svarbiausia neprileisti vaikų.“
Anot kaunietės, 71-erių Jonas mušdavo jos sūnų, tikrą savo anūką, dėl niekų: „Vaikas nuskynė uogytę, paprašė valgyti. Senelis slėpdavo maistą nuo vaikų, jei šie rasdavo ir suvalgydavo, gaudavo per rankas su musgaudžiu. Anksčiau laikė vištas, jei vaikas užvaikė vištą, ir už tai bus lupamas.“
„Jeigu ne aš, tai ant sūnaus kapų dabar gėles neščiau. Jie baisūs žmonės“, – apie buvusį sutuoktinį ir uošvius graudindamasi kalbėjo kaunietė.
37-erių moteris įsitikinusi, kad dėl smurto šeimoje ir taip neįgalus sūnus susirgo nervine epilepsija, o ši atėmė iš vaiko nuo gimimo itin silpną regėjimą.
Smurtingoje santuokoje Sandra ištvėrė 13 metų. Išsiskyrė ir vyrą iš namų išgrūdo prieš septynerius.
Prieš mėnesį kaunietei gimė trečias vaikas. Dukrelės moteris susilaukė su nauju draugu. Draugas tapo tarsi tėvu ir vyresniesiems Sandros vaikams.
Nuo senelio vaikystėje kentėjusiam anūkui dabar 17, anūkei – beveik 15 metų.
Nekentė sūnaus
Sandra ištekėjo prieš 19 metų, vos sulaukusi pilnametystės. „Buvau labai jauna“, – paklausta, kodėl tekėjo už girtaujančio ir smurtaujančio vyro, atsakė kaunietė.
Tuomet Kęstas gerdavo mažiau, mušdavosi rečiau.
Po dviejų metų pora pradėjo lauktis pirmagimio. Kai naktį vyras grįždavo išgėręs, Sandra, nors ir būdama nėščia, turėjo jį apšokinėti – paduoti valgyti, pasikalbėti. Kitaip vyras ją mušdavo.
Jos įsitikinimu, Kęstas pirmagimio sūnaus nekentė nuo pat gimimo.
Jis svajojo apie mergaitę, o kai gimė berniukas, dar ligoninėje pasiūlė nesivežti sūnaus namo: „A, bernas, gali palikti (ligoninėje).“
Berniukui paaugus, girtam tėvui užkliūdavo menkiausios smulkmenos – neva nepagarbūs žodžiai ar pernelyg didelis judrumas.
Vėliau, kai žmona išmetė vyrą iš namų, jis tykodavo lauke ir tuomet jau aklam savo sūnui sakydavo: „Žabaliau, kur eini?“
„Ar tai tėvas?“ – baisėjosi Sandra.
Tėvui užkliūdavo ir dukra, ją vyras yra išvadinęs benkarte. Tačiau dėl aršesnio mergaitės būdo jai kliūdavo mažiau.
Mušė anūkus
Sandra su Kęstu gyveno atskirai nuo jo tėvų, tačiau vyras norėdavo lankyti tėvus, pora dažnai važiuodavo į Šlienavą.
„Pabūdavom savaitgaliais. Ilgiau ten neįmanoma. Mane išvydavo, nes aš su tuo seniu susimušdavau“, – prisipažino kaunietė.
Moteris gerai atsimena vieną naktį, kai su neseniai gimusia dukra ir kelių metų sūnumi pėsčiomis keliolika kilometrų ėjo iš Šlienavos į Kauną.
„Ploviau berniukui galvą, jam labai nepatiko, jis rėkė. Senis atbėgo vaiko kapoti su diržu. Neleidau, susimušiau, tai mane naktį su vaikais ir išvarė“, – paaiškino buvusi smurtautojo marti.
Anot moters, vaikų senelis stipriai gerdavo, todėl ji su mažaisiais miegodavo virtuvėje. Vos tik Jonas imdavo mušti vaikus, Sandra juos užsistodavo ir kirsdavo atgal.
