Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti milijardierių žmonos, kad su savo vyrais įveiktų sunkiausias gyvenimo akimirkas ir išsaugotų šeimos židinį?
Sakoma, kad, norint gyventi su generolu, reikia ištekėti už leitenanto.
Tačiau ši laimės formulė ne tokia jau paprasta. Juk nemažai leitenantų taip ir nesugeba gauti generolo antpečių. O kiek generolų žmonų laikui bėgant tampa buvusiomis!
Bet išskirtiniai vyrai pirmenybę vis dėlto teikia ypatingoms moterims. Kaip jas atranda?
Protas – svarbi, bet toli gražu ne vienintelė savybė, kuria turi pasižymėti didelių galimybių žmogaus gyvenimo palydovė.
Mokyklos laikų meilė
Vieno turtingiausių Rusijos verslininkų, „Crocus Group“ savininko Arazo Agalarovo (60 m.) žmonai Irinai (60 m.) pavyko beveik neįmanoma: jos pirmoji mokyklos laikų meilė neišsisklaidė kaip dūmas, o virto dideliu rimtu jausmu.
Su savo būsimuoju vyru Irina mokėsi vienoje klasėje. Pora susituokė, kai abu baigė institutus: ji – pedagoginį, jis – politechnikos. Keletą metų šeima gyveno Baku, po to persikėlė į Maskvą.
„Perestroikos“ metais A.Agalarovas pradėjo kurti savo verslą. Tuo laiku jo sutuoktinė dėstė anglų kalbą mokykloje, vėliau dirbo vertėja vienoje ministerijoje.
Gimus vaikams – sūnui ir dukteriai, ji ir toliau dirbo, pradėjo gilintis į nekilnojamojo turto verslą. I.Agalarova – drabužių, juvelyrikos dirbinių parduotuvės, grožio salonų, estetikos centro savininkė, taip pat nuosavo kailių prekės ženklo „DeNoVo“ kūrėja.
I.Agalarovos nuomone, pagrindinė šeimos gerovės paslaptis – nuoširdumas ir gerumas. Be to, labai svarbūs kompromisai.
„Iš šalies žvelgiant atrodo, kad Arazas nemoka reikšti jausmų. Bet jis labai dėmesingas mano norams. Pavyzdžiui, kai sūnus buvo mažas, pasakiau, kad gerai būtų prie jūros įsigyti vilą.
Vyras neliko abejingas mano troškimui.
Jis padeda ir draugams: jeigu kas nors suserga, ant kojų sukelia visą miestą“, – yra sakiusi turtuolio sutuoktinė.
Paklausta, kaip per tiek metų išlaikyti pagarbą vienas kitam, I.Agalarova atsakė: „Žinoma, itin svarbu nuolat gludinti aštriuosius savo charakterio kampus, tobulėti kaip asmenybei, ugdyti pasaulėžiūrą.“
Apie turtą moteris kalba filosofiškai ir labai tiksliai žino, kam turi būti pasirengusi, o kam jokiu būdu neišleistų savo pinigų: „Manau, kad būtina nuolat keliauti.
Reikia naujų įspūdžių, kuriais vėliau smagu pasidalyti su draugais. Po parduotuves vaikštau tik tuomet, kai turiu laiko ar iškyla kokia nors būtinybė. Šiaip jau laisvo laiko per daug neturiu, nes visą laiką dirbu.“
Brangenybes ji laiko viso labo vakarinių drabužių atributu.
„Apskritai pinigai – sunkiausias gyvenimo egzaminas, kurį reikia išlaikyti, – kartą prisipažino Irina. – Pinigai – tarsi tvirtybės, atsparumo testas, jie negali padaryti žmogaus geresnio.“
Suartino juokas
MacKenzie Bezos (45 m.) prisipažino, kad jai labai pasisekė, nes pavyko rasti tinkamą vyrą, nors interneto parduotuvės „Amazon“ steigėjas Jeffas Bezosas (52 m.) nėra itin malonus žmogus. Vieni jo bijo, kiti – nekenčia.
