Kai Leila visiškai sveika gimė 2012-ųjų rugpjūčio 14 d., A.Hart palengvėjo, tačiau kadangi ji pati augo be tėčio, ji norėjo, kad dukros biologinis tėvas vaidintų kokį nors vaidmenį jos gyvenime, rašo „Daily Mail“.
A.Hart mamai Helen pavyko rasti S.Anderseno nuotrauką internete. Ji paskatino savo dukrą susisiekti su klinika, kad jie galėtų pranešti, jei vyras norėtų susisiekti ar pamatyti savo dukros nuotrauką. Visa laimė, S.Andersenas sutiko susitikti su mergaite, kuriai padovanojo savo genų.
Jie susitiko ir įsimylėjo, ir S.Andersenas pasipiršo mirusio A.Hart sūnaus Louiso gimimo dieną. Moteris šią dieną paprastai praleisdavo prisimindama savo netektį ir tą trumpą laiko tarpą, kurį galėjo praleisti kartu su savo sūnumis. Abu berniukai sirgo liga, pažeidžiančia judėjimui reikalingus raumenis.
„Jis kartu su Leila išėjo pirkti pieno ir sugrįžo nešdamas sužadėtuvių žiedą, – pasakojo A.Hart. – Tai buvo siurprizas, nes savo pirmųjų vaikų gimtadienius ir mirties metines praleidžiu ramiai.“
Dukra pakeitė nuomonę
Pora po 12 mėnesių susituokė pakrantėje, į vestuves pakvietė 130 artimiausių draugų ir giminaičių.
„Buvo nuostabu matyti jūrą, tačiau pūtė vėjas, – prisiminė moteris. – Fotografas nebuvo patenkintas, nes mano tamsios garbanos ir Leilos šviesūs plaukai plaikstėsi priešais mūsų veidus.“
A.Hart didžiajai dienai ruošėsi su savo sese ir Leila, o S.Andersenui padėjo jo naujoji anyta Helena ir trys sūnūs – 22-ejų Luke'as, 30-ies Jye'as ir 18-os Bailey'as.
„Scotto sūnūs ir dukra Belle labai džiaugėsi, kad jų tėtis pagaliau laimingas“, – sakė A.Hart.
Nors Leila artima savo tėčiui, trimetė mergaitė pernelyg nesižavėjo būsimomis vedybomis.
„Ji iš pradžių nesidomėjo vestuvėmis ir aiškino, kad jam negalima susituokti su mama, tačiau ji galiausiai įsitraukė į visą veiksmą ir tapo angeliškiausia mergaite, barstančia gėles“, – pasakojo moteris.
Buvo dėkingas savo anytai
A.Hart, patyrusi siaubingą tragediją, džiaugėsi galėdama ją palaikiusiems draugams ir šeimai suteikti priežastį švęsti.
„Jaučiau, kad tai kažko nuostabaus pradžia, – sakė ji. – Kambaryje buvo galima jausti džiaugsmą ir pakylėjimą.
Muzikantai buvo puikūs – jie žinojo, kaip įtikinti publiką išeiti į šokių aikštelę. Šoko ir Scottas, nors jis to paprastai nemėgsta.“
Pasak A.Hart, jai puikiai įsiminė ypatingas momentas, kai jos vyro 10-metė dukra šoko kartu su juo jų didelės šeimos apsuptyje.
S.Andersenas parengė emocingą kalbą ir nepamiršo padėkoti anytai, kuri paskatino porą susitikti.
„Mano mama buvo vėjas burėse, kai maniau, kad laivas tuoj apvirs, – teigė A.Hart. – Ji man padėjo pasiekti Scottą.“
Kadangi jų vedybos įvyko prieš prasidedant futbolo sezonui, S.Andersenas, vienos komandos treneris, turėjo grįžti namo, ir pora vietoj ilgo medaus mėnesio turėjo kelias nuostabias dienas kartu šalia Murėjaus upės. Tačiau jie suplanavo egzotiškesnes atostogas metų pabaigoje.
Džiaugėsi didele šeima
A.Hart netiki likimu ir mano, kad jai labai pasisekė rasti tokį gerą ir mylintį partnerį, kuris Leilą myli tiek pat, kiek ir ji.
„Taip keista, kad dviem žmonėms susitikti leido vaikas, gimęs iš dovanotos sėklos, – sakė moteris. – Jei būtume susitikę anksčiau, būtume vis vien pajutę trauką, tačiau nežinia, kur ir kada tai būtų įvykę be Leilos.“
Kai A.Hart susilaukė dukros, ji turėjo dar 6 embrionus, tačiau nė vienas iš jų neprigijo.
„Scottas pasiūlė daugiau sėklos, ir aš kaip ir atsakiau „taip“. Bet kai susitikome, pamatėme, kokią laimingą šeimą turėjome kartu, ir jautėmės labai laimingi turėdami Leilą, – pasakojo moteris. – Ji yra tokia laiminga ir gyvybinga.“
Jai svarbu, kad dukra pažinotų savo brolius ir seseris. A.Hart labai džiaugėsi, kai sužinojo, kad Leila turės tokią didelę šeimą.
Nori pagerbti mirusius sūnus
Nors kelias link dukros ir vyro buvo nelengvas, moteris dabar supranta, kad jų šiandien neturėtų, jei nebūtų įvykusi tragedija.
Ji neseniai parašė memuarus, kad pagerbtų savo mirusius sūnus – 14 savaičių sulaukusį Marloną ir 14 mėnesių amžiaus Louisą.
„Norėjau apie savo sūnus papasakoti daugiau žmonių ir jų trumpiems gyvenimams suteikti šiek tiek daugiu prasmės, – atskleidė A.Hart. – Dauguma mano draugų negalėjo susipažinti su Marlonu, kuris tik 13 dienų praleido ne ligoninėje.
Jie sirgo, tačiau buvo labai skirtingos asmenybės. Jie buvo žmonės, ir noriu juos pagerbti, nes tik jų dėka šiandien esu tokia, kokia esu.
Jei nebūčiau turėjusi jų, neturėčiau Leilos ar Scotto. Niekada nebūčiau ieškojusi sėklos donoro ar išbandžiusi in vitro apvaisinimo.“
Ji pirmojo sūnaus susilaukė su vienu vyru Didžiojoje Britanijoje, o antrojo – su kitu, Australijoje.
„Tai – siaubinga, – sakė moteris. – Turėjau du vyrus ir du vaikus, bet tik susilaukusi antrojo sužinojau genetinės ligos diagnozę.“
Būdama 42-ejų ji jautėsi tarsi netrukus gali būti per vėlu, tačiau žinojo, kad buvo 25 proc. tikimybė, jog jos vaikas sirgs. Moteris po ilgų svarstymų nusprendė pasinaudoti sėklos donoryste.
Klinika jai davė trijų anonimiškų vyrų aprašymus – ir A.Hart išsirinko tą vyrą, kuris vėliau tapo ne tik dukros tėvu, bet ir jos sutuoktiniu.
Kai jie susitiko pirmą kartą, šalia buvo ir du paties S.Anderseno vaikai.
„Susitikimas buvo daug lengvesnis, nei maniau, – prisipažino A.Hart. – Nervinausi – ėjau susitikti su nepažįstamuoju ir rankose laikiau jo biologinį vaiką.“
Pora iš karto pajuto ryšį.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
