Kaip ji pati sakė, kai sugyventinis Darius ėmė grasinti žarstekliu sutrupinti galvą, ji suskubo prisiglausti bet kur, kad tik pačiai ir vaikui būtų saugu.
Kodėl kilus pavojui motinos ir vaiko gyvybei, pareigūnų iš namų buvo išvežti jie, o ne neblaivus smurtautojas? Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų, tai, jog būstas priklauso smurtaujančio vyro motinai, negali tapti pagrindu iškeldinti mamą su mažamečiu vaiku – visų pirma turi būti žiūrima vaiko interesų.
Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas išdėstė kiek kitokią įvykių versiją – jis neigė, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas. Tuo tarpu galvą suknežinti grasinęs vyras dievagojosi, kad myli Rasą ir laukia jos sugrįžtant.
Pastojo būdama nepilnametė
Moters gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Vos sulaukusi 17 metų ji pastojo ir paliko motinos namus. Tiesa, ši irgi nebuvo šventoji. Kaip pati Rasa tvirtino, visą gyvenimą gėrė, todėl jai teko augti pas svetimus žmones, kelis mėnesius praleido net vaikų namuose. Mamos meilės nejautė ir dar dvi Rasos seserys.
„Kai sužinojau, kad laukiuosi, iš karto palikau namus. Mane noriai priėmė pirmasis mano sugyventinis ir jo tėvai. Pagimdžiau pirmąją dukrytę Vytautę. Atrodė, kad gyvenimas eisis sklandžiai, mums bus viskas gerai.
Tačiau po kelerių metų vyras ėmė gerti, smurtauti, kelti balsą. Tada sužinojau, kad laukiuosi antro vaikelio.
Buvo labai sunku – kartais net nebuvo ką duoti vaikui valgyti. Aš net auksinius auskarus pardaviau, kad turėčiau už ką nupirkti maisto.
Kai dabar pagalvoju, galėjau negimdyti vaikų. Iš tikrųjų dabar gailiuosi – galėjau būti laisva, nepriklausoma. O dabar turiu tris vaikus. Jei atsukčiau laiką atgal, tikrai būčiau dariusi abortą. Būčiau mokslus baigusi, ant kojų atsistojusi. Gal užsienyje gyvenčiau“, – svarstė moteris.
Vaikus paliko sugyventiniui
Nuo pirmojo sugyventinio Rasa nusprendė bėgti neapsikentusi jo girtuokliavimo ir smurto. „Jis net naktimis negrįždavo. Man visa tai atsibodo, todėl palikau jo namus ir grįžau ten, kur leidau vaikystę. Jis bandė manęs ieškoti, tačiau aš pasikeičiau telefono numerį ir nebeatsakiau į jo skambučius.
Vaikai liko jo namuose. Juk jis turėjo gyvenamąją vietą, o aš išėjau be nieko. Prisiglaudžiau tame kaime, kur augau. Taip nutiko, kad ten susitikau su antruoju sugyventiniu Dariumi.
Atrodė, kad mylime vienas kitą. Po daugiau nei ketverių draugystės metų mums gimė Vytas.
Sūneliui dabar metukai. Buvome laimingi dėl nėštumo, nes labai ilgai negalėjau pastoti. Net galvojome, kad niekada nesusilauksime vaikučių.
Tačiau vos tik pagimdžiau, Darius neatpažįstamai pasikeitė. Jis susirado darbą ir labai pasikeitė – gal kompanija ne tokia pasitaikė, bet jis ėmė mane mušti.
Pirmą kartą ranką pakėlė tada, kai Vytukui buvo trys mėnesiai. Niekam apie tą įvykį nepranešiau. Tylėjau ir kitus du kartus, kol pats seniūnas pamatė mano rankas, nusėtas mėlynėmis“, – pasakojo moteris.
