Neseniai Vilniuje viešėjęs E.Bajarūnas tikino, kad pamėgo kiną.
Mat jis buvo suplanavęs ne tarnybinę, o privačią kelionę į gimtinę, kad apsilankytų sostinėje vykusio festivalio „Kino pavasaris“ renginiuose.
Tačiau akylesni festivalio lankytojai netruko pastebėti, kad į šeštąją dešimtį įžengusio, šeimą turinčio diplomato širdį virpina ne geri filmai, o nauja draugė – jaunosios režisierių kartos kylanti žvaigždė G.Žickytė.
Kelios Vilniuje praleistos dienos diplomatui prabėgo lyg akimirka.
Galbūt įsibėgėjus skyrybų su žmona Rita procesui, jam tai buvo trumpas atokvėpis, leidžiantis pamiršti nemalonų faktą.
Nutylėtos aplinkybės
Tačiau pasiteiravus ambasadoriaus žmonos R.Bajarūnienės apie pokyčius jos šeimoje, paaiškėjo aplinkybės, kurias jos vyras nutylėjo.
Moteris patikino, kad pernai gruodį sutuoktiniai kalbėjo apie gyvenimą atskirai, bet ne apie skyrybas.
„Aš paaukojau karjerą lydėdama savo vyrą ten, kur jis, kaip diplomatas, buvo skiriamas, todėl noriu likti dirbti Stokholme. Mes sutarėme, kad gyvensime kartu su vaikais iki ambasadoriaus kadencijos pabaigos.
Bet jau kovo mėnesį jis manęs paprašė išsikraustyti iš rezidencijos. Tad ir išsikrausčiau, o skyrybų dar nebuvo“, – neslėpė R.Bajarūnienė.
Savo sutuoktiniui Eitvydui ir jo draugei Giedrei moteris palinkėjo daug laimės ir sėkmės, nors apie naująją vyro širdies draugę, su kuria jis nori sieti savo ateitį, diplomato žmona sužinojo vos prieš savaitę iš „Lietuvos ryto“ žurnalistų.
R.Bajarūnienė tikino, kad dabar ji norėtų turėti bent gabalėlį asmeninio gyvenimo, nes savo pareigas Lietuvai jau atliko, – prezidentai ir karaliai pavaišinti ir pamaloninti, visi liko patenkinti.
Rinkodaros analitikė R.Bajarūnienė naują savo gyvenimo etapą sieja su karjera: „Esu įkvėpimas daugeliui moterų, kaip tvarkytis gyvenime, – tik pozityvūs dalykai įkvepia žmones geriems pokyčiams.“
Dar vasarį R.Bajarūnienė ėmė ieškoti, kur galėtų Stokholme išsinuomoti 45 kvadratinių metrų butą.
Kreipdamasi į savo draugus moteris aiškino, kad abu sūnūs pradės studijuoti užsienyje, birželį jos vyras Eitvydas grįš į Lietuvą, o ji liks Švedijoje.
E.Bajarūnas patvirtino, kad šią vasarą baigiasi jo, kaip Lietuvos ambasadoriaus, kadencija Švedijoje, o dar greičiau turėtų būti padėtas taškas skyrybų procese.
„Kaip vyras noriu paaiškinti, kad vyksta keli dalykai, bet jie nesusiję. Vienas jų – skyrybų procesas su žmona Rita, kuris prasidėjo pernai. Jau gruodį abu buvome sutarę, kad skiriamės, bet tai nėra susiję su Giedre“, – aiškino diplomatas.
Meilės trikampį neigia
Vyras tvirtino, kad nėra jokio meilės trikampio, o tik aplinkybių sutapimas. Jis nenorėtų, kad kas nors pradėtų manyti, esą jo šeimą sugriovė nauja draugė.
„Mes su Giedre neslepiame artimų santykių, galvojame apie ateitį“, – susidariusią situaciją komentavo E.Bajarūnas.