J.Bezosas, būdamas iki kaulų smegenų darboholikas, iš savo darbuotojų irgi išsunkia viską, kas įmanoma, o neįtikusius be jokio gailesčio atleidžia.
Toks elgesys vienos garsiausių interneto parduotuvių įkūrėjui pelnė tirono reputaciją.
Impulsyvus, keistokos išvaizdos, atkaklus, linkęs gyvai reaguoti į aplinką, gebantis greitai užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, lengvai reiškiantis savo mintis ir jausmus, nuolat besijuokiantis.
Būtent juokas ir padėjo jam 1992-aisiais susipažinti su MacKenzie S.Tuttle. Moteris neslepia, kad būtent ji ir žengė pirmą žingsnį jų santykių link.
„Mūsų biurai buvo šalia, visą laiką girdėjau jo nuostabų juoką. Tad ar buvo galima neįsimylėti?“ – pasakojo MacKenzie.
Po metų jie susituokė, o 1994-aisiais išvyko į Siatlą. Išsinuomojo nedidelį butą, o savo biurą įkurdino garaže.
Pinigų labai trūko, net knygų lentynas J.Bezosas susikalė iš paprastų lentų.
Bet būtent garaže ir atsirado projektas, padaręs J.Bezosą vienu turtingiausių pasaulio žmonių. Verslą jie kūrė, vaizdžiai sakant, savo prakaitu ir krauju – MacKenzie ir Jeffas daugelį valandų pakuodavo parduoti skirtas knygas, kartais iš nuovargio klūpodami.
Kai pradėjo plaukti pinigai, J.Bezoso sutuoktinė, baigusi Prinstono universitetą, nusprendė tapti rašytoja.
2005-aisiais ji išleido romaną „The Testing of Luther Albright“, kuris buvo apdovanotas Amerikos literatūros premija, o 2013-aisiais – antrąjį.
MacKenzie visuomet palaiko savo vyrą. Kai Bradas Stone’as išleido biografinę knygą apie jos sutuoktinį, ji kaip liūtė puolė ginti mylimojo – parašė straipsnį, kuriame žurnalisto darbą sumalė į miltus, nurodydama faktines klaidas.
J.Bezosas garsėja šykštumu – jo bendrovėje uždrausta naudotis spalvotu spausdintuvu, darbuotojams kartais nepadengiamos tarnybinių kelionių išlaidos, kava – taip pat mokama.
Atrodo, kad į šį vyro bruožą jo žmona reaguoja atlaidžiai: ji nesidomi interneto parduotuvėmis, nekilnojamuoju turtu ir nesišvaisto pinigais.
Didžiausia MacKenzie išleista suma – 15 milijonų dolerių, kuriuos ji paaukojo savo gimtojo Prinstono universiteto atliekamiems aukštosios nervinės veiklos tyrimams.
Nemėgsta grožio procedūrų
Priscillos Chan (31 m.) fenomeną vis dar mėgina įminti šimtai tūkstančių jos bendraamžių visame pasaulyje. Kodėl ji?
Jos ir Marko Zuckerbergo (31 m.) pažinties istorija žinoma kiekvienam, kuris bent kiek domėjosi socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjo asmenybe.
Tuomet abu buvo Harvardo universiteto studentai, o likimas juos suvedė per vieną vakarėlį.
„Jis atrodė lyg mažumėlę ne iš šio pasaulio. Prisimenu, rankoje laikė alaus bokalą su sąmojingu užrašu, aš iš to pasijuokiau. Tuomet ir užsimezgė mudviejų pokalbis“, – prisimena Priscilla.
Apie ką jie kalbėjosi, nėra žinoma, bet po šio pokalbio M.Zuckerbergas ir susidomėjo P.Chan.
„Ji nedaro riebalų nusiurbimo procedūrų, nesididina biusto, nesinaudoja kosmetika ir dažnokai užmiršta pašalinti kojų plaukus, nenešioja jokių garsių prekių ženklų drabužių“, – taip kalbama apie Priscillą.
