Šeimai nebuvo lengva – gyvendami socialiniame būste jie lengvabūdiškai ėmė greituosius kreditus, palūkanos augo.
Tada E.Gaižauskienė tvirtino, kad abu su vyru negalėjo rasti darbo, todėl skolos ėmė augti už viską pastebimai greitai. Šeimą slėgė skolos už būstą, komunalinius mokesčius, šildymą, vaikų darželį.
Ratukuose sėdinti ir judėjimo negalią turinti moteris tada teigė gaunanti tik neįgalumo pensiją, o jos vyras Arūnas dirbti negalintis todėl, kad privalo kiekvieną dieną žmoną vežioti į Kauną, kur ji lanko Darbo biržos skirtus mokymus. Ten ji dirba su oda.
Po publikacijos portale lrytas.lt geri žmonės vos per kelias dienas šeimai suaukojo daugiau nei 3000 eurų. Už juos šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja padengė visus įsiskolinimus.
Žada kurti įmonę
2016-ųjų pavasaris moteriai itin darbingas. Nors šiuo metu moteris namuose slaugo sergantį vaiką, tai netrukdo jai kurti gaminių iš odos. „Džiaugiuosi, kad viena rankdarbių parduotuvė, esanti Nemenčinėje, iš manęs prašo didesnio kiekio gaminių ir juos pardavinėja.
Man sumokėjo 100 eurų. Labai smagu, kad būdama namuose galiu prisidėti prie šeimos gerovės. Iš odos gaminu raktų, mobiliųjų telefonų dėklus, raktų liemenes, pakabukus, dėžutes.
Artimiausiu metu gausiu siuvimo mašiną ir galėsiu pradėti siūti pinigines. Labai to laukiu. Čia mano svajonė.
Darbas su oda man labai patinka. Matau perspektyvas, todėl esu laiminga. Jei rugpjūčio mėnesį baigusi mokymus turėsiu užsakymų, atidarysiu individualią įmonę. Joje įdarbinsiu ir savo vyrą, kuris man šiuo metu labai padeda. Pusė darbų jis jau moka daryti. Tai tapo šeimos verslu. Jei viską daryčiau visiškai viena, užtrukčiau.
Paprastai per dieną padarau 3-4 dėkliukus raktams, o vieną dėžutę pagaminu per kelias dienas“, – aiškino moteris.
Viską pradėjo nuo pradžių
Kadangi Editai reikia kiekvieną dieną važinėti į mokymus, kurie vyksta Kaune, vyras ją kasdien privalo vežioti. Būtent dėl šios priežasties, kaip sakė pati moteris, jis negali dirbti.
Jeigu nepavyks įkurti individualios įmonės, vyras eis dirbti į greta esantį cechą. Juk prasidės šildymo sezonas, padidės mokesčiai.
Kai pradėjau mokytis, man nutraukė slaugos ir socialinės pašalpos mokėjimą. Buvo argumentuota, kad gaunu 200 eurų stipendijos ir mūsų gausiai šeimai to pakanka. Tai pagrindinis mūsų pragyvenimo šaltinis.
Kai gruodžio mėnesį mums buvo buvo apmokėtos visos skolos, aš viešai prižadėjau, kad verčiame naują popieriaus lapą. Tą ir padarėme – nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pildome jį be jokių dėmių.
Greitiesiems kreditams taip pat pasakėme griežtą „ne“, o kai ką nors išgirstame apie juos kalbant, net nusipurtome ir papasakojame savo istoriją. Daugiau jokių kreditų ir jokių skolų! Kaip pavyksta, taip ir gyvename.
Žinoma, būna ir sunkesnių periodų, kartais ne visada pakanka ir maistui, tačiau išmokome suktis ir verstis iš to, ką turime. Aš labai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie mūsų gerovės.
Švariai rašome naują popieriaus lapą ir esame dėkingi visiems, kurie mums padėjo. Mūsų šeima visada bus dėkinga“, – šypsojosi E.Gaižauskienė.
Apie tai, kad parama šeimai buvo reikalinga, praėjusių metų gruodžio mėnesį patvirtino ir šeimą globojanti socialinė darbuotoja Rasa Pakienė. Tada ji pati iš suaukotų pinigų apmokėjo šeimos skolas ir žadėjo toliau rūpintis Ežerėlio mieste gyvenančia Gaižauskų šeima.