Baltijos jūra, skirianti Švedijos sostinėje įsikūrusį diplomatą ir Vilniuje gyvenančią jo išrinktąją G.Žickytę, nėra neįveikiama kliūtis.
Kur kas didesnis iššūkis mylimiesiems, kaip rasti laiko pasimatymams, nes jo vis trūksta.
Šiemet vasarį Geteborgo tarptautiniame kino festivalyje, kur buvo pristatoma septynerius metus kurta G.Žickytės juosta „Meistras ir Tatjana“, pasveikinti jos iš Stokholmo buvo atvykęs ir ambasadorius E.Bajarūnas.
Režisierė neslėpė, kad šio vyro dėmesys jai svarbus.
„Netikėtai paskambinę truputėlį išmušėte mane iš vėžių. Aš nenoriu nieko neigti, mes su Eitvydu esame kartu“, – prisipažino G.Žickytė.
Pastaruoju metu režisierė daug keliauja pristatydama savo dokumentinį filmą „Meistras ir Tatjana“, toliau tęsia filmavimo darbus – didžioji jų dalis vyksta Jungtinėse Valstijose.
Šį mėnesį G.Žickytės taip pat laukia suplanuotos išvykos, pavyzdžiui, į kino festivalį Šveicarijoje, kur įvyks jos kartu su režisiere Maite Alberdi Čilėje sukurto dokumentinio filmo apie energingą devyniasdešimtmetę, sergančią Alzheimerio liga, premjera.
Dar po kelių savaičių lietuvė vyks į Toronto kino festivalį, kur taip pat vyks šio filmo premjera.
Pasaulyje dažniau išgarsėja kino režisieriai vyrai, tačiau G.Žickytei pavyko įsitvirtinti šioje profesijoje.
„Darau tai, kas man įdomu. Kuriu dokumentiką, o tai labai intymi kūrybos forma – prisilietimas prie žmogaus būna jautrus, labai subtilus.
Kiekviena kūryba – iššūkis, nesvarbu, ar tai darytų moteris, ar vyras“, – aiškino G.Žickytė.
Tuo metu, kai režisierė kūrė filmą apie tragiško likimo fotografą Vitą Luckų, nužudžiusį žmogų ir vėliau iškritusį per langą, ji pati išgyveno ne vieną asmeninę dramą – išsiskyrė su savo vyru, išvyko gyventi svetur, vėliau grįžo ir vėl viską pradėjo nuo nulio.
Anksti ištekėjusi už verslininko Giedrė džiaugėsi, kad susilaukė sūnaus.
Kartą ji prasitarė, kad būtų buvusi laiminga, jei būtų sugebėjusi su šiuo vyru sulaukti senatvės, tačiau savęs vis klausdavo, ar iš tikrųjų yra laiminga.
Septynerius metus dokumentinį filmą kūrusi režisierė prisipažino, kad daug ko išmoko: „Prasminga gyvenime daryti tik tai, ko iš tiesų nori tavo siela. Jei viduje būsi nelaimingas, tau ir nesiseks. O jei turi drąsos, kantrybės, atsidavimo siekti savo svajonės, likimas anksčiau ar vėliau atvers reikiamas duris.“
Po kiek laiko kylančios režisierės keliai su vyru ir sūnaus tėvu išsiskyrė.
Dabar jau vienuolikametį sūnų Giedrė, vykdama į užsienį, kartais pasiima kartu.
„Džiaugiuosi, kai galiu ir vidury įprastos dienos kartu su juo ramiai papietauti ar užsiimti kuo kitu. Suprantu, kad metai kiti greitai pralėks, ir mamos jau jam tiek nereikės“, – sakė G.Žickytė.
Moteris dėkinga ne tik savo šeimai, bet ir buvusiam vyrui, jo tėvams, kad sūnus nelieka vienas, kai jos nėra šalia.