M.Zuckerbergo žmonos išvaizda jau seniai tapo milijonų moteriškosios giminės pavyduolių apkalbų socialiniuose tinkluose tema. Bet tai nė kiek nejaudina „Facebook“ įkūrėjo: šalia Priscillos jis jaučiasi be galo laimingas.
P.Chan įtaka vyrui tokia didelė, kad nejučia peršasi palyginimas su japonų kilmės menininkės Yoko Ono ir muzikanto Johno Lennono santuoka.
P.Chan – kinų kilmės amerikietė. Jos tėvai – neturtingi imigrantai, išvykę iš tėvynės pabėgėlių laivu.
Iš pradžių Priscilla tapo geriausia mokyklos mokine, po to baigė Harvardo universitetą, metus dirbo vidurinėje mokykloje gamtos mokslų mokytoja.
2009-aisiais įstojo į Kalifornijos universiteto Medicinos fakultetą studijuoti pediatrijos. Dabar prie vakarienės stalo Priscilla pasakoja Markui savo mažųjų pacientų, kurie gęsta akyse laukdami jiems būtinų organų persodinimo, istorijas.
Būtent P.Chan dėka socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai gali įgyti donoro statusą ir sužinoti artimiausios ligoninės, kur galima paaukoti kraujo, adresą.
Zuckerbergų šeima užsiima labdaringa veikla.
„Markas – labai jautrus, jis nuolat svarsto, kaip padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos.
Tokį matau ir su tokiu Marku gyvenu, norėčiau, kad jį taip vertintų ir kiti“, – sakė P.Chan.
Aklas pasimatymas
Susan Dell (51 m.) vyras, uždarosios tarptautinės informacinių technologijų korporacijos „Dell“ įkūrėjas Michaelas Dellas (51 m.) laikomas vienu turtingiausių ir įtakingiausių pasaulio žmonių.
Savo verslą jis pradėjo Teksaso universiteto bendrabutyje, čia įkurdinęs būsimosios korporacijos būstinę. Jo reikalai greitai pradėjo kopti į viršų, o asmeninis gyvenimas niekaip nesiklostė.
Tuomet M.Dellas ryžosi nueiti į aklą pasimatymą. Jis susitiko su Susan kavinėje: ilgakojė blondinė jį sužavėjo ne tik savo išvaizda, bet ir verslininkės gabumais. Modeliuotojos specialybę turinti Susan sėkmingai darbavosi nekilnojamojo turto srityje.
Po metų, 1989-aisiais, toje pat kavinėje M.Dellas jai ir pasipiršo. Nuo to laiko pora visada kartu. Nors jie susilaukė keturių vaikų, Susan neapsiriboja namų šeimininkės pareigomis. Ji aktyviai sportuoja, net dalyvavo pasaulio triatlono čempionate.
2003-iaisiais S.Dell nusprendė grįžti prie savo pagrindinės – modeliuotojo – profesijos ir įkūrė nuosavą drabužių prekės ženklą „Phi“, sulaukusį teigiamo kritikų įvertinimo.
Kai 2009 metais kilus krizei šis prekės ženklas bankrutavo, Susan pasinėrė į labdaringą veiklą. Michaelas palaikė žmonos idėją – jie įkūrė Michaelo ir Susan Dellų fondą. Jis rūpinasi, kad kuo daugiau neturtingųjų gautų vidurinį išsilavinimą, taip pat įsitraukė į kovą su vaikų ir paauglių nutukimu.
„Mes labai daug dirbame ir tikriausiai būtų geriausia alkį malšinti greitojo maisto restoranų patiekalais arba ant stalo pastatyti saldainių vazelę, kad tokiu būdu vaikai papildytų savo energijos išteklius. Bet šitaip niekuomet nesielgiame“, – sakė S.Dell.
Visi ekspertai, biografinių knygų apie M.Dellą autoriai laikosi tvirtos nuomonės, kad jis, išskirtinių gabumų verslininkas, viską pasiekė savo galva.
Ir tik vienas laimingas loterijos bilietas jam teko tiesiog taip – gražuolė žmona.
Parengė Ona Kacėnaitė
