Gimė su laimės marškinėliais
Luizos teta Elina Leitienė, gyvenanti Vilniuje, su ašaromis akyse ir drebančiu balsu papasakojo, kokiomis nuotaikomis gyvena lietuvių šeima Airijoje. „2015-ųjų rugpjūtį Evutei suėjo treji. Vasarą jie buvo atvažiavę į Lietuvą, maudėmės, išdykavom. Niekas net pagalvoti negalėjo, kad po kelių mėnesių gyvenimas pasikeis negrįžtamai.
Eva buvo labai tvirta, sveika, drąsi, linksma mergytė. Gimė greitai, be komplikacijų ir dar su placenta ant galvytės – vadinom tai laimės marškinėliais.
Tačiau viskas įvyko labai netikėtai – pirmą kartą darželio auklėtoja pastebėjo, kad Eva ėmė neišlaikyti lygsvaros, užsigaudavo į daiktus. Tėvai išsiaiškino, kad jai ėmė dvejintis akyse.
Nieko nelaukdami Luiza ir Mantas nuvežė dukrytę į Korko klinikas, o iš ten medikai tą pačią naktį šeimą išsiuntė į Dubliną. Ten gydytojai patvirtino, kad mažylei – neoperuojamas smegenų auglys. Toks diagnozuotas vos 200 vaikų visame pasaulyje, o prognozės labai liūdnos.
Jie nevyniodami žodžio į vatą pasakė, kad vaikai su tokiu augliu gyvena ne ilgiau nei du mėnesius“, – sakė artima giminaitė.
Yra keli gydymo būdai
Šeima nusprendė nepasiduoti. Neoperuojamą auglį jie bando įveikti visais įmanomais būdais. „Operuoti auglio negalima, nes jis yra kamieninis, peraugęs iki ketvirto slankstelio. Kol kas įmanomas gydymas tik švitinimu radioterapijos būdu. Domėjomės ir skaitėme, kad gydymas galimas Niujorko privačioje klinikoje.
Tas pats CED eksperimentinis gydymas taikomas Jungtinėje Karalystėje esančiame Bristolio mieste. Kurso kaina – 75000 eurų. Šis gydymas, tikima, yra vienintelis, kuris gali padėti Evutei išgyventi. Jo metu kateteris įgrežiamas į kaukolės pamatą ir vaistai leidžiami tiesiai į auglį, kad nebūtų pakenkta aplinkiniams dariniams.
Tik yra viena problema. Medikai Evos smegenyse aptiko cistų. Jei jos neišnyks po antrojo radioterapijos kurso, kuris šiuo metu vykdomas, CED gydymas Bristolyje negalės būti taikomas. Tada Evą vešime į Vokietiją.
Kelno mieste galėtų būti taikomas gydymas, kurio suma siekia 40000 eurų. Ten siūlomas visiškai naujas ir iš valstybės biudžeto nekompensuojamas gydymo metodas, kurio metu būtų stimuliuojamos gerosios ląstelės, kurios atakuotų vėžines“, – susijaudinusi dėstė Elina.
Pasakė seselėms, kad jų nekenčia
Pirmoji radioterapija buvo atlikta lapkričio mėnesį. Ją sudarė net 12 seansų. Kiekvienas iš jų buvo atliekamas su narkoze. Po jos mažylė pabusdavo labai pikta, nerami. Šalia terapijų ji turėjo vartoti ir hormonus. Dėl jų ėmė nuolat svyruoti nuotaikos, ji tapo labai vangi.
Po pirmojo kurso medikų prognozės nudžiugino – jie patvirtino, kad auglys mažėja, tačiau po kurio laiko situacija ėmė keistis, mergytė ėmė žvairuoti, galvytė vėl pradėjo svaigti. Po atlikto magnetinio rezonanso medikai pasakė, kad auglys padidėjo. „Mergytė suvokia, kad serga, kad jai reikia važinėti pas gydytojus. Ji nuolat turi bendrauti su skirtingu personalu. Kartą neištvėrusi skausmų ir įtampos ji nubėgo pas seseles ir anglų kalba išrėkė joms, kad jų nekenčia.
Tokios emocijos – normalu. Evai labai sunku suvokti ligą ir tai, kad yra kitokia nei visi vaikai. Vaikas jaučia nuolatinę baimę.
Evutės mama Luiza irgi palūžusi. Jai depresija, tačiau ji negali pasiduoti. Visi jai sako, kad turi būti stipri, tačiau ji tik retoriškai klausia – kur ta vieta, iš kur galima pasisemti jėgų? Tačiau tvirta ji turi būti ir dėl Evos, ir dėl aštuonmečio pirmagimio Erikučio.
Airijoje šeimai buvo duota knygelė apie onkologines ligas, kad visi žinotų, kaip elgtis ir reaguoti į sergantį vaiką.
Erikas suvokia, kad sesė serga, tačiau jis vienintelis, kuris nepradėjo su mergyte bendrauti kitaip. Jis paerzina sesę, pribėgęs nusijuokia, kviečia žaisti“, – pasakojo giminaitė.
Paramos fondai pagalbos nesuteikia
E.Leitienė tikino, kad sužinojus Evos diagnozę, visų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Pirmosiomis dienomis Luiza laikė dukrytę apsikabinusi ir niekur nepaleido, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad mažoji serga.
Tačiau šeima tiki stebuklais. „Juk patys medikai iš pradžių sakė, kad nieko nedarant Evai liko gyventi vos du mėnesius, tačiau dabar situacija kiek pasikeitusi. Tikim, kad alternatyvūs būdai padės mažajai princesei džiaugtis vaikyste. Neseniai skaičiau istoriją, kad su tokia pačia diagnoze Švedijoje gyvenanti mergaitė pasveiko“, – vylėsi pašnekovė.
Kaip ji teigė, šiuo metu viskas priklauso nuo finansų. „Mes dedame visas įmanomas pastangas, kad mergytė pasveiktų. Sukūrėme Evos palaikymo grupę feisbuke, kreipėmės į paramos fondus, kurie galėtų padėti. Juokas pro ašaras – Antano Guogos fondo atstovai pasakė, kad fiziniams asmenims padėti negali, nes dirba tik su projektais, todėl paragino mus kreiptis į „Bėdų turgų“.
Iš Almos Adamkienės nesulaukėme jokių žinių, o „Mamų unija“ atsakė, kad gali padėti tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams. Tačiau Eva lietuvė. Kas gi kaltas, kad ji negali turėti dvigubos pilietybės?
Šiuo metu tik gerų žmonių dėka surinkta 15000 eurų, iki gydymo, kuris galėtų būti taikomas Bristolyje, trūksta dar 60000. Mums reikalingas ir labai svarbus yra kiekvienas euras. Gal žmonėms vos keli eurai nieko nereiškia, tačiau Evutei tai – žingsnis link gyvenimo“, – verkė E.Leitienė.