Šeima atrodė ideali
Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje E.Bajarūno šeima dar 2015-ųjų vasarį atrodė ideali. Tuomet artėjant Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo vizitui Lietuvoje mūsų šalies diplomatas įsileido žurnalistus į savo namus Stokholme.
Tokių vyro ir žmonos santykių, apie kokius tuomet pasakojo abu Bajarūnai, rodos, galėjo pavydėti kiekviena pora.
E.Bajarūnas pripažino, kad pasirengti Švedijos karaliaus šeimos priėmimui savo namuose ir pavaišinti juos tinkamais pietumis – užduotis ne iš paprastųjų.
Didžiausia atsakomybė tą kartą teko jo žmonai Ritai. Anksčiau aktyviai dirbusios moters netrikdė ir namų šeimininkės dalia.
Kad karaliai ateitų pietauti į ambasadorių namus – itin reta proga. Tai vyksta tik prieš karališkąjį vizitą į ambasadoriaus šalį“, – sakė R.Bajarūnienė.
Moteris džiaugėsi, kad pačiai iškilmingų pietų ruošti tuomet nereikėjo, tačiau net ir aptarnaujančio personalo – ekonomės ar indų prižiūrėtojos, kaip kitos ambasados, Bajarūnai neturėjo.
Todėl organizacinis darbas gulė ant Ritos pečių.
Moteris pati ruošdavo valgį tik tada, kai pietūs būdavo pusiau oficialūs. Jei vizitas jų namuose būdavo labai svarbus, maistą ir aptarnaujantį personalą šeima kviesdavosi į namus.
Tačiau ir R.Bajarūnienė nesibodėdavo virtuve. Kiekvieną savaitę pati kepdavo duoną. Yra sulaukusi daugelio aukštų svečių pagyrų, savo raugu lietuvė pasidalijo ir su diplomatais iš kitų šalių.
Nuo žmonos stengdavosi neatsilikti ir ambasadorius E.Bajarūnas. Jo firminis patiekalas – moliūgų sriuba. Jis šeimai sekmadieniais pusryčiams kepdavo ir blynelių su obuoliais.
Gyvendami Švedijoje daug įspūdžių patyrė ne tik Bajarūnai, bet ir jų sūnūs.
Ambasadoriaus žmona prieš metus kalbėjo, jog labai norėtų, kad abu sūnūs baigtų vidurinę mokyklą Švedijoje.
Jos svajonė išsipildė. Šiemet vienas jų jau studijuos Didžiojoje Britanijoje, kitas – Nyderlanduose.
Prieš metus paklausta, ar lengva paskui vyrą keliauti po pasaulį, R.Bajarūnienė nesiskundė. Iki atvykdami į Stokholmą Bajarūnai daugiau nei trejus metus gyveno Briuselyje (Belgija), vėliau – Sankt Peterburge (Rusija).
„Pirmą kartą iš Lietuvos į Vokietiją gyventi su tėvais išvykau, kai man buvo dveji.
Vėliau grįžau ir vėl išvykau studijuoti į užsienį – man lagaminų krovimas nesvetimas, viskas labai natūralu.
Su Eitvydu iš Lietuvos iškeliavome 1996-aisiais“, – sakė anksčiau rinkos tyrimų įmonėse dirbusi Rita.
1987-aisiais susituokusi ir, kaip iki šiol atrodė, laimingai gyvenusi pora nebeskaičiavo, kiek metų yra kartu.
Švedijoje Rita dirbo dvejus metus, tačiau vėliau pagal šalies įstatymus netinkamai susitvarkiusi dokumentus dirbti nebegalėjo. Tuomet ji ėmė prezidentauti diplomatų – ambasadorių ir jų pavaduotojų – žmonų klube, įsitraukė į įvairiausią veiklą, ėmė rengti ekskursijas, laisvalaikį.
