Tolimoji Indija dažnai stebina ir traukia savo egzotiška kultūra, o šios šalies gyventojai garsėja išskirtiniu dvasingumu. Tarp šimtų tūkstančių hinduistų yra ir tokių, kurie nusprendžia visiškai atsiduoti Dievui ir siekdami dvasinio išsivalymo atsisako visų pasaulio malonumų.
Daugeliui pagalvojus apie tokius religingus žmones prieš akis, greičiausiai, iškyla lotoso poza medituojančio vienuolio vaizdinys. Tačiau kai kurie hinduistai Dievo siekia pasišventę metų metus stovėti.
Miega stovėdami
„Khareshwari“ – taip Indijoje vadinami žmonės, kurie pasišventė stovėti dieną ir naktį, ne tik budrūs, bet ir miegodami. Tokias fizines kančias šie žmonės pasirenka siekdami dvasinio nušvitimo.
Teigiama, kad stovėti „khareshwari“ prisiekia 12 metų.
Nuo XVII a. šie hinduistai tradiciškai stovėdavo po medžiu. Tai buvo siejama su jogos poza, vadinama „Vrikasana“ (medžio pozicija).
Tačiau dabar jie dažniausiai stovi namuose, priešais nedideles sūpynes, ant kurių gali pasidėti ir atpalaiduoti rankas, o naktį užgulti ant jų liemeniu ir užmigti.
Po šiomis sūpynėmis yra pritvirtinta virvė, ant kurios „khaleswari“ gali vienu metu pailsinti po vieną koją. Vis dėlto nėra žinoma, ar tai daroma tam, kad viena koja galėtų pailsėti, ar tam, kad kitai atitektų didesnis krūvis.
Tačiau per visus 12 metų šie žmonės negali prisėsti, atsitūpti, ar iškelti ir atpalaiduoti abiejų savo kojų.
Praleidus taip daugybę metų šių žmonių kūnas patiria nepagydomą žalą. Pradžioje kojos ima tinti, o vėliau labai suplonėja, atsiranda nuolatinės žaizdos.
Tačiau pasišventę stovintieji mano, kad tai tik menka kaina už itin gilų vidinį nušvitimą, kurį jie pasiekia atsidavę tokiai kančiai.
Paslapčia prisėsti neketina
Vienas iš tokių pasišventusiųjų yra Sita Ram, kuris stovi jau 10 metų. Jo stovykloje visada gausu piligrimų, kurie ten renkasi, kad gautų šio išskirtinio žmogaus palaiminimą. Kai kurie iš jų ten pasilieka ir praleidžia net kelias dienas, rašo „The World Pulse“.
S.Ram tokį gyvenimo kelią pasirinko po savo žmonos mirties, kai jo dukra dar tebuvo vaikas. Praėjus dešimtmečiui septyniolikmetė nepaprastai žavisi savo tėvu ir visą laiką praleidžia greta jo.
Kiti „khareshwari“ tokią priesaiką davė įkvėpti savo dvasinių mokytojų. Vienas iš jų teigė, kad padarė tokį sprendimą, kai mokytojas jį išvarė už tai, kad šis sudegino duoną. Vyras norėjo įrodyti, kad yra stipresnis už jį.
Paklausus kito pasišventusiųjų, ar jam niekada nekyla noras pasiduoti ir pagunda, kai niekas nemato, bent trumpam prisėsti, jis atsakė, kad Dievas nuolat viską stebi.
Hinduizmo tikėjime žmonės turi nugyventi ne vieną gyvenimą, kad pasiektų dvasinį nušvitimą. Tačiau pasaulio malonumų atsisakę asmenys tiki, kad priversdami savo kūną ištverti išskirtinius sunkumus jie gali apsivalyti ir pabėgti iš reinkarnacijos ciklo.