Su kūdikiu pabėgo nuo smurtaujančio vyro
Kantrybė Rasai trūko prieš penkis mėnesius. Sūneliui buvo aštuoni mėnesiai. Darius grįžo iš darbo girtas ir ėmė kabinėtis prie moters. Jos tyla iššaukė dar didesnes vyro emocijas, todėl jis ėmė grasinti, kad, kaip ji pati sakė, sutrupins jai galvą žarstekliu. Nieko nelaukdama moteris paskambino Paįstrio seniūnui, o šis atvažiavo kartu su policijos pareigūnais.
Kadangi vyras buvo girtas, seniūnas priėmė sprendimą, kad daug paprasčiau pačiai Rasai būtų su vaiku išeiti iš namų. Juolab, kad ir namai priklausė ne Rasai, o sugyventinio motinai.
Taip ji tada ir padarė – su kūdikiu ant rankų išvažiavo į Panevėžio moterų krizių centrą.
Vėliau moteris apsigyveno pas draugę Kaune, o dabar jau kelis mėnesius gyvena sostinėje.
Dabar moters svajonė – grįžti į gimtąjį Panevėžį. Ten ji norėtų su savo trimis vaikais nuomotis butą ir ramiai gyventi. „Kas mėnesį galėčiau skirti apie 80 eurų. Noriu gyventi su vaikais. Nebenoriu net pagalvoti apie kitus vyrus – man jau jų pakanka. Geri vyrai, man atrodo, pririšti, o blogų man gana.
Pati niekada negirtuokliavau. Alkoholis man tikrai ne draugas. Tikrai nebenoriu grįžti pas buvusius sugyventinius. Turiu mažą vaiką, jaučiu atsakomybę už jį, todėl noriu pradėti naują gyvenimo etapą“, – neslėpė moteris.
Rasos sugyventinis Darius: „Aš ją myliu“
Rasos sugyventinis Darius prisiminė lemtingąjį vakarą, kai jis ėmė grasinti moteriai žarstekliu. „Na taip, buvo toks dalykas. Negaliu meluoti. Buvau išgėręs. Paprasčiausiai įvyko nesusipratimas. Bet negerai ji padarė, kad išėjo.
Žinau, kad ji dabar gyvena „Carite“. Ji buvo parvažiavusi praėjusį savaitgalį. Jei ji sugrįžtų, aš ją priimčiau. Norėčiau kartu su ja gyventi.
Tiesa, mano motina nenori jos priimti. Ypač po to, kai ji pakvietė vienos TV laidos komandą. Nereikėjo to daryti. Anyta labai užpyko.
Šiaip su Rasa sutardavau gerai. Negaliu skųstis. Jei būtų galimybė, gyventume kartu. Turėjome minčių nuomotis butą Pavevėžyje, bet šiuo metu nėra finansinių galimybių. Šiais laikais visiems su pinigais sunku. Visiems pinigų nuolat trūksta“, – dėstė vyras.
Jis neturėjo priekaištų Rasai dėl auginamo jų vaikelio. Darius teigė, kad ji rūpinasi sūneliu. „Aišku, ji turėtų pasirūpinti dviem vaikais, kurių šiuo metu neaugina. Nesuprantu, dėl kokios priežasties ji dar jų nepasiėmė. Mano nuomone, motina turėtų gyventi su vaikais.
Jokio pykčio jai nejaučiu. O tą vakarą, kai ji iškvietė seniūną, aš tikrai pasikarščiavau. Nemėgstu meluoti. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai nesusilaikiau. Kai dar neturėjom vaikelio, kartą pagavau ją su svetimu seniu – nesusilaikiau ir skėliau jai antausį. Bet kadangi myliu, priėmiau atgal. Aš ir dabar ją myliu“, – neslėpė Darius.
Seniūnas: „Rasai apribotos motinystės teisės“
Paįstrio seniūnui Virginijui Šležui Rasos pavardė labai gerai žinoma. Jis puikiai žino Rasos ir Dariaus šeimą, nes pats vėlų vasario 14-osios vakarą su socialine darbuotoja atvažiavo pas Rasą. Tada jis sulaukė jos skambučio su prašymu padėti pabėgti nuo smurtaujančio girto vyro.
„Ši šeima buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą. Tai buvo dėl to, kad Rasai apribotos motinystės teisės dėl pirmų dviejų vaikų.