Dar viena Ritos aistra – senienų medžioklė. Moteris prisipažino, kad negali ramiai praeiti pro sendaikčių krautuvėlę. Ji renka ne tik mielus niekniekius, bet ir kėdes, paveikslus.
Ji net neįtarė, kad šie daiktai niekada neras vietos naujuose šeimos namuose, nes iširs pati šeima.
Paskui šeimininkus į Švediją atkeliavo daug lietuvių menininkų darbų – statulėlių, paveikslų, šeimos kolekcionuojamų žemėlapių. Tik po skyrybų paaiškės jų likimas.
Prieš metus Bajarūnai tikino, kad retai sėdi namuose prie televizoriaus, – nuolat keliauja, stengiasi aplankyti kuo daugiau Švedijos kampelių.
Sutuoktiniai juokavo, kad net vietos švedai kartais nėra aplankę tiek vietovių, kiek jie.
Dabar prisiminęs pernykštį pasakojimą apie savo šeimą R.Bajarūnas apgailestavo, kad gyvenime visko pasitaiko. Tačiau prieš metus ambasadorius tikriausiai negalėjo net įsivaizduoti, kad viskas taip pasikeis.
Kažin kaip šiemet savaitgalius atskirai leidžia Bajarūnai, bet prieš metus Eitvydas gyrėsi, kad sportuoja kasdien eidamas su šiaurietiškomis lazdomis, o jo sutuoktinė Rita tikino, jog skaičiuoja žingsnius vaikščiodama.
Šiemet ambasadorius E.Bajarūnas su žmona Rita skaičiuoja kur kas svarbesnius dalykus – kada baigsis skyrybos ir kaip bus padalytas šeimos turtas.
„Gyvenimas buvo gražus, bet prasidėjo naujas etapas“, – atsiduso E.Bajarūnas, paklaustas, ar pernai kalbėdamas apie savo šeimą buvo nuoširdus. Diplomatas puikiai žino, kad kartais tylėjimas yra aukso vertės.
Skyrybos įvyko abiejų susitarimu?
Lietuvos ambasadorius Švedijoje E.Bajarūnas prisipažino, kad šiuo metu vyksta skyrybos su žmona Rita.
– Kuris pirmas panorote skirtis? – pasiteiravau diplomato.
– Tai nelengvas mudviejų su Rita etapas, deja, mes skiriamės.
– Kuris parašėte pareiškimą?
– Tai buvo padaryta kartu, bendru sutarimu. Man svarbiausia, kad suprastumėte vieną dalyką, – kai su žmona Rita išspręsiu teisinius dalykus, mane su Giedre sies šeiminiai ryšiai. Nenoriu, kad ši istorija būtų kaip nors kitaip vertinama.
– Bet šeimą sudaro ne tik vyras ir žmona. Kaip į žinią apie skyrybas reagavo jūsų sūnūs?
– Vienas jų jau pilnametis, o kitam pilnametystė sukaks lapkritį. Jie – savarankiški.
– Ką šiuo metu išgyvenate? Vidinę dramą ar palengvėjimą, kad tapsite vėl laisvas?
– Patiriu tai, ką išgyvena žmogus, kurio gyvenime vyksta dideli virsmai.
– Ar negaila buvusios šeimos, kurią sukūrėte beveik prieš 30 metų?
– Tai nėra labai lengvas gyvenimo etapas.
– Kur šiuo metu gyvenate?
– Švedijoje. Mano kadencija baigsis vasarą, grįšiu į Vilnių.
– Kur susipažinote su Giedre, jei jūs gyvenate Stokholme, o ji – Vilniuje?
– Pamačiau, susipažinau, bet tai nesusiję su skyrybomis, nes jos jau buvo prasidėjusios.
– Sklinda gandai, kad pastaruoju metu jūsų kelionės sutampa su režisierės G.Žickytės maršrutais. Ar jūs lydite ją tarptautiniuose festivaliuose, kurie vyksta užsienyje?
– Ne, aš dirbu savo darbą Stokholme.