Ji stebėjosi, kaip socialiniai darbuotojai anksčiau nepastebėjo mėlynių ant netikrų Jono anūkų: „Tas senis kai muša, lieka randai.“
Paklausta, kaip mamai apginti vaikus tokioje šeimoje, ji sakė: „Ten reikia savo nugarą atstatyti.“
Teistas už sūnaus mušimą
Sandros kantrybė trūko, kai buvęs vyras antrą kartą smarkiai sudavė sūnui. Tuomet berniukui buvo apie 11 metų.
Vyras grįžo naktį, sūnus nuėjo atidaryti durų. „Tėvas dėjo sūnui kumščiu į galvą ir vaikas nukrito“, – prisiminė moteris.
Sandra kreipėsi į policiją, Kęstui buvo iškelta byla – jau antroji už sūnaus sumušimą.
Pirmąjį kartą vyras išsipirko bauda, antrąjį gavo lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
„Kęstas du kartus teistas už mano sūnaus sumušimą, kaip jam gali patikėti naujagimį?“ – stebėjosi kaunietė.
Kęstas gyveno Sandros namuose. Moteris ėmė prašyti skirtis ir iš buto išsikraustyti. Bet tuomet grasinti imdavo Kęsto tėvai. „Sakydavo, kad atims vaikus“, – prisiminė Sandra.
Moteriai galiausiai neapsikentus, ji kreipėsi į vaikų teisių specialistus ir paprašė pagalbos iškeldinti girtaujantį ir smurtaujantį vyrą iš jos buto.
„Sakiau, kad negaliu gyventi savo namuose. Jei ne socialinė darbuotoja iš vaikų teisių, aš iki šiol kentėčiau“, – sakė Sandra.
Pora išsiskyrė 2009 metais.
Sūnus apako dėl smurto?
Sandros vaikai nenori bendrauti nei su tėvu, nei su seneliais.
Moteris įsitikinusi, kad jei ne smurtinga aplinka, jos sūnus ir šiandien matytų.
Vaiko akys nuo pat gimimo buvo labai silpnos, jis matydavo tik su stipriais akiniais. Šešerių metų berniukas susirgo nervine epilepsija. Gydytojai aiškino, kad ligą iššaukė įtampa namuose. „Jis užstodavo mane, kai vyras mušdavo“, – aiškino Sandra.
Prieš dvejus metus epilepsija liovėsi, bet vaikas visiškai apako. „Apakimas – dėl epilepsijos“, – įsitikinusi kaunietė.
Vaikinas atsimena vaikystėje patirtą smurtą. Žiūrėdamas reportažus apie galimą senelio smurtavimą prieš vaikus, jis sakė: „Lyg viskas su manimi vyktų.“
Skaudžiausia jam prisiminti, kaip senelis jį kapojo su šlanga. Tėvas stovėjo šalia ir palaikė: „Kaip dėsiu, tai sulįsi į žemę.“
Septyniolikmetis yra plaukikas. Jis įveikė normatyvus ir atstovaus Lietuvai parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire.
Vaikų senelė retsykiais paskambina Sandrai, skundžiasi, kodėl anūkė su seneliais nebendrauja.
„Seneliams tarnų reikia daržams ravėt. Dėl to norėjo pasikviesti anūkę“, – įsitikinusi moteris. Ji sakė, kad buvusio vyro šeima visuomet švelniau elgėsi su mergaitėmis.
Sukūrė naują šeimą
Sandra augina mėnesio dukrelę. Jos susilaukė su nauju širdies draugu.
Pora draugauja ketverius metus. „Pradėjau su juo naują gyvenimą. Sukūriau naują, laimingą šeimą“, – sakė moteris.
Naujas draugas kaip tėvas dviems Sandros ir Kęsto vaikams. Jis keliasi penktą ryto ir veža moters sūnų į treniruotę.
„Tėvas ne tas, kuris padarė, bet tas, kuris duoną davė“, – apie moters draugą kalbėjo sūnus.
Naujasis draugas mokė Sandros sūnų gerbti motiną, apskritai moteris. Kaunietė pasakojo, kad pradėjęs bendrauti su nauju jos draugu, sūnus labai pasikeitė – subrendo.