Mano žiniomis, vyras Darius, su kuriuo susilaukė trečiojo, tikrai neprastas, turi nuolatinį darbą. Tiesa, ji pati mėgsta nuotykius.
Po to, kai Kėdainių rajone tėvas įmetė du vaikus į šulinį, mes Rasą įtraukėme ne tik į stebimų šeimų sąrašus, bet ir sudarėme sutartį su patruliais, kad jie bet kada galėtų užsukti į tos šeimos namus ir pažiūrėti, ar viskas gerai“, – dėstė seniūnas.
Jis prisiminė tą lemtingąjį vakarą, kai buvo iškviestas gelbėti Rasą nuo smurtaujančio vyro. „Su socialine darbuotoja radome moterį su kūdikiu ant rankų kieme. Ji teigė, kad sugyventinis grasino žarstekliu ją užmušti.
Mes ją išsivežėme. Pareigūnai į namą neužėjo, nes nukentėjusioji laukė kieme. Jei pareigūnai būtų ėję į namo vidų, pažeistų, kaip patys sakė, Dariaus teises į privatumą.
Tikėtina, kad vyras nebuvo blaivus. Gal jis ir trinktelėjo žarstekliu į kokį stalo kampą ir pagrasė primušti moterį. Gali būti, kad ji išprovokavo jį taip pasielgti. Nieko nelaukdami išvežėme Rasą su kūdikiu į Vadoklių krizių centrą, kur priglaudžiamos moterys, patyrusios smurtą.
Vėliau ji pareiškė norą persikelti pas draugę į Kauną, tačiau ten jai irgi nepasisekė. Šiuo metu ji gyvena Vilniuje, tačiau nesijaučia laiminga – yra sakiusi, kad ten jai trūksta laisvės, trikdo režimas.
Šiuo metu jai nėra kur grįžti į Panevėžį. Vienintelė išeitis – pakeisti gyvenimo būdą ir sugrįžti ten, iš kur buvo paimta – pas vyrą Darių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad motinystės teisės dėl dviejų vaikų apribotos buvo ne tik todėl, kad ji neturi gyvenamosios vietos. Daugybė moterų jos neturi, tačiau jei viskas gerai, niekas iš jų vaikų neatima“, – dėstė V.Šležas.
Seniūnas teigė, kad yra nemažai rėmėjų, kurie noriai prisideda prie smurtą patyrusių moterų gyvenimo sąlygų pagerinimo. Visai neseniai tokiai moteriai su vaikais buvo nupirktas vieno kambario butas. Rėmėjai norėjo ir Rasai padovanoti butą Pasvalyje, tačiau vėliau atsisakė tai daryti.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba: „Iškeldinti asmenis galima tik teismine tvarka“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų teigimu, jei moteris patiria smurtą, ji nedelsdama turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko teisių užtikrinimo. O vyro smurto prieš ją atveju reikia iš karto kreiptis į policiją.
Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo spręsti klausimą dėl gyvenamojo būsto suteikimo vaikui, nes nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir reikalingu sąlygų jo vystymuisi ir pragyvenimui.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, bei Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai įpareigoja vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai.
Todėl vaiko motinai dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės aprūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamuoju būstu, ši pareiga kiltų vaiko teisių apsaugos skyriui – suteikiant vaikui (esant galimybei kartu su motina) laikiną apgyvendinimą iki tol, kol motina galės užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, gyvenamąjį būstą.
Neretai savivaldybės turi galimybę, esant tokiems ar panašiems atvejams, vaiką apgyvendinti kartu su motina. Tam tikrais atskirais atvejais vaikas gali būti apgyvendinamas ir vaikų globos namuose.
Nesvarbu, kam priklauso būstas, iškeldinti asmenis, tarp jų ir mažamečius vaikus, iš gyvenamosios patalpos (nesvarbu, ar joje gyvenama teisėtai, ar neteisėtai) galima tik teismine tvarka, atskirais atvejais – pagal prokuroro sankciją.
Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikalstama veika. Įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
